Virtualiosios realybės įrenginiai per pastaruosius metus tapo gerokai galingesni, tačiau viena problema niekur nedingo. Net ir įspūdingus ekranus turinčius akinius ne visada norisi dėvėti ilgiau nei valandą, nes ant veido laikomas svoris, dirželiai ir šiluma ilgainiui pradeda varginti.
2026 metų rugsėjo 23 dieną „Meta Connect“ renginyje pristatyti „Meta VR Glasses“ siūlo kitokį sprendimą. Užuot visą kompiuterį sutalpinusi į ant galvos nešiojamą korpusą, bendrovė atskyrė ekranus ir jutiklius nuo procesoriaus, baterijos bei atminties.
Technologijų apžvalgininkų pirmieji įspūdžiai leidžia manyti, kad toks sprendimas gali būti vienas reikšmingesnių VR įrenginių konstrukcijos pokyčių. Tačiau mažesnis svoris savaime nereiškia, kad išspręstos visos virtualiosios realybės problemos.
Esmė
Esmė
„Meta VR Glasses“ sveria vos 100 gramų ir kainuos apie 1300 dolerių. Kuo jie skiriasi nuo „Quest 3“ ir „Apple Vision Pro“?
- Vos 100 gramų ant veido „Meta VR Glasses“ yra maždaug penkis kartus lengvesni už „Quest 3“, tačiau papildomai reikia nešiotis apie 300 gramų sveriantį procesoriaus ir baterijos modulį.
- Didelė raiška, siauresnis matymo laukas Du „micro-OLED“ ekranai siūlo 2412 × 2288 pikselių raišką kiekvienai akiai ir iki 120 Hz dažnį, bet horizontalus matymo kampas siekia tik 70 laipsnių.
- Pardavimo pradžia – 2027 metų pavasarį JAV paskelbta kaina – 1299,99 dolerio. Europos ir Lietuvos kainodara bei prieinamumas dar nepatvirtinti.
Kur dingo beveik visas VR akinių svoris?
Įprastuose VR įrenginiuose procesorius, operatyvioji atmintis, aušinimas, ekranai ir daugybė jutiklių dažniausiai sudėti viename korpuse. Tai patogu dėl vientisos konstrukcijos, bet visa ši įranga turi laikytis ant galvos. „Meta Quest 3“ sveria apie 515 gramų.
„Meta VR Glasses“ atveju ant veido lieka maždaug 100 gramų sveriantys akiniai. Juose įmontuoti ekranai, optika, akių ir judesių sekimo jutikliai bei kameros. Didžioji dalis skaičiavimų vyksta atskirame, laidu prijungtame modulyje.
Šiame maždaug 300 gramų sveriančiame įrenginyje yra „Qualcomm Snapdragon Reality Elite“ procesorius, taip pat vadinamas XR2 Gen 3, 12 GB operatyviosios atminties ir 128 GB vidinės atminties. Numatyta ir „microSD“ kortelės jungtis, leidžianti padidinti duomenų saugyklą.
Modulis turi aktyvų aušinimą, o jo korpusą galima pritvirtinti prie diržo arba drabužių. Įrenginį išbandę apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad iš jo išpučiamas šiltas oras, todėl laikyti modulį uždaroje kišenėje gali būti ne taip patogu, kaip tikėtasi.
Tokio sprendimo pranašumas akivaizdus: šiluma ir didžioji elektronikos svorio dalis nebesukoncentruotos ant veido. Kita vertus, naudotojas vis tiek lieka priklausomas nuo laidu prijungto išorinio įrenginio.
Ekranai įspūdingi, tačiau matymo laukas gerokai siauresnis
„Meta“ naujiesiems akiniams pasirinko „micro-OLED“ technologiją. Kiekvienai akiai tenka 2412 × 2288 pikselių ekranas, galintis veikti iki 120 Hz atnaujinimo dažniu. Bendrovė sistemą vadina „5K Infinite Display“.
Tačiau vien pikselių skaičius neatskleidžia visos vaizdo kokybės. Naujuosiuose akiniuose horizontalus matymo laukas yra 70, o vertikalus – 66 laipsniai. Palyginimui, „Quest 3“ horizontalus matymo laukas siekia maždaug 110 laipsnių.
Tai reiškia, kad naudojantis „Meta VR Glasses“ virtualus vaizdas užima mažesnę regėjimo lauko dalį. Aplink akinių kraštus galima matyti tikrąją aplinką. Tradiciniai uždari VR akiniai paprastai siekia kuo labiau užpildyti naudotojo regėjimą ir sukurti stipresnį panirimo jausmą.
Skirtumą galima palyginti su saulės akiniais. Žvelgiant tiesiai matomas skaitmeninis vaizdas, tačiau virš rėmelių, šonuose ar apačioje lieka aplinkos fragmentų. Toks sprendimas padeda išlaikyti orientaciją, bet gali mažinti įsitraukimą į virtualų pasaulį.
Norintiems tamsesnės aplinkos numatyti magnetais tvirtinami šviesos blokatoriai. Jie sumažina iš išorės patenkančios šviesos kiekį, pavyzdžiui, žiūrint filmą.
Dar vienas svarbus skirtumas – tai nėra įprasti permatomi papildytosios realybės akiniai. Tikroji aplinka jų ekranuose rodoma naudojant kameras ir vaizdo perdavimo technologiją. Vadinasi, naudotojas į aplinkinį pasaulį per ekranus žiūri ne tiesiogiai, o per skaitmeninį vaizdą.
Įdomiausia galimybė gali būti ne žaidimai, o darbas
Nors „Meta“ daug metų vystė VR žaidimų ekosistemą, naujųjų akinių pranašumai gali būti ypač aktualūs tiems, kurie nori dirbti virtualioje erdvėje. Sistema leidžia susikurti kelis didelius virtualius ekranus, juos išdėstyti aplink save ir naudoti kaip asmeninę darbo vietą.

Ypač įdomi naujovė – virtuali klaviatūra ir jutiklinis kilimėlis, kuriuos galima susieti su tikru stalo paviršiumi. Užuot spaudęs ore kabančius klavišus, naudotojas gali pirštais liesti stalą, ant kurio matomas virtualus klaviatūros išdėstymas.
Toks valdymo principas suteikia fizinį paviršių, tačiau neturi tradicinės klaviatūros mechaninio klavišų atsako. Todėl tikrieji spausdinimo greičio ir tikslumo pranašumai dar turės būti įvertinti naudojant galutinę produkto versiją.
Akiniai taip pat seka akių judesius ir rankų gestus, todėl daugelį veiksmų galima atlikti be fizinių valdiklių. Žvilgsniu pasirenkamas elementas, o pirštų gestu patvirtinamas veiksmas. Integruotas ir „Meta“ dirbtinio intelekto asistentas.
Svarbu tai, kad įrenginys veiks su „Meta Horizon OS“ – ta pačia programinės įrangos platforma, kuri naudojama „Quest“ šeimos įrenginiuose. Tai suteikia galimybę naudotis jau egzistuojančia programų ekosistema, nors kai kuriems žaidimams reikės papildomai įsigyjamų fizinių valdiklių.
Ar tokie akiniai tinkami visai darbo dienai?
„Meta“ skelbia, kad išorinio modulio baterijos vienu įkrovimu pakanka iki trijų valandų didelės raiškos vaizdo atkūrimo. Numatytas 45 W greitasis įkrovimas, o įrenginį galima naudoti ir prijungus prie išorinio maitinimo.
Tai reiškia, kad visos aštuonių valandų darbo dienos be papildomo maitinimo tikėtis nereikėtų. Be to, nors ant veido tenkantis svoris sumažintas, ilgalaikis patogumas priklausys ir nuo akinių prigludimo, nosies atramų, šilumos bei individualaus jautrumo virtualiosios realybės vaizdui.
„Meta“ taip pat naudoja rankiniu būdu reguliuojamą atstumą tarp lęšių. Tai leidžia pritaikyti optiką naudotojo akims, tačiau reikalauja papildomo nustatymo pirmą kartą užsidėjus įrenginį.
Ar tai galėjo būti lengvesnis „Apple Vision Pro“?
„Meta VR Glasses“ konstrukcija primena vieną kryptį, kuria galėtų vystytis ir „Apple Vision Pro“ – perkelti kuo daugiau elektronikos nuo galvos į išorinį modulį. Dabartinis „Vision Pro“ jau turi atskirą bateriją, tačiau pagrindinis procesorius ir didžioji elektronikos dalis lieka pačiame akinių korpuse.
„Apple“ strategija pastaraisiais metais taip pat keitėsi. 2025 metais pasirodė pranešimų, kad bendrovė sustabdė pigesnio ir lengvesnio „Vision Pro“ varianto kūrimą, norėdama daugiau dėmesio skirti išmaniesiems akiniams. Vis dėlto tai nereiškia, kad „Vision Pro“ krypties galutinai atsisakyta.
2026 metų rugsėjį taip pat pasirodė informacija apie „Apple“ svarstomus naujus akinių konstrukcijos variantus, tarp jų – išorinį procesoriaus modulį. Tačiau toks produktas nėra oficialiai pristatytas, o galutinis sprendimas dėl jo ateities lieka neaiškus.
Abi bendrovės sprendžia panašią problemą, bet pasirenka skirtingus prioritetus. „Meta“ siekia sumažinti ant veido laikomą svorį, sutikdama su mažesniu matymo lauku ir išoriniu laidiniu moduliu. Tradicinių aukščiausios klasės VR įrenginių konstrukcija dažniau orientuota į didesnį panirimo pojūtį ir platesnį vaizdą.
1300 dolerių už VR akinius: kam jie skirti?
„Meta VR Glasses“ prekybą JAV planuojama pradėti 2027 metų pavasarį, o oficiali paskelbta kaina siekia 1299,99 JAV dolerio. Ar ir kada įrenginys bus oficialiai parduodamas Lietuvoje, kol kas neaišku. Todėl JAV kainos negalima tiesiogiai laikyti būsima kaina eurais.
Už šią sumą naudotojas gaus lengvą ant veido nešiojamą įrenginį, aukštos raiškos ekranus, akių sekimą, rankų gestų valdymą ir galimybę sukurti virtualią darbo erdvę. „Meta“ taip pat žada filmų, erdvinio vaizdo ir žaidimų patirtis, o starto metu turėtų būti daugiau kaip 75 žaidimai, pritaikyti valdymui rankomis.
Vis dėlto prieš perkant svarbiausia bus ne vien techninių charakteristikų lentelė. Reikės įvertinti, ar siauresnis matymo laukas netrukdo, kiek realiai patogu nešiotis išorinį modulį ir ar virtualūs ekranai gali pakeisti įprastą monitorių bent daliai kasdienių užduočių.
Naujieji „Meta“ akiniai rodo įdomią VR rinkos kryptį: galbūt patogesniam įrenginiui nereikia visko sutalpinti į vieną korpusą. Tačiau tik pasirodžius galutinei versijai paaiškės, ar 100 gramų ant veido yra pakankamai didelis pranašumas, kad žmonės norėtų dažniau ir ilgiau naudotis virtualiąja realybe.