„Googlebook“ kompiuteriai jau prekyboje: „Android“ privalumai ir problema, kurios „Google“ dar neišsprendė

„Google“ žengia į nešiojamųjų kompiuterių rinkos dalį, kurioje jau seniai varžosi „Apple“ ir „Microsoft“. Naujoji „Googlebook“ šeima turėtų pasiūlyti tai, ko iki šiol trūko daugeliui „Android“ telefonų savininkų – kompiuterį, kuris su telefonu veiktų kaip vienos sistemos dalis.

Tačiau pirmieji bandymai rodo, kad nauja operacinė sistema dar turi trūkumų. Technologijų apžvalgininkas Marques Brownlee, žinomas kaip MKBHD, išbandė ASUS ir „Dell“ modelius ir savo apžvalgoje iškėlė esminį klausimą: kodėl už tokį kompiuterį reikėtų mokėti tiek pat, kiek už „MacBook Air“, jeigu dalis reikalingų programų veikia prasčiau arba apskritai neturi visaverčių versijų?

Kas yra „Googlebook“ ir kuo jis skiriasi nuo „Chromebook“?

Pavadinimai panašūs, tačiau tai nėra tas pats produktas. „Chromebook“ kompiuteriai daugiausia orientuoti į darbą naršyklėje, internetines paslaugas ir paprastesnes kasdienes užduotis. Tuo tarpu „Googlebook“ sukurtas kaip aukštesnės klasės kompiuteris, kuriame daug svarbesnį vaidmenį atlieka „Android“ programėlės ir dirbtinis intelektas.

„Googlebook OS“ naudoja „Android“ technologinį pagrindą, papildytą kompiuteriams skirtomis „ChromeOS“ technologijomis. Dėl to sistema primena išmanųjį telefoną, tačiau yra pritaikyta didesniam ekranui, klaviatūrai, pelei ir kelių langų naudojimui.

Joje galima rasti pažįstamą programėlių sąrašą, valdiklius, greitųjų nustatymų meniu ir „Google Play“ parduotuvę. MKBHD pastebėjo, kad sistemos informacijos lange netgi nurodoma „Android 17“.

Tačiau svarbiausias skirtumas slypi ne išvaizdoje, o ryšyje su telefonu. „Google“ siekia, kad „Android“ įrenginių savininkams perėjimas nuo telefono prie nešiojamojo kompiuterio būtų kuo sklandesnis.

Telefono ir kompiuterio ryšys – vienas stipriausių argumentų

Naudojantis „Googlebook“ galima kompiuterio ekrane gauti „Android“ telefono pranešimus, atsakyti į žinutes ir dalytis telefono interneto ryšiu.

Funkcija „Continue On“ leidžia tęsti telefone pradėtą veiklą kompiuteryje. Pavyzdžiui, pradėjus ieškoti skrydžio telefone, vėliau galima pereiti prie didesnio kompiuterio ekrano ir tęsti darbą.

Dar viena funkcija – „Quick Access“. Ji suteikia prieigą prie telefone saugomų failų tiesiog iš kompiuterio failų tvarkyklės. Vis dėlto ši galimybė turi apribojimą: kaip pažymėjo „Android Authority“, tiesiogiai taip perkelti galima failus, kurių dydis neviršija 200 MB. Didesniems failams „Google“ rekomenduoja naudoti „Quick Share“.

Tai ypač aktualu žmonėms, kurie telefonu filmuoja aukštos raiškos vaizdo įrašus ir vėliau juos montuoja kompiuteryje.

„Googlebook“ taip pat leidžia kompiuteryje atverti telefone veikiančias programėles, net jeigu jos nėra atskirai įdiegtos nešiojamajame kompiuteryje.

„Gemini“ integracija: nuo išmanesnio žymeklio iki balso diktavimo

Viena pagrindinių naujos platformos idėjų – dirbtinį intelektą integruoti tiesiai į kasdienį kompiuterio valdymą.

„Google“ pristato kelias funkcijas, kuriomis, kaip teigia bendrovė, „Googlebook“ turėtų skirtis nuo įprastų kompiuterių.

„Magic Pointer“ leidžia pajudinus pelės žymeklį aktyvuoti „Gemini“, pažymėti ekrane matomą tekstą ar vaizdą ir paprašyti informacijos arba pagalbos atliekant užduotį.

„Files AI“ suteikia galimybę ieškoti failų pagal jų turinio aprašymą, net neprisiminus tikslaus pavadinimo. Pavyzdžiui, galima ieškoti dokumento pagal jame aptartą temą.

„Rambler“ – balso diktavimo įrankis, kuris ne tik paverčia kalbą tekstu, bet ir gali pašalinti kalbos užpildus, sutvarkyti sakinius bei struktūruoti mintis. Tam numatytas ir specialus klaviatūros mygtukas.

„Create My Widget“ leidžia aprašyti norimą ekrano valdiklį paprasta kalba, o sistema mėgina jį sukurti automatiškai.

Šių galimybių veikimą „Google“ pristato oficialiame naujos sistemos funkcijų aprašyme. Vis dėlto praktinė jų nauda priklauso nuo konkrečių užduočių, programų ir naudotojo poreikių.

Milijonai „Android“ programėlių dar nereiškia visaverčio kompiuterio

Didžiausia „Googlebook“ silpnybė šiuo metu – programinės įrangos suderinamumas.

Iš pirmo žvilgsnio galimybė įdiegti programėles iš „Google Play“ atrodo didžiulis privalumas. Tačiau telefone puikiai veikianti programėlė nebūtinai bus patogi kompiuteryje.

„Google Play“ naudoja penkias žymas, kurios padeda atskirti programėlių pritaikymą didesniam ekranui.

• Made for desktop – specialiai kompiuteriams sukurtos programėlės.
• Optimized for desktop – programėlės, pritaikytos patogiai naudoti kompiuteryje.
• Compatible with desktop – programėlės veikia su pele ir klaviatūra, tačiau ne visos jų dalys gali būti optimizuotos.
• Better on the website – rekomenduojama naudotis paslaugos interneto svetaine.
• Built for mobile – programėlės pirmiausia skirtos telefonams ir gali neturėti dideliam ekranui tinkamos sąsajos.

Šias kategorijas išsamiau aprašė „Android Authority“.

Problema ta, kad dalis programėlių, nors techniškai ir veikia, neleidžia taip pat patogiai atlikti sudėtingų užduočių kaip jų versijos „Windows“ arba „macOS“ sistemose.

„Googlebook“ galima naudoti įvairius mobiliuosius nuotraukų ir vaizdo įrašų redaktorius, tokius kaip „Snapseed“, „Lightroom“ ar „CapCut“. Tačiau MKBHD apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad profesionalaus vaizdo montavimo įrankiai, tokie kaip „Adobe Premiere Pro“, „Final Cut Pro“ ar „DaVinci Resolve“, nėra įprastai prieinami kaip šiai platformai pritaikytos visavertės programos.

Be to, skiriasi ir programėlių veikimas skirtinguose procesoriuose. Spalio pradžioje „Google“ pripažino, kad daliai programų gali reikėti papildomo optimizavimo „Intel“ procesorius naudojančiuose „Googlebook“ modeliuose. Apie tai pranešė „The Verge“.

Tad renkantis tokį kompiuterį vien žinoti, kad jis palaiko „Android“ programėles, nepakanka. Reikia patikrinti, kaip veikia konkrečios darbui arba mokslams būtinos programos.

Penki gamintojai ir kainos, artėjančios prie „MacBook“

Pirmojoje „Googlebook“ kompiuterių bangoje dalyvauja penki gamintojai: „Acer“, ASUS, „Dell“, HP ir „Lenovo“. Pati „Google“ šių nešiojamųjų kompiuterių negamina.

Remiantis oficialiai skelbiama informacija, visi pradinės serijos kompiuteriai turi mažiausiai 16 GB operatyviosios atminties, jutiklinius ekranus ir dirbtinio intelekto užduotims pritaikytus procesorius.

Pradinė „Acer Googlebook“ kaina JAV siekia 899 dolerius. Kiti modeliai kainuoja daugiau. MKBHD bandytas ASUS kompiuteris kainuoja apie 1 300 dolerių, o jo itin mažas svoris, kokybiškas OLED ekranas, gera klaviatūra ir baterijos veikimas apžvalgininkui paliko teigiamą įspūdį.

Jo išbandytas ASUS modelis sveria apie vieną kilogramą. Jame taip pat yra USB-C, USB-A ir HDMI jungtys, pirštų atspaudų skaitytuvas ir mechaninis internetinės kameros uždengimas.

Kita vertus, būtent čia išryškėja pagrindinis naujos kompiuterių šeimos iššūkis. Už panašią sumą pirkėjai gali rinktis „MacBook Air“ arba „Windows“ kompiuterius, kurių programinės įrangos pasirinkimas šiuo metu platesnis.

Dar viena visiems „Googlebook“ būdinga detalė – išorėje esanti spalvota „Glowbar“ šviesos juosta. Ji rodo įkrovimo eigą, gali perspėti apie senkančią bateriją ir reaguoja į sąveiką su „Gemini“. Tai atpažįstamas dizaino elementas, tačiau kasdienė praktinė jo nauda gana ribota.

Kada „Googlebook“ pasirodys Lietuvoje?

Oficialiai „Googlebook“ prekyba JAV prasidėjo spalio 4 dieną, o spalio 5 dieną – Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Australijoje.

Lietuva į pirmųjų prekybos šalių sąrašą nebuvo įtraukta. Konkreti oficialios prekybos Lietuvoje pradžios data kol kas nepaskelbta.

Tai nereiškia, kad įrenginių nebus galima įsigyti per kitų Europos Sąjungos valstybių pardavėjus. Tačiau prieš perkant iš užsienio reikėtų patikrinti garantijos sąlygas, klaviatūros išdėstymą ir konkrečių dirbtinio intelekto funkcijų prieinamumą Lietuvoje.

JAV nurodoma 899 dolerių pradinė kaina nėra oficiali Lietuvos rinkos kaina, todėl tiesiogiai lyginti ją su vietinėmis kompiuterių kainomis būtų netikslu.

Ar „Googlebook“ pakeis „Chromebook“?

Nors naujoji platforma gali atrodyti kaip „Chromebook“ įpėdinė, „Google“ kol kas neatsisako esamų kompiuterių.

Bendrovė oficialiame paaiškinime nurodo, kad „ChromeOS“ kompiuteriai ir toliau gaus atnaujinimus bei saugumo pataisas iki 2034 metų vidurio, o tam tikri tinkami modeliai ateityje galės pereiti prie „Googlebook OS“.

Tačiau dar nėra paskelbtas išsamus modelių, kuriems toks atnaujinimas bus prieinamas, sąrašas ir konkretus migravimo grafikas.

Tai svarbu ir dabartiniams „Chromebook“ savininkams: naujos sistemos pristatymas savaime nereiškia, kad būtina skubiai keisti turimą kompiuterį.

Kam „Googlebook“ gali būti naudingas, o kam verta palaukti?

Žmonėms, kurie daug naudojasi „Android“ telefonu, „Google“ paslaugomis, naršykle, el. paštu ir dokumentais, nauja platforma turi aiškių privalumų. Patogus perėjimas tarp telefono ir kompiuterio gali sumažinti kasdienį failų siuntinėjimą ir programėlių perjunginėjimą.

Rašymui, mokymuisi, nuotoliniams susitikimams ir nesudėtingam nuotraukų redagavimui „Googlebook“ techninių galimybių dažniausiai turėtų pakakti. Kai kuriems programuotojams gali būti aktuali ir integruota „Linux“ aplinka bei „Google Antigravity“ įrankiai.

Tačiau studentams, kuriems reikia specifinės studijų programinės įrangos, profesionaliems vaizdo montuotojams ir žmonėms, priklausomiems nuo konkrečių „Windows“ ar „macOS“ programų, būtina įsitikinti, kad jų darbo įrankiai veikia tinkamai.

Spalio pradžioje „The Verge“ taip pat pažymėjo, kad nors telefono ir kompiuterio integracijos idėja veikia, pirmuosiuose įrenginiuose pasitaiko nepakankamai išbaigtos sąsajos ir programėlių pritaikymo problemų.

Kol kas svarbiausias klausimas yra ne tai, ar „Google“ sugebėjo sukurti patrauklų nešiojamąjį kompiuterį. Pirmieji modeliai jau pasižymi kokybiška aparatine įranga, tačiau jų konkurencingumą ilgainiui lems tai, ar programų kūrėjai pasiūlys visavertę kompiuteriams skirtą „Android“ patirtį.

Iki tol „Googlebook“ išlieka nauja alternatyva, kurios privalumai ryškiausi tiems, kas jau naudojasi „Android“ ekosistema, bet kurios ribas prieš perkant verta patikrinti pagal savo kasdienius poreikius.