Pereiti prie pagrindinio turinio
Programinė įranga

Iš „Windows“ į „Mac“: labiausiai trukdo seni įpročiai ir ekosistema

Iš „Windows“ į „Mac“: labiausiai trukdo seni įpročiai ir ekosistema
Šrifto dydis

Naujas „Mac“ pirmomis dienomis gali atrodyti paradoksaliai. Kompiuteris greitas, tylus, baterija laiko ilgai, programos atsidaro akimirksniu – ir vis tiek darbas kurį laiką vyksta lėčiau.

Priežastis paprasta: po daugelio metų su „Windows“ žmogus pakeičia ne vien aparatą. Jis praranda tūkstančius beveik nesąmoningų sprendimų – kur spausti, kaip perkelti failą, ką reiškia uždaryti langą, kur ieškoti programos ir kaip kompiuteris susikalba su telefonu.

Todėl perėjimo iš „Windows“ į „Mac“ klausimą prasmingiau formuluoti ne „ar macOS geresnė?“, o „kiek mano gyvenimo jau pastatyta ant vienos ekosistemos?“

MacBook Air darbo vietoje su dviem išoriniais monitoriais
Pats kompiuteris gali pasikeisti per vieną dieną, tačiau daugelį metų formuoti darbo įpročiai – ne. Nuotrauka: „Apple“.

Esmė

Pereinant iš „Windows“ į „Mac“, didžiausia trintis kyla dėl failų, programų, telefono integracijos ir metų metus kurtų įpročių.

  • Labiausiai trūksta ne vienos funkcijos Didžiausia trintis atsiranda dėl šimtų mažų įpročių: failų tvarkymo, langų, klavišų kombinacijų, programų uždarymo, išorinių diskų ir telefono integracijos.
  • Failus perkelti lengviau nei darbo procesą „Apple“ turi oficialų perkėlimo įrankį, o „OneDrive“ ir „Microsoft 365“ veikia ir „Mac“. Tačiau „Windows“ programos, jų papildiniai ir nusistovėjusi darbo logika automatiškai nepersikelia.
  • „Mac“ ekosistemos vertė labai priklauso nuo telefono Su „iPhone“ atsiranda „AirDrop“, „Handoff“, universali iškarpinė ir kitos „Continuity“ funkcijos. Likus su „Android“, dalies integracijos, prie kurios galima būti pripratus „Windows“, gali trūkti.
  • Lietuvoje yra svarbi išimtis „Apple“ šiuo metu nurodo, kad funkcija „iPhone Mirroring“, leidžianti valdyti telefoną iš „Mac“, Europos Sąjungoje vis dar neprieinama.

Pirmas šokas – dalykai, apie kuriuos anksčiau net negalvojote

Ilgametis „Windows“ naudotojas dažnai pirmiausia atsitrenkia į visai smulkius skirtumus. Kopijuoti vis dar galima beveik taip pat, tik vietoje „Ctrl“ daug kur naudojamas „Command“. Tačiau po daugelio metų pirštai pirmiausia paspaudžia seną kombinaciją.

Skiriasi ir pati programų logika. „Windows“ aplinkoje uždarius paskutinį programos langą dažnai atrodo, kad darbas su ja baigtas. „macOS“ raudonas lango mygtukas programos paprastai neišjungia – ji gali likti aktyvi. „Apple“ nurodo, kad programai visiškai uždaryti naudojamas „Command-Q“ arba meniu komanda „Quit“.

Net paprastas „Delete“ elgiasi kitaip. „Mac“ klaviatūroje jis pagal nutylėjimą trina simbolį į kairę, o trynimui į priekį naudojama „Fn-Delete“. Tokios detalės nėra rimti trūkumai, tačiau pirmomis savaitėmis būtent jos sukuria jausmą, kad anksčiau paprastas darbas staiga reikalauja dėmesio.

„Finder“ nėra tiesiog kitas „File Explorer“ pavadinimas

Failai dažnai tampa didžiausia kultūrinio šoko dalimi. „Finder“ ir „Windows File Explorer“ sprendžia tą pačią užduotį, bet jų logika, spartieji klavišai ir kai kurie numatytieji veiksmai skiriasi.

Prie to prisideda seni išoriniai diskai. Jeigu daugelį metų naudotas diskas suformatuotas NTFS formatu, „Mac“ jį paprastai gali perskaityti, tačiau negali į jį įrašyti failų naudodamas standartines „macOS“ priemones. „Apple“ tai aiškiai nurodo savo pagalbos dokumentacijoje. Diskams, kuriuos reikia naudoti ir su „Windows“, ir su „Mac“, bendrovė rekomenduoja su abiem sistemomis suderinamus FAT arba „exFAT“ formatus.

Tai gera iliustracija, kodėl ekosistemos keitimas kartais atsiskleidžia tik po kelių dienų. Kompiuterį jau perkėlėte, bet tada prijungiate penkerius metus naudotą atsarginių kopijų diską – ir staiga paaiškėja, kad senas darbo procesas nebeveikia taip, kaip anksčiau.

Failus perkelti galima. Sunkiau perkelti darbo aplinką

Pats persikraustymas nėra toks skausmingas, kaip gali atrodyti. „Apple Migration Assistant“ gali perkelti iš „Windows“ kompiuterio dokumentus, nuotraukas, naršyklės žymes, el. pašto paskyrų informaciją, kontaktus, kalendoriaus duomenis ir kitą turinį.

Problema prasideda ten, kur „failas“ ir „darbo procesas“ nėra tas pats.

Jeigu daugelį metų naudojote konkrečią tik „Windows“ skirtą programą, specialų įmonės įrankį, seną periferinę įrangą ar labai konkretų papildinių rinkinį, vien duomenų perkėlimas problemos neišspręs. Prieš keičiant platformą svarbiau sudaryti ne dokumentų, o kritinių programų sąrašą.

Geriau atrodo situacija su plačiai naudojamomis debesijos paslaugomis. „Microsoft 365“ programos prieinamos „Mac“, o „OneDrive Files On-Demand“ integruojasi su „Finder“ ir leidžia debesyje esančius failus matyti neatsisiuntus visos bibliotekos į kompiuterį.

Taigi žmogui, gyvenančiam „Word“, „Excel“, „Outlook“ ir „OneDrive“, perėjimas nebūtinai reiškia pradėti nuo nulio. Tačiau pats darbas gali jaustis kitaip.

Vienas senas priekaištas „Mac“ jau nebe toks aktualus

Ilgą laiką „Windows“ naudotojai pagrįstai skųsdavosi langų išdėstymu. „Windows“ langų prikabinimas prie ekrano kraštų buvo intuityvus gerokai anksčiau, o „Mac“ vartotojai dažnai rinkdavosi papildomas programas.

Dabartinė „macOS“ šiuo požiūriu pasikeitė. „Apple“ dabar leidžia langus išdėstyti tempiant juos prie ekrano krašto, naudojant žalią lango mygtuką, meniu arba klavišų kombinacijas.

Todėl seni internete randami patarimai apie perėjimą į „Mac“ ne visada atspindi dabartinę sistemą. Kai kurios problemos, dėl kurių žmonės skundėsi prieš penkerius metus, šiandien jau išspręstos arba bent gerokai sumažintos.

Tikrasis ekosistemos klausimas prasideda nuo telefono

Čia skirtumas tarp „pakeičiau kompiuterį“ ir „pakeičiau ekosistemą“ tampa ryškiausias.

„Windows“ turi „Phone Link“, kuri su palaikomais „Android“ telefonais gali rodyti pranešimus, žinutes, nuotraukas, skambučius, o kai kuriuose įrenginiuose – net telefono programėles kompiuterio ekrane.

Persikėlus į „Mac“, geriausiai integruojamas jau „iPhone“. „Apple Continuity“ suteikia „AirDrop“, universalią iškarpinę, „Handoff“, galimybę „iPhone“ kamerą naudoti kaip „Mac“ kamerą, perduoti skambučius ir atlikti kitus veiksmus tarp įrenginių. „Apple“ šias funkcijas apjungia po „Continuity“ pavadinimu.

MacBook ir iPhone kartu naudojant Apple Continuity funkcijas
Didžiausi „Mac“ ekosistemos privalumai atsiskleidžia kartu naudojant kitus „Apple“ įrenginius. Nuotrauka: „Apple“.

Jeigu žmogus jau turi „iPhone“, perėjimas gali net sumažinti kasdienę trintį. Nukopijuotas tekstas telefone gali būti įklijuotas kompiuteryje, failą galima perduoti per „AirDrop“, o pradėtą veiksmą tęsti kitame įrenginyje.

Jeigu kišenėje lieka „Android“, vaizdas kitoks. „Mac“ vis tiek puikiai veikia kaip atskiras kompiuteris, tačiau būtent ekosistemos magijos bus mažiau. Žmogui, kuris buvo pripratęs prie glaudžios „Windows“ ir „Android“ sąveikos, tai gali būti didesnis praradimas nei bet kuris klaviatūros skirtumas.

Lietuvoje neveikia viena ryškiausių „iPhone“ ir „Mac“ funkcijų

Yra ir svarbi vietinė detalė. „Apple“ reklamuoja „iPhone Mirroring“ – funkciją, leidžiančią kompiuteryje matyti ir valdyti užrakintą „iPhone“.

Tačiau „Apple“ pagalbos puslapis šiuo metu nurodo, kad „iPhone Mirroring“ Europos Sąjungoje neprieinama. Tai reiškia, kad ir Lietuvoje šios funkcijos naudoti negalima, nors kitos „Continuity“ galimybės veikia.

Žmogui, perkančiam „Mac“ būtent dėl ekosistemos, tai nėra smulkmena. Prieš sprendžiant pagal amerikietiškas apžvalgas verta patikrinti, ar demonstruojamos funkcijos iš tiesų prieinamos ES.

Ko iš tiesų pasigendama labiausiai?

Ne „Start“ mygtuko. Ne dešiniojo pelės klavišo. Ir nebūtinai net „Windows“.

Labiausiai pasigendama momento, kai apie kompiuterį nebereikia galvoti.

Po daugelio metų sena sistema tampa savotiška raumenų atmintimi: ranka pati žino klavišus, failai turi savo vietas, prijungti įrenginiai tiesiog veikia, o darbo problemoms jau turite seniai atrastus sprendimus. Naujoje sistemoje tą tylų komfortą reikia susikurti iš naujo.

Dalis trinties dingsta per kelias savaites. „Command“ pakeičia „Ctrl“, „Spotlight“ – senus paieškos įpročius, o „Finder“ ilgainiui nustoja atrodyti svetimas. Kita dalis niekur nedingsta, jei jūsų darbui būtina konkreti „Windows“ programa, NTFS diskai, tam tikri žaidimai ar glaudi „Android“ integracija.

Todėl prieš pereinant į „Mac“ geriausias klausimas nėra „ar man patinka šis kompiuteris?“ Geriau paklausti: kokias penkias kasdienes užduotis mano dabartinė ekosistema atlieka nepastebimai – ir kaip kiekvieną iš jų atliksiu naujoje?

Jeigu į šį klausimą turite gerus atsakymus, platformos keitimas dažniausiai tampa mokymosi laikotarpiu. Jeigu neturite, naujas ir puikus kompiuteris gali netikėtai priminti, kad vertingiausia senojo dalis buvo ne procesorius, o per daugelį metų aplink jį susikurta darbo sistema.

Ką manote apie šį straipsnį?

Būkite pirmas – pasidalinkite savo nuomone.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

Pasirinkite, kurį straipsnį skaityti toliau.