Ar telefonas mūsų klausosi? Ką iš tiesų mato programėlės

Su draugu pasikalbate apie naują kavos aparatą. Po kelių valandų socialiniame tinkle pasirodo būtent tokio aparato reklama. Sutapimas atrodo pernelyg tikslus, todėl kyla natūralus klausimas: gal telefonas klausėsi pokalbio?

Vien iš pasirodžiusios reklamos tokios išvados padaryti negalima. Reklamos sistemos gali remtis daugybe kitų signalų, o programėlių prieiga prie mikrofono yra atskiras techninis klausimas. Norint suprasti tikrąjį privatumo mastą, svarbu šiuos dalykus atskirti.

Pagrindinio vaizdo nuotrauka: Kskhh, Wikimedia Commons, CC BY-SA 4.0. Iliustracinė nuotrauka.

Kodėl reklamos kartais atrodo taip, lyg telefonas klausytųsi?

Reklamos sistemos gali susieti informaciją apie ankstesnes paieškas, aplankytas svetaines, naudotas programėles ir bendravimą su internetiniu turiniu. Tokiam profiliui sudaryti nebūtina įrašinėti žmogaus pokalbių.

Pavyzdžiui, žmogus ieškojo kavos aparatų kainų, peržiūrėjo kelias elektronines parduotuves arba domėjosi virtuvės įranga. Reklamavimo sistema gali panaudoti šią veiklą ir vėliau parodyti susijusį pasiūlymą.

„Google“ reklamos dokumentacijoje aiškina, kad suasmenintos reklamos gali būti grindžiamos ankstesnėmis paieškomis, lankymusi svetainėse ir programėlėse, buvimo vieta bei kitais istoriniais duomenimis. Reklamuotojai taip pat gali pakartotinai pasiekti žmones, kurie anksčiau lankėsi jų svetainėje.

„Meta“ savo ruožtu yra viešai nurodžiusi, kad „Facebook“ nenaudoja telefono mikrofono pokalbiams analizuoti siekiant parinkti reklamas. Bendrovės teigimu, reklamos grindžiamos vartotojų interesais ir kita turima informacija. Tai yra bendrovės deklaracija apie jos veiklą, o ne garantija, kad jokia kita programėlė negalėtų netinkamai naudoti mikrofono.

Dar vienas veiksnys – mūsų dėmesys. Kai apie daiktą ką tik kalbėjome, jo reklamą pastebime lengviau nei daugybę kitų kasdien matomų skelbimų. Tačiau šis paaiškinimas nepanaikina realių duomenų rinkimo ir sekimo internete klausimų.

Kada telefonas iš tiesų gali girdėti aplinką?

Telefonas turi mikrofoną, o tam tikros funkcijos jį naudoja visiškai teisėtai: telefono skambučiai, balso žinutės, vaizdo įrašai, diktavimas ar balso asistentai.

Balso asistentų veikimas turi svarbų niuansą. Įjungus aktyvavimą balsu, įrenginys apdoroja trumpus garso fragmentus, kad atpažintų aktyvavimo frazę. „Google“ paaiškina, kad budėjimo režimu „Google Assistant“ laukia aktyvavimo signalo, o aptikęs jį gali perduoti užklausą į serverius. Asistentas taip pat gali įsijungti netyčia, kai aplinkos garsas primena aktyvavimo frazę.

Taigi garso apdorojimas, mikrofono naudojimas, pokalbio įrašymas ir įrašo perdavimas į serverį nėra tas pats veiksmas.

Įprastai programėlei norint naudoti mikrofoną „Android“ ar „iPhone“ sistemoje reikia atitinkamo leidimo. Vis dėlto leidimo suteikimas nereiškia, kad programėlė mikrofoną naudoja nuolat. Jis tik suteikia galimybę tai daryti operacinės sistemos nustatytomis sąlygomis.

Kita vertus, leidimų sistema nėra absoliuti apsauga nuo kenkėjiškos programinės įrangos, operacinės sistemos pažeidžiamumų ar vartotojo suteiktų pernelyg plačių teisių.

Ką programėlės gali matyti be mikrofono?

Didelė dalis asmeninės informacijos pasiekiama net ir visiškai išjungus mikrofono leidimą. Programėlė gali apdoroti informaciją, kurią žmogus pats joje pateikia: paieškas, paspaudimus, pirkinius, komentarus, paskyros duomenis ir kitus veiksmus.

Papildomi telefono leidimai atveria daugiau galimybių:

• Buvimo vieta. Programėlė gali gauti apytikslę arba tikslią įrenginio vietą, priklausomai nuo nustatymų ir sistemos galimybių.
• Kontaktai. Suteikus prieigą, gali būti pasiekiami adresų knygoje saugomi žmonių vardai, telefono numeriai ir kita kontaktinė informacija.
• Nuotraukos ir vaizdo įrašai. Priklausomai nuo pasirinkto leidimo, programėlei galima suteikti prieigą prie visos mediatekos arba tik pasirinktų failų.
• Kamera ir mikrofonas. Leidimai suteikia galimybę fotografuoti, filmuoti ar įrašyti garsą.
• Kalendorius ir kiti duomenys. Papildomos teisės gali suteikti prieigą prie kalendoriaus, fizinio aktyvumo ar kitų atitinkamoje sistemoje saugomų duomenų.

Šių leidimų paskirtį ir valdymo būdus išsamiau aprašo oficiali „Android“ pagalba.

Svarbu ir tai, kad prieiga prie duomenų ne visada reiškia jų perdavimą programėlės kūrėjui. Dalis informacijos gali būti apdorojama tik telefone. Vis dėlto operacinės sistemos leidimų sąrašas savaime neatskleidžia visų duomenų, kuriuos paslauga tvarko savo serveriuose.

Oranžinis ar žalias taškas: ką jis išduoda?

Vienas paprasčiausių būdų pastebėti jutiklių naudojimą – ekrano viršuje pasirodantys privatumo indikatoriai.

„iPhone“ įrenginiuose oranžinis indikatorius reiškia, kad programėlė naudoja mikrofoną. Žalias indikatorius rodo kameros naudojimą – su mikrofonu arba be jo. Valdymo centre taip pat galima matyti informaciją apie neseniai naudotą mikrofoną ar kamerą. Tai paaiškinta „Apple“ pagalbos puslapyje.

„Android 12“ ir naujesnėse versijose naudojant mikrofoną ar kamerą ekrano viršuje paprastai pasirodo žalias indikatorius. Atvėrus greitųjų nustatymų skydelį ir palietus indikatorių galima patikrinti, kuri programėlė ar paslauga naudoja atitinkamą jutiklį. Tiksli išvaizda priklauso nuo įrenginio gamintojo ir sistemos versijos.

Indikatorius patvirtina jutiklio naudojimą, tačiau vien iš jo negalima nustatyti, ar garsas buvo įrašytas, išsaugotas ar perduotas internetu.

Kaip per kelias minutes patikrinti savo telefoną?

Pradėti verta nuo programėlių, kurių funkcijoms mikrofonas, kamera ar nuolatinė prieiga prie buvimo vietos nėra būtini.

Jeigu naudojate „iPhone“

Atverkite „Settings“ → „Privacy & Security“ → „Microphone“ arba „Camera“. Čia matysite programėles, kurios prašė atitinkamos prieigos, ir galėsite ją išjungti.

Norėdami išsamesnės informacijos, atverkite „Privacy & Security“ → „App Privacy Report“. Ši ataskaita leidžia peržiūrėti, kada programėlės naudojosi jautriais duomenimis ir jutikliais, taip pat jų tinklo veiklą. Ataskaitoje galima matyti pastarųjų septynių dienų duomenis, tačiau informacija pradedama rinkti tik įjungus šią funkciją.

„Apple“ pateikia oficialią šios ataskaitos naudojimo instrukciją.

Jeigu naudojate „Android“

Atverkite „Settings“ → „Security & Privacy“ arba „Privacy“ → „Privacy dashboard“. Kai kuriuose įrenginiuose meniu pavadinimai ar jų vieta gali skirtis.

Pasirinkę mikrofoną, kamerą ar buvimo vietą galėsite pamatyti, kurios programėlės naudojosi atitinkamu leidimu ir kada tai vyko. „Google“ nurodo, kad „Android 12“ privatumo skydelis gali rodyti paskutinių 24 valandų informaciją, o „Android 13“ – septynių dienų istoriją.

Prireikus atverkite konkrečios programėlės leidimus ir pakeiskite prieigą į „Allow only while using the app“, „Ask every time“ arba „Don't allow“, jeigu tokia parinktis siūloma. Išsamūs veiksmai pateikti „Google“ instrukcijoje.

Kokius nustatymus verta pakeisti pirmiausia?

Nebūtina išjungti visų leidimų. Geriau suteikti programėlei tik tokią prieigą, kurios reikia konkrečiai funkcijai.

Jeigu programėlėje nenaudojate balso žinučių ar filmavimo, galite išjungti mikrofono leidimą. Jei buvimo vieta reikalinga tik ieškant netoliese esančių paslaugų, verta rinktis prieigą tik naudojant programėlę. Ten, kur įmanoma, vietoj tikslios vietos galima suteikti apytikslę.

Dalijantis nuotrauka nebūtina atverti visos galerijos. Pavyzdžiui, „Android“ nuotraukų pasirinkimo funkcija leidžia programėlei suteikti prieigą tik prie žmogaus pasirinktų failų.

Taip pat verta peržiūrėti reklamų suasmeninimo nustatymus. „Google“ vartotojai gali tvarkyti, kokia jų veikla naudojama reklamoms, per „My Ad Center“. Tačiau suasmeninimo išjungimas nereiškia, kad nebeliks reklamų ar bus sustabdytas visas duomenų rinkimas.

Jeigu privatumo ataskaitoje matote, kad programėlė netikėtai naudojosi mikrofonu ar kamera, pirmiausia patikrinkite, ar tuo metu neveikė skambutis, vaizdo įrašymas ar kita garsą naudojanti funkcija. Jei prieigos paaiškinti nepavyksta, ją apribokite, atnaujinkite programėlę arba pašalinkite ją iš telefono.

Galiausiai svarbiausias privatumo klausimas nėra vien tai, ar telefonas klausosi aplinkos. Net ir be mikrofono programėlės gali gauti daug informacijos apie mūsų įpročius. Būtent todėl leidimų peržiūra, duomenų dalijimosi pasirinkimai ir pačių paslaugų privatumo nustatymai turėtų būti vertinami kartu.