Misiūnas po Tailando pasirinko „Titaną“: „Noriu to diržo“

Arnoldas Misiūnas šį kovų sezoną pradeda nuo to, ką pats vadina baltu lapu. Du mėnesiai Tailande, persikėlimas į Kauną, nauja komanda ir darbas su psichologu jam tapo bandymu pakeisti ne tik pasirengimą, bet ir tai, kaip jis pats išeina į ringą.

Artimiausias patikrinimas – 81 kg turnyras, kuriame pirmuoju Misiūno varžovu taps Deividas Jemeljanovas. Galutinis tikslas kovotojui aiškus: čempiono diržas. Net 50 tūkst. eurų premija jo atsakyme lieka antroje vietoje.

Tailandas nepateisino lūkesčių

Viskas prasidėjo vasarą, kai Misiūnas liko be įprastos vietos treniruotėms Panevėžyje. Neturėdamas paskelbtos kovos jis nenorėjo vasaros paversti laukimu, savaitgaliais ir pasirengimu, prasidedančiu tik tada, kai jau atsiranda varžovas.

Iš pradžių Misiūnas svarstė apie Olandiją, tačiau apsistojimo kainos planą greitai pakeitė. Pokalbis su draugu baigėsi gerokai radikalesniu sprendimu – po savaitės kovotojas vienas išskrido į Tailandą ir ten planavo praleisti du ar tris mėnesius.

Į kelionę jis leidosi ne atostogauti. Tikslas buvo vienas – treniruotis. Pirmoje stovykloje dienos buvo užpildytos darbu su maišais ir letenomis, sparingais, klinču, bėgimais į kalną ir fiziniais pratimais. Misiūno skaičiavimu, per vieną treniruotę susidarydavo apie 20 raundų darbo.

Tačiau kartu pradėjo byrėti ir ankstesnis įsivaizdavimas, kad vien buvimas Tailande automatiškai pakels kovotoją į kitą lygį. Misiūnui trūko jam tinkamų sparingo partnerių, o pakeitus stovyklą – ir tokio treniruočių krūvio, kokio jis tikėjosi.

Antroje vietoje jis net nusprendė pereiti iš varžybinės grupės į paprastesnę, nes ten dažniau gaudavo darbo su letenomis. Papildomai prisidėjo bokso treniruotes ir kai kuriomis dienomis sportuodavo po tris kartus.

„Atvažiavau mirt, atvažiavau būt sudaužytas, atvažiavau išgyvent kažką, kas mane pakeis kaip kovotoją“, – savo lūkesčius prisiminė Misiūnas. Tokio lūžio jis nepajuto.

Galiausiai į Lietuvą kovotojas grįžo anksčiau, nei buvo numatęs. „Supratau, kad čia aš jau gaištu savo laiką“, – sakė jis. Vis dėlto kelionės beverte nevadina: du mėnesius praleido beveik nenutrūkstamai treniruodamasis, o ypač pajuto sustiprėjusį darbą kojomis.

Kodėl – „Titanas“

Grįžęs Misiūnas turėjo kitą klausimą: kur tęsti pasirengimą Lietuvoje. Atsakymą jis sako ilgai dėliojęs dar Tailande.

Pasirinkimas krito į Kauno „Titaną“. Svarbiausia buvo ne trumpam užsukti į kelias sales ir nuolat svarstyti, kur geriau, o pagaliau pasirinkti vieną komandą ir jai atsiduoti visam sezonui.

„Kad nebūtų: o gal ten, o gal ten geriau. Ne. Viskas, čia ir padedi tašką“, – sprendimą apibūdino Misiūnas.

Kaune jis treniruojasi su Mariumi Misiūnu ir kitais klubo žmonėmis. Pats kovotojas juokauja apie „Misiūnas team“, tačiau už pokšto slypi dalykas, kurio, jo teigimu, ilgą laiką labiausiai trūko – treneris ir komanda šalia.

Didelę savo karjeros dalį Misiūnas sako ruošęsis savarankiškai: dirbo prie maišo, ne visuomet turėjo tinkamų sparingų, o į kovas kartais eidavo be aiškaus taktinio plano. Tai formavo stilių, kurį žiūrovai gerai pažįsta – daug chaoso ir didžiulis tempas nuo pirmųjų minučių.

„Tu išbėgi į ringą be plano – mirk arba žudyk. Tame chaose kovoji, pirmą raundą sukovoji, o antram raunde tas chaosas baigiasi. Tas chaosas išsunkia tave“, – pasakojo jis.

Po kovos su Oskaru Buinicku Misiūnas įžvelgė ir kitą kraštutinumą. Norėdamas kovoti šaltesne galva jis, savo vertinimu, per ilgai laukė. Dabar tikslas – išlaikyti agresiją, tačiau ją valdyti ir turėti aiškų planą visiems trims raundams.

„Baltas lapas“ vietoje nesėkmių lagamino

Pasikeitimas nėra vien fizinis. Misiūnas atvirai pasakojo dirbantis su psichologu ir bandantis suprasti, kodėl ankstesnėse kovose kartodavosi tas pats scenarijus – itin energingas startas, o vėliau staigiai krentanti energija ir tempas.

Jis pabrėžia nemanantis, kad viską galima paaiškinti fiziniu pasirengimu. Pokalbiuose iškilo metafora, kurią kovotojas naudojo ir anksčiau – tempiamas lagaminas.

„Čia ne kovų lagaminas, kurio aš nepaleidžiu. Čia yra nesėkmių lagaminas“, – sakė Misiūnas.

Dabar jis bando į artimiausią etapą žiūrėti be ankstesnių kovų scenarijaus. Ne įrodinėti sau, kad antrame raunde vėl nepritrūks jėgų, o apskritai neiti į ringą su tokiu išankstiniu laukimu.

„Baltas lapas, viskas. Nėra nesėkmių, nėra antro raundo uždusimo. Nebesi vienas. Esi su komanda“, – savo dabartinę būseną apibūdino kovotojas.

Šįkart pasirengimo aplinkybės iš tiesų kitokios: vasara praleista treniruojantis, Kaune Misiūnas turi komandą, darbą su letenomis, sparingus ir žmones, kurie gali koreguoti planą. Ar tai pakeis jo kovą, pats sportininkas neskuba žadėti.

„Nežinau, kaip bus. Dėl to ir noriu greičiau ateiti į tą kovą – noriu pažiūrėti save, patikrinti save“, – sakė jis.

Pirmiausia – Deividas Jemeljanovas

Pirmasis „balto lapo“ testas bus Deividas Jemeljanovas. Misiūnas varžovo nenuvertina – priešingai, vadina jį vienu stipriausių turnyro kovotojų ir žmogumi, kurį kitomis aplinkybėmis matytų tarp pretendentų eiti labai toli.

Jie vienas kitą pažįsta ir iš treniruočių: Misiūnas yra sportavęs pas Jemeljanovą ir sako, kad šis tam tikru metu buvo jo treneris. Dabar teks susitikti kitoje ringo pusėje.

Misiūnui net patinka, kad favoritu jis nelaiko savęs. Ankstesnėse kovose aplinkinių lūkesčiai, jo teigimu, virsdavo papildomu spaudimu. Dabar šios naštos jaučia mažiau.

„Jūs nežinot, koks aš galiu išeit į kovą“, – apie pasikeitusį pasirengimą kalbėjo jis.

Toje pačioje turnyro pusėje yra ir Buinickas, todėl teoriškai dar viena jų akistata ateityje įmanoma. Tačiau Misiūnas pats stabdo tokius skaičiavimus: pirmiausia reikia įveikti Jemeljanovą.

Diržas pirmiau už 50 tūkst. eurų

81 kg turnyras turi dvi akivaizdžias paskatas – čempiono diržą ir 50 tūkst. eurų premiją. Paklaustas, ką rinktųsi pirmiausia, Misiūnas nedvejojo.

„Diržas. Pinigai ateis su diržu“, – atsakė jis.

Šis tikslas paaiškina ir sprendimą ilgesniam laikui persikelti į Kauną. Kovotojas pripažįsta, kad buvimas toli nuo šeimos nėra lengvas nei jam, nei namuose likusiems artimiesiems. Vis dėlto kovas jis vadina savo darbu ir sako šiuo metu turintis progą iki galo patikrinti, kiek dar gali pasiekti.

„Kažkokiu būdu pas mane atsirado tokia ugnelė. Dabar aš noriu to diržo“, – sakė Misiūnas.

Jam 30 metų, o už dabartinio tikslo jau matyti ir kita svajonė – vieną dieną pabandyti pasiekti „ONE Championship“ lygį. Tačiau pats kovotojas šįkart stengiasi nebėgti per kelis žingsnius į priekį.

Pirmas įrašas baltame lape dar nepadarytas. Būtent todėl Misiūnui artimiausia kova svarbi ne tik kaip kelias turnyro link – joje jis pirmą kartą pamatys, ar nauja komanda, kitoks pasirengimas ir pakeistas požiūris iš tiesų pakeitė kovotoją, kurį anksčiau į ringą taip dažnai vesdavo chaosas.

[youtube:3eDGvk0j34o]