Klaipėdoje surengtas pirmasis „Sofos UTMA LIVE“ vakaras Sergejui Maslobojevui tapo proga grįžti prie klausimo, kuris peržengia kovinio sporto ribas: kas nutinka, kai žmogus nustoja kaltinti aplinkybes ir pradeda vertinti savo pasirinkimų kainą?
Kalbėdamasis su Martynu Nesavu ir Ignu Grinevičiumi kovotojas prisiminė paauglystę, pirmuosius karjeros lūžius, skaudžiai prarastas galimybes ir gyvenimą už ringo. Jo pasakojime pergalės neatsiejamos nuo sprendimų, kurie tuo metu atrodė nepatogūs, o kartais – ir nuo pasekmių, kurių nepavyko išvengti.
Klaipėdos kiemai ir gyvenimas pagal kompanijos taisykles
Maslobojevas pasakojo augęs tuo metu, kai didelė vaikų ir paauglių gyvenimo dalis vykdavo kiemuose. Tėvai daug dirbo, o jo kasdienybę formavo draugų kompanija, gatvės hierarchija ir nuolatinis noras įrodyti savo vietą.
Šiandien jis į tuos metus žvelgia su nostalgija, tačiau jų neromantizuoja. Pasak kovotojo, jo aplinkoje alkoholis, muštynės ir narkotikai buvo įprastas reiškinys. Būnant tokioje kompanijoje ne visada pakakdavo pačiam vengti problemų – tekdavo paklusti grupės taisyklėms ir įsitraukti į tai, ką darė kiti.
Maslobojevas sakė turėjęs reikalų su policija ir teistumą. Anuomet pasaulis jam atrodė padalytas į savus ir svetimus, o lojalumas artimiausiam ratui buvo svarbesnis už platesnį pasekmių vertinimą.
Sportas šią logiką pamažu pakeitė. Treniruotės įvedė režimą, varžybos suteikė tikslą, o rezultatas priklausė ne nuo statuso kompanijoje, bet nuo kasdienio darbo. Kovotojas įsitikinęs, kad būtent disciplina padėjo jam pasitraukti iš aplinkos, galėjusios nuvesti į dar rimtesnes problemas.
Skambutis, pakeitęs profesinį kelią
Vienu svarbiausių karjeros sprendimų Maslobojevas laiko perėjimą pas trenerį Andrių Šipailą. Jų pažintis prasidėjo nuo treniruotės, į kurią kovotojas iš pradžių užsuko tik tam, kad neprarastų dienos ruošiantis varžyboms.
Jį nustebino Šipailos dėmesys detalėms. Treneris aiškino ne vien tai, kaip smūgiuoti stipriau ar ilgiau išlaikyti tempą. Jis rodė, kada verta pristabdyti, kaip išprovokuoti varžovą ir perimti iniciatyvą. Maslobojevui, norėjusiam kovą spręsti galva, toks požiūris pasirodė artimas.
Vis dėlto pereiti į kitą komandą nebuvo paprasta. Ankstesniame klube jis jautėsi atstumtas, tačiau kartu buvo išmokęs, kad sportininkas privalo likti vienoje vietoje. Sprendimą apsunkino ne sutartys, o lojalumo jausmas ir baimė nuvilti kitus.
Po 2011 metų turnyro, kuriame, pasak Maslobojevo, jis per vieną vakarą laimėjo tris kovas nokautais, kovotojas ryžosi paskambinti Šipailai. Trumpas trenerio atsakymas – „nu gerai“ – tapo daugiau nei dešimtmetį trunkančio bendradarbiavimo pradžia.
Šį epizodą Maslobojevas pateikia kaip pavyzdį, kad gyvenimo lūžiai retai atrodo patogūs tuo metu, kai vyksta. Tik vėliau paaiškėja, jog konfliktas ar nusivylimas privertė pasirinkti kryptį, kurios žmogus pats ilgai nedrįso priimti.
Kai ankstesni sprendimai pasiveja vėliau
Jaunystės pasirinkimų kainą kovotojas ypač pajuto mėgindamas išvykti į Jungtines Valstijas. Jis pasakojo po kovos su Jeffu Monsonu sulaukęs kvietimo treniruotis Floridoje veikiančioje „American Top Team“, tačiau JAV vizos negavęs.
Apie šio pasiūlymo ir vizos procedūros aplinkybes viešų duomenų nedaug, todėl epizodas remiasi paties Maslobojevo prisiminimu. Jis teigė atsisakymą siejęs su ankstesniu teistumu ir neslėpė, kad prarasta galimybė jį stipriai sukrėtė.
Atsakomybės tema aktuali ir vertinant naujesnį jo karjeros etapą. 2026 metų kovą organizacija GLORY paskelbė, kad 2025 metų birželio 14 dieną paimtuose Maslobojevo mėginiuose aptiktas stanozololio metabolitas. Oficialiame GLORY pranešime nurodyta, kad sportininkui skirta 12 mėnesių diskvalifikacija, skaičiuojama nuo mėginių paėmimo dienos, o jo kovos rezultatas pakeistas.
„Sofos UTMA LIVE“ vakare šis epizodas nebuvo aptartas. Vis dėlto jis papildo paties kovotojo pasirinktą pasakojimo liniją: pasekmes gali turėti ne tik paauglystės klaidos. Atsakomybė nesibaigia žmogui pakeitus aplinką, tapus žinomam ar pasiekus sporto viršūnę.
Už ringo – keturių vaikų tėvo kasdienybė
Dabartinį gyvenimą Maslobojevas apibūdino kur kas mažiau herojiškai. Kai nesiruošia varžyboms, jis stengiasi grįžti į šeimos ritmą, padėti žmonai ir perimti dalį kasdienio krūvio. Į renginį Klaipėdoje kovotojas atvyko miegojęs mažiau nei keturias valandas – naktį teko rūpintis kūdikiu.
Tėvystė keičia ir jo požiūrį į savo jaunystę. Maslobojevas svarstė, kaip reaguos, kai jo sūnūs pasieks paauglystę: kiek jų klaidas priimti kaip natūralią augimo dalį, o kada įsikišti ir aiškiai parodyti ribas.
Jis sakė nenorintis vaikams pateikti savo gyvenimo kaip nepriekaištingo pavyzdžio. Kur kas naudingiau atvirai pasakoti, kokius sprendimus pats priėmė neteisingai ir kokių pasekmių jie turėjo. Klaida, jo požiūriu, gali tapti patirtimi, tačiau tik tada, kai žmogus jos neneigia.
UTMA 19 – dar vienas tikslas, o ne galutinė stotelė
Artimiausias Maslobojevo sportinis išbandymas – kova su Dominyku Dirksčiu. UTMA skelbia, kad jų dvikova numatyta 2026 metų rugsėjo 26 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Pokalbyje Maslobojevas šią kovą siejo su skirtingų kartų ir požiūrių susidūrimu. Jam svarbi ne vien fizinė persvara, bet ir profesinė pagarba žmonėms, kurie kelią tarptautinėje arenoje pradėjo anksčiau. Kartu jis pripažįsta paprastą sporto logiką: kol esi viršuje, visada atsiras norinčių tave nustumti.
Vis dėlto būsima dvikova šiame pasakojime nėra galutinis atsakymas į klausimą, kas buvo teisus. Ji veikiau tampa dar vienu tikslu gyvenime, kuriame Maslobojevas nuolat mėgina suderinti ambiciją, atsakomybę ir savo paties prieštaringą patirtį.
Jo istorija nėra tiesus pasakojimas apie sportu išgelbėtą paauglį. Disciplina pakeitė kryptį, bet neištrynė praeities. Būtent todėl svarbiausia Maslobojevo vakaro mintis slypėjo ne kalbose apie pergales: žmogus gali pradėti gyventi kitaip, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos atsakyti už tai, ką padarė vakar ir ką pasirenka šiandien.
