Perkate naują telefoną? ES etiketė atskleidžia daugiau nei techninės specifikacijos

Renkantis telefoną lengva įklimpti į skaičius. Vienas turi 50 megapikselių kamerą, kitas – 200. Viename įdėta 5000 mAh baterija, kitame – dar didesnė. Procesoriaus pavadinimas taip pat dažnai pateikiamas taip, tarsi vienas skaičius galėtų atsakyti, ar telefonu būsite patenkinti po trejų metų.

Tačiau dalį praktiškiausių klausimų dabar galima tikrinti kitu būdu. Europos Sąjungoje nuo 2025 m. birželio 20 d. taikomi išmaniųjų telefonų energijos ženklinimo ir ekologinio projektavimo reikalavimai, todėl reikalavimų taikymo sritį atitinkantiems naujiems modeliams pateikiama standartizuota informacija apie bateriją, atsparumą ir taisomumą.

2026 m. rugsėjį pats ženklinimas jau nėra naujiena. Aktualumas slypi kitur: pirkėjas turi daugiau galimybių palyginti telefonus pagal savybes, kurios anksčiau techninių specifikacijų lentelėse dažnai likdavo paraštėse.

Ką iš tikrųjų parodo ES etiketė?

Telefono etiketėje nurodoma ne vien įprasta energijos efektyvumo klasė nuo A iki G. Joje galima rasti baterijos veikimo laiką vienu įkrovimu, baterijos ilgaamžiškumą įkrovimo ciklais, atsparumo pakartotiniams kritimams klasę, taisomumo klasę ir apsaugos nuo dulkių bei vandens rodiklį.

Šie skaičiai naudingi todėl, kad gaunami pagal nustatytas bandymo metodikas. Kitaip tariant, du telefonus galima lyginti pagal bendrą matavimo sistemą, o ne vien pagal skirtingų gamintojų reklaminę kalbą. Europos Komisija išsamiai paaiškina kiekvieną etiketės rodiklį.

Pavyzdžiui, etiketėje nurodytas baterijos veikimo laikas apskaičiuojamas standartizuotu naudojimo bandymu. Tai leidžia palyginti modelius, bet nėra pažadas, kad jūsų telefonas kasdien veiks būtent tiek valandų. Rezultatą keičia ekrano ryškumas, ryšio stiprumas, naudojamos programėlės, žaidimai, navigacija ir daugybė kitų veiksnių.

Svarbi riba: etiketė nepasako, kiek metų telefonas tarnaus

Čia lengva padaryti per stiprią išvadą. Aukšta taisomumo ar atsparumo klasė nereiškia, kad telefonas būtinai veiks penkerius ar septynerius metus. Etiketė parodo konkrečių bandymų rezultatus ir tam tikras produkto savybes, o ne prognozuoja individualaus įrenginio gyvenimo trukmę.

Reali tarnavimo trukmė priklausys nuo naudojimo intensyvumo, kritimų, drėgmės, baterijos eksploatacijos, programinės įrangos, remonto galimybių ir net nuo to, ar po kelerių metų dar veiks žmogui reikalingos programėlės.

Vis dėlto etiketė leidžia užduoti geresnius klausimus. Jei du panašiai kainuojantys telefonai skiriasi taisomumo ar baterijos ilgaamžiškumo klase, tai jau yra konkreti informacija, kurią galima įtraukti į sprendimą.

800 ciklų nėra 800 įkrovimų į rozetę

ES ekologinio projektavimo reikalavimai numato, kad į jų taikymo sritį patenkančių telefonų baterijos turi atlaikyti bent 800 visiško įkrovimo ir iškrovimo ciklų, išlaikydamos bent 80 proc. pradinės talpos.

Vienas ciklas nebūtinai reiškia vieną telefono prijungimą prie įkroviklio. Jei vieną dieną sunaudojate 50 proc. baterijos ir ją papildote, o kitą dieną vėl sunaudojate 50 proc., šie du daliniai iškrovimai kartu sudaro maždaug vieną ciklą.

Ir čia skaičius nėra telefono mirties data. Pasiekusi 80 proc. pradinės talpos baterija gali toliau veikti – tiesiog vienu įkrovimu telefonas paprastai tarnaus trumpiau.

Taisomumo klasė gali būti svarbesnė už dar vieną kameros režimą

Taisomumas ES etiketėje vertinamas klasėmis nuo A iki E. Vertinant atsižvelgiama į tokius dalykus kaip įrenginio išardymas, tvirtinimo elementai, reikalingi įrankiai, atsarginių dalių prieinamumas, programinės įrangos atnaujinimai ir remonto informacija.

Ekologinio projektavimo taisyklėse taip pat numatytas svarbių atsarginių dalių prieinamumas septynerius metus po konkretaus modelio pardavimo ES pabaigos, o operacinės sistemos atnaujinimų prieinamumui taikomas bent penkerių metų laikotarpis nuo paskutinio modelio vieneto pateikimo rinkai. Šiuos reikalavimus apibendrina Europos Komisija.

Tai nereiškia, kad bet kurį gedimą apsimokės taisyti ar kad vartotojas galės lengvai pasikeisti kiekvieną dalį pats. Tačiau lyginant du telefonus taisomumo klasė suteikia papildomos informacijos apie tai, kaip įrenginys suprojektuotas ir kokios remonto galimybės numatytos.

2026 m. atsirado ir patogesnis būdas palyginti modelius

Yra ir tikras šių metų pokytis. 2026 m. liepos 20 d. Europos Komisija paskelbė apie naują EPREL produktų palyginimo funkciją. EPREL yra vieša ES energijos ženklinimo produktų duomenų bazė, į kurią tiekėjai registruoja reikalaujamą informaciją apie modelius.

Nauja funkcija leidžia greta palyginti panašius produktus, juos filtruoti ir rūšiuoti pagal pasirinktus kriterijus. Todėl ant dėžutės ar parduotuvėje matoma etiketė nebėra vien galutinis informacijos taškas – jos QR kodas gali nuvesti į išsamesnius modelio duomenis, o bazėje galima tikrinti alternatyvas. Apie palyginimo funkciją Europos Komisija paskelbė 2026 m. liepą.

Ką tikrinti prieš perkant telefoną?

Pirmiausia technines specifikacijas verta susieti su realiu poreikiu. Jei daug fotografuojate priartintus objektus, gali būti svarbus teleobjektyvas. Jei telefoną dažnai kraunate dienos metu, baterijos ištvermė gali būti svarbesnė už papildomą kameros režimą. Jei įrenginį planuojate naudoti ilgai, daugiau reikšmės įgyja taisomumas, atsarginių dalių prieinamumas ir programinės įrangos palaikymas.

Tuomet verta pažiūrėti į ES etiketę ir EPREL duomenis. Ypač naudinga palyginti baterijos veikimo laiką, ciklų skaičių, kritimų atsparumo bei taisomumo klases ir IP apsaugą.

Reikia turėti omenyje ir vieną išimtį: reikalavimai taikomi telefonams, pateiktiems ES rinkai nuo 2025 m. birželio 20 d., todėl senesniam rinkoje esančiam modeliui tokios etiketės gali nebūti.

Galiausiai lieka kaina. Pigiausias telefonas nebūtinai bus pigiausias per visą naudojimo laiką, bet ir brangiausias modelis savaime negarantuoja ilgiausio tarnavimo. ES ženklinimas šios dilemos neišsprendžia už pirkėją – jis tiesiog suteikia daugiau palyginamų duomenų, kad sprendimą būtų galima grįsti ne vien reklaminiais pažadais ir specifikacijų skaičiais.