Dar vienas laivas, dar vienas pranešimas apie drono smūgį ir dar viena gelbėjimo operacija prie NATO valstybės krantų. Tačiau šįkart incidentas baigėsi tragedija – prekybinis laivas apvirto ir nuskendo, o keturi jo įgulos nariai negrįžo kartu su išgelbėtaisiais.
Incidentas įvyko maždaug už 24 kilometrų nuo Rumunijos Konstancos uosto. Nors nuskendęs laivas neplaukė su NATO valstybės vėliava, jo žūtis kelia gerokai platesnį klausimą: kiek ilgai karas gali trikdyti laivybą prie Aljanso sienų, nesukeldamas tiesioginio karinio atsako?
Esmė
Esmė
Po pranešto drono smūgio prie Rumunijos nuskendo laivas, žuvo jūrininkas. Ką žinome apie ataką, Rusijos atsakomybę ir NATO atsaką?
- Laivas nuskendo netoli NATO valstybės Su Komorų vėliava plaukęs „Khoryv“ nelaimės signalą perdavė maždaug už 13 jūrmylių nuo Konstancos. Jame buvo 13 Ukrainos ir Azerbaidžano piliečių.
- Rumunija dėl atakos kaltina Rusiją Prezidentas Nicușor Dan pareiškė, kad laivą kliudė dronas, ir susiejo incidentą su Rusijos karine eskalacija. Tačiau nepriklausomai nustatyto droną paleidusio padalinio ar galutinės tyrimo išvados kol kas nėra.
- NATO paskelbė planus stiprinti Juodosios jūros stebėjimą Aljansas numato papildomus patrulinius orlaivius, radarus ir dronus. Apie visų šių pajėgumų faktinį dislokavimą dar nepranešta. Laivo nuskandinimas automatiškai nereiškia NATO 5-ojo straipsnio taikymo.
Kas nutiko laivui „Khoryv“?
Spalio 23 dieną apie 10 valandą vietos laiku Rumunijos jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo nelaimės signalą iš prekybinio laivo „Khoryv“.
Laivas buvo Juodojoje jūroje, už Rumunijos teritorinių vandenų, maždaug už 13 jūrmylių nuo Konstancos. Rumunijos prezidentas Nicușor Dan pareiškė, kad į jį pataikė dronas. Laive kilo gaisras, o vėliau jis apvirto ir nuskendo. Galutinės incidento tyrimo išvados kol kas nepaskelbtos.
Rumunijos institucijų paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti virš vandens paviršiaus likusi apvirtusio laivo korpuso dalis ir gelbėjimo operacijoje dalyvaujantys laivai.
Kaip patvirtino Rumunijos naujienų agentūra AGERPRES, remdamasi šalies jūrų administracija, laive buvo 13 žmonių – dešimt Ukrainos ir trys Azerbaidžano piliečiai.
Gelbėtojams pavyko iš vandens ištraukti devynis gyvus jūrininkus ir vieno žuvusiojo kūną. Trys žmonės liko dingę.
Gelbėjimą smarkiai apsunkino prastos oro sąlygos. Jūra buvo audringa, o dėl silpno matomumo nebuvo galima saugiai panaudoti sraigtasparnio.

Pasak Rumunijos visuomeninio radijo, penki išgelbėti jūrininkai buvo pristatyti į Konstancos ligoninę. Jie patyrė įvairių sužalojimų, tačiau atvykę buvo sąmoningi, o jų būklė vertinta kaip stabili.
Kodėl Rumunija dėl išpuolio kaltina Rusiją?
Rumunijos prezidentas Nicușor Dan spalio 23 dieną pareiškė, kad laivas buvo atakuotas dronu, o incidentą susiejo su Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija.
„Reuters“ duomenimis, šalies vadovas įvykį apibūdino kaip naują Rusijos veiksmų prieš NATO rytinį flangą pavyzdį.
Tačiau svarbu atskirti dvi aplinkybes. Laivo nuskendimas, aukų skaičius ir gelbėjimo operacija yra dokumentuoti. Apie drono smūgį ir Rusijos atsakomybę kalbėjo Rumunijos prezidentas, bet galutinės nepriklausomo tyrimo išvados apie drono kilmę kol kas nepaskelbtos.
Šis incidentas nėra pavienis. Per pastarąsias dvi savaites prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų užfiksuota virtinė išpuolių prieš prekybinius laivus. Remiantis „Reuters“, per šį laikotarpį nukentėjo mažiausiai septyni kiti laivai, o bendras žuvusiųjų ir dingusių jūrininkų skaičius siekia kelias dešimtis.
Atakų dažnėjimas ir jų geografinė koncentracija kelia klausimų dėl civilinės laivybos saugumo visame šiaurės vakarų Juodosios jūros regione.
Ar laivo nuskandinimas reiškia išpuolį prieš NATO?
Vienas svarbiausių šio incidento faktų – „Khoryv“ nelaimės signalą perdavė už Rumunijos teritorinių vandenų ribos.
Pagal tarptautinę jūrų teisę valstybės teritorinė jūra paprastai tęsiasi iki 12 jūrmylių nuo nustatytų bazinių linijų. Rumunijos institucijos aiškiai nurodo, kad nelaimės vieta buvo už jų teritorinės jūros ribos.
Be to, „Khoryv“ plaukė su Komorų valstybės, kuri nėra NATO narė, vėliava.
Tai nereiškia, kad Rumunijai incidentas nesvarbus. Jos institucijos vykdė gelbėjimo operaciją, o karinės grėsmės priartėjimas prie valstybės krantų yra tiesioginis saugumo iššūkis.
Tačiau laivo nuskandinimas netoli NATO narės krantų savaime neaktyvuoja Aljanso 5-ojo straipsnio.
Pagal oficialų NATO išaiškinimą, kolektyvinės gynybos nuostata taikoma vertinant, ar įvyko ginkluotas išpuolis prieš Aljanso narę. Kiekvieno incidento aplinkybės nagrinėjamos atskirai.
Net ir pripažinus ginkluotą išpuolį, 5-asis straipsnis nereiškia automatinio visų NATO valstybių įsitraukimo į karą. Sąjungininkės sprendžia, kokių priemonių reikia imtis, o jos nebūtinai turi būti karinės.
Šiuo atveju nėra paskelbta, kad NATO būtų pritaikiusi 5-ąjį straipsnį dėl „Khoryv“ nuskendimo.
Kodėl laivyba prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų tokia svarbi Ukrainai?
Norint suprasti šių incidentų reikšmę, reikia pažvelgti į Ukrainos prekybos maršrutus.
Rusijai atakuojant Ukrainos Juodosios jūros uostus, vis svarbesnis tapo Dunojaus kelias. Upės uostai ir Sulinos kanalas Rumunijoje leidžia gabenti Ukrainos grūdus, augalinį aliejų ir kitas prekes į tarptautines rinkas.
„Khoryv“ plaukė iš Turkijos Ereğli uosto į Rumunijos Suliną. Šis maršrutas yra tame pačiame jūrų regione, kurio svarba Ukrainos eksportui pastaraisiais metais išaugo.

Kai puolami tokiais maršrutais plaukiantys laivai, poveikis neapsiriboja vien tiesiogine žala jų savininkams. Didėja jūrinių kelionių rizika, gali kilti laivų draudimo ir transportavimo sąnaudos, o dalis bendrovių gali nuspręsti vengti pavojingų vietovių.
Tai gali tapti ekonominiu spaudimu Ukrainai, kuri priklauso nuo galimybių parduoti produkciją užsienyje. Tačiau tikslus atskirų atakų motyvas nėra galutinai nustatytas.
Vien iš maršruto taip pat negalima patvirtinti, kad konkretus „Khoryv“ reisas gabeno ukrainietiškus grūdus ar kitą Ukrainos eksporto produkciją. Patikimų duomenų apie tikslų jo krovinį nėra.
NATO paskelbė planus siųsti daugiau pajėgumų į Juodąją jūrą
Aljansas papildomus saugumo veiksmus aptarti pradėjo dar prieš spalio 23 dienos tragediją.
Spalio 20 dieną NATO paskelbė planus stiprinti Juodosios jūros stebėjimą ir apsaugą po ankstesnių išpuolių prieš prekybinius laivus.
„Reuters“ pranešė, kad Aljansas numato regione panaudoti papildomus jūrų patrulinius orlaivius, radarų sistemas ir dronus. NATO atstovo teigimu, sąjungininkės taip pat jau išsiuntė arba ketina siųsti žvalgybos specialistų bei ekspertų, galinčių tirti per išpuolius naudotus sprogmenis.
Šios priemonės pirmiausia skirtos anksčiau pastebėti grėsmes ir nustatyti atakų aplinkybes.
Tačiau NATO kol kas viešai nedetalizavo, kurie iš naujai paskelbtų pajėgumų jau dislokuoti Juodojoje jūroje ir kada bus įgyvendinti visi numatyti papildymai.
Be to, stebėjimo pajėgumų stiprinimas nėra tas pats, kas sprendimas visus prekybinius laivus lydėti kariniais laivais arba automatiškai numušti kiekvieną pastebėtą droną.
Rumunija, Bulgarija ir Ukraina ragina sąjungininkes aktyviau užtikrinti saugią laivybą. Dabar svarbiausias klausimas – kokiomis konkrečiomis priemonėmis NATO galės sumažinti riziką laivams, plaukiantiems netoli Aljanso teritorinių vandenų, bet už jų ribos.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Juodoji jūra geografiškai nutolusi nuo Lietuvos, tačiau šis incidentas tiesiogiai susijęs su NATO rytinio flango saugumu.
Rumunija, kaip ir Lietuva, yra Aljanso narė. Abi valstybės susiduria su iššūkiu, kai karinio konflikto padariniai pasiekia jų pasienį, oro erdvės prieigas arba netoliese esančius tarptautinius maršrutus.
„Khoryv“ istorija parodo, kad grėsmė gali būti visai šalia NATO teritorijos, nors pats incidentas teisiškai ir kariniu požiūriu nėra tapatus tiesioginei atakai prieš narę.
Lietuvai tai aktualu svarstant Baltijos jūros laivybos, uostų ir kritinės infrastruktūros apsaugą. Svarbios ne tik priemonės prieš dronus, bet ir greitas informacijos perdavimas, gelbėjimo pajėgų pasirengimas bei gebėjimas nustatyti incidentų priežastis.
Artimiausiu metu svarbiausia bus sužinoti, ar pavyks rasti tris dingusius „Khoryv“ jūrininkus, ką nustatys Rumunijos tyrėjai ir kaip bus įgyvendinti NATO paskelbti papildomi Juodosios jūros stebėjimo planai.
Kol kas aiškiausias šios tragedijos faktas – karas jau kainuoja civilių jūrininkų gyvybes prie pat NATO valstybių krantų, net ir neperžengęs jų teritorinių vandenų ribos.