Dar rugpjūčio 20-ąją oficiali Lietuvos pasėlių prognozė atrodė gana raminamai. Žiemkenčių derlingumas turėjo būti artimas daugiamečiam vidurkiui arba šiek tiek jį viršyti, javapjūtė buvo įsibėgėjusi, o dalis ūkininkų kūlė visai solidžius kiekius.
Po kelių savaičių vaizdas buvo jau visai kitoks. Vieni laukai liko po vandeniu, kitur grūdus iš varpų išmušė kruša, dalis nenuimtų javų pradėjo dygti dar varpose. Tie, kurie derlių spėjo išgelbėti, susidūrė su kitu klausimu: ar jo kokybė ir pardavimo kaina padengs auginimo sąnaudas.
2026-ieji parodė, kodėl žodis „derlius“ ūkininkui reiškia gerokai daugiau nei tonas iš hektaro.
Esmė
Esmė
Derlingumas daug kur liko neblogas, tačiau lietūs, kruša, prastesnė grūdų kokybė ir didelės sąnaudos daliai ūkių sezoną pavertė nuostolingu.
- Derlingumas nebuvo katastrofiškas Rugpjūčio 20 d. LAMMC dar prognozavo, kad daugelio kultūrų derlingumas bus artimas daugiamečiam vidurkiui arba šiek tiek didesnis.
- Problema persikėlė iš tonų į kokybę Drėgmė, užsitęsusi javapjūtė ir ligos dalį maistinių grūdų pavertė žemesnės klasės ar pašariniais. Už tokį pat tonų skaičių ūkininkas gauna mažiau.
- 2026 m. vasara buvo neįprastai šlapia ir audringa Lietuvoje iškrito 33 proc. daugiau kritulių nei įprastai, o rugpjūčio 22-osios audra kai kuriems ūkiams tapo paskutiniu smūgiu prieš derliaus nuėmimą.
- Net parduoti gerą derlių ne visada apsimoka Supirkimo kainos skirtingoms kultūroms juda nevienodai, o degalų, trąšų, džiovinimo, technikos ir kreditų sąnaudos niekur nedingo. Todėl geras derlingumas ir pelningas sezonas nėra tas pats.
Dar rugpjūčio 20-ąją prognozė buvo nebloga
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro rugpjūčio 20 d. prognozė bendro šalies derliaus katastrofos nerodė. Žiemkenčių derlingumas turėjo išlikti artimas daugiamečiam vidurkiui arba būti kiek didesnis, o nuo liepos pabaigos javapjūtė jau buvo įsibėgėjusi.
Tačiau tame pačiame vertinime buvo įrašytas perspėjimas, vėliau tapęs vienu svarbiausių viso sezono paaiškinimų: lietingi ir apniukę orai blogino grūdų bei sėklų kokybę.
Ypač daug problemų sukėlė žieminių kviečių varpų fuzariozė. LAMMC pažymėjo, kad lietingi orai kviečių žydėjimo metu buvo palankūs Fusarium infekcijai, todėl dalies grūdų kokybės klasė galėjo būti žemesnė.
Ūkininkui tai nėra kosmetinis skirtumas. Tas pats hektaras gali duoti panašų tonų skaičių kaip įprastais metais, bet jei grūdai nebeatitinka aukštesnės maistinės klasės reikalavimų, jų ekonominė vertė krinta.
Vasara buvo viena drėgniausių per kelis dešimtmečius
2026 m. vasaros orai paaiškina didelę dalį to, kas nutiko vėliau. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per vasarą šalyje vidutiniškai iškrito 304,8 mm kritulių – 133 proc. 1991–2020 m. klimato normos.
Tai buvo drėgniausia vasara nuo 2011 m. ir šešta drėgniausia nuo 1961-ųjų.
Ypač išsiskyrė liepa. Per ją vidutiniškai iškrito 135,6 mm kritulių, arba 161 proc. normos. Saulė tą mėnesį švietė tik 77 proc. įprastos trukmės.
Problema buvo ne vien bendras vandens kiekis. Per vasarą meteorologai užregistravo 18 stichinių ir 3 katastrofinius meteorologinius reiškinius. Labai smarki audra fiksuota septynis kartus – daugiausia nuo tada, kai 2011 m. pradėta tokia apskaita.
Tad viename rajone ūkininkas galėjo turėti beveik normalų sezoną, o už keliasdešimties kilometrų kruša ar liūtis per valandą sunaikinti didelę dalį laukto rezultato.
Rugpjūčio 22-oji pakeitė sezono pabaigą
Simboliška, kad gana optimistinė LAMMC prognozė paskelbta rugpjūčio 20 d. Vos po dviejų dienų Lietuvą užklupo viena stipriausių vasaros audrų.
Rugpjūčio 22 d. Vakarų Lietuvoje užregistruotas ir katastrofinis labai smarkus lietus. Baltrimuose, Skuodo rajone, per 12 valandų iškrito 90,8 mm kritulių, o Ventėje didžiausias vėjo greitis siekė 33,1 m/s.
Po audros dalis dar nenukultų javų buvo išguldyti ar atsidūrė vandenyje. Žemaitijoje nukentėjo kviečiai ir pupos, vėlavo žieminių rapsų bei vėliau kitų žiemkenčių sėjos darbai.
Rugpjūčio 26 d. Vyriausybė dėl audros padarinių paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Tai jau buvo aiškus ženklas, kad kalbama ne apie kelis pavienius apgadintus laukus.
Galima prikulti daug ir vis tiek prarasti pinigus
Grūdų ekonomikoje svarbus ne tik kiekis. Maistiniams kviečiams vertinamas baltymų kiekis, glitimas, hektolitro masė, kritimo skaičius ir kiti rodikliai. Ilgai drėgmėje išbuvęs grūdas šių reikalavimų gali nebeatitikti.
Dar blogiau, kai subrendę javai dėl lietaus lieka lauke. Grūdas gali pradėti dygti varpoje. Tokiu atveju jo vertė gali kristi labai smarkiai, o kai kuriais atvejais realizacija tampa apskritai problemiška.
Rugsėjo pradžioje LRT kalbinti ūkininkai pasakojo labai skirtingas istorijas. Šalčininkų rajone Robertas Matulevičius nurodė, kad po rugpjūčio krušos kai kuriuose jo laukuose nuostoliai siekė 60–70 proc. Avižų laukuose, kuriuose tikėtasi maždaug 3 t/ha, kai kur liko apie 1,7–1,8 t/ha.
Tai gerai parodo nacionalinių vidurkių ribą. Lietuvos mastu derlingumo skaičius gali atrodyti normalus, nors konkretaus ūkio ar net konkretaus lauko rezultatas yra katastrofiškas.
Šlapias grūdas ūkininkui kainuoja dar kartą
Net jei kombainas gali įvažiuoti į lauką, drėgną derlių tenka džiovinti. Tam reikia energijos, įrangos ir laiko.
2026 m. ši tema tapo tokia jautri, kad žemės ūkio ministras viešai kėlė klausimą dėl džiovinimo kainų. Rugpjūtį viešai skelbti įkainiai Lietuvoje už vieno procentinio punkto drėgmės pašalinimą iš tonos grūdų siekė maždaug 7–9 eurus, nors paslaugų teikėjai pabrėžė, kad vien šį skaičių lyginti nepakanka – galutinėje kainoje yra valymas, priėmimas, sandėliavimas ir kitos paslaugos.
Jeigu grūdus reikia nudžiovinti keliais procentiniais punktais, papildoma sąskaita dideliame ūkyje greitai tampa penkiaženkle.
Audros dar sukėlė elektros tiekimo sutrikimų. Augalininkystės ūkyje elektra reikalinga grūdų ventiliacijai ir džiovinimui, gyvulininkystės ūkyje – melžimui, pieno šaldymui ir kitai kasdienei įrangai.
Apie „žemas grūdų kainas“ reikia kalbėti tiksliau
Ūkininkų pasakojimuose 2026 m. dažnai kartojasi prastų realizacijos kainų tema, tačiau bendroje statistikoje vaizdas nėra vienodas.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, rugpjūčio 24–30 d. vidutinė kviečių supirkimo kaina Lietuvoje siekė 204,64 euro už toną ir buvo 18,7 proc. didesnė nei tuo pačiu metu 2025 m. Miežiai, rugiai, kvietrugiai ir rapsai taip pat buvo brangesni nei prieš metus.
Išsiskyrė avižos – jų vidutinė kaina siekė 120,52 euro už toną ir buvo 5,8 proc. mažesnė nei prieš metus.
Ši statistika neprieštarauja ūkininkų nuostoliams. Konkretus ūkis gali auginti būtent prasčiau vertinamą kultūrą, turėti žemesnės kokybės grūdus arba būti sudaręs sutartis kitomis sąlygomis. Be to, supirkimo kaina pati savaime nieko nepasako apie savikainą.
Didelis skirtumas tarp pajamų ir pelno
Norint suprasti 2026 m. nuotaikas kaime, reikia žiūrėti ne tik į kombaino bunkeryje esančius grūdus.
Ūkis dar prieš nuimdamas derlių jau būna sumokėjęs už sėklas, trąšas, augalų apsaugą, kurą, darbuotojus, techniką, jos remontą ir finansavimą. Po drėgnos vasaros prisideda džiovinimas, papildomi važiavimai į laukus ir kartais nuostoliai dėl žemesnės kokybės.
LRT kalbinta Širvintų rajono ūkininkė Kasia Jankun teigė, kad vien trąšoms maždaug 200 ha ūkyje pavasarį išleido apie 50 tūkst. eurų. Tokiu atveju klausimas jau ne „kiek prikūliau?“, o „kiek liks apmokėjus sąskaitas?“.
Būtent todėl neblogas derlius gali egzistuoti kartu su blogais finansiniais metais.
Vasaros problemos jau persikėlė į 2027 m. derlių
Šlapios dirvos reiškia ne tik vėluojančią 2026 m. javapjūtę. Jos trukdo paruošti žemę ir laiku pasėti kitų metų žiemkenčius.
Dar rugpjūtį Žemės ūkio ministerija dėl nepalankių sąlygų pratęsė dalį darbų terminų. Rugsėjo pradžioje ūkininkų organizacijos jau kalbėjo apie riziką, kad kai kur dėl įmirkusių dirvų nepavyks laiku atlikti ir žieminių javų sėjos.
Tai reiškia, kad 2026 m. vasaros sąskaita gali nesibaigti šių metų derliumi. Netinkamai paruošti arba pavėluotai apsėti laukai gali turėti pasekmių ir kitą sezoną.
Nukentėjusiems svarbu žalą užfiksuoti dabar
Po rugpjūčio 22-osios audros Žemės ūkio ministerija paragino nukentėjusius ūkininkus kreiptis į savo savivaldybės žemės ūkio skyrių ir pateikti prašymą dėl žuvusių ar apgadintų pasėlių bei kito turto žalos įvertinimo.
Savivaldybės surinktą informaciją ministerijai turi pateikti iki rugsėjo 11 d. Šie duomenys bus naudojami sprendžiant dėl tolesnių pagalbos priemonių.
Taigi 2026 m. vasaros istorijos esmė nėra tai, kad Lietuvoje neužaugo derlius. Jis daug kur užaugo – tik dalis jo buvo apgadinta pačiu blogiausiu metu, dalis prarado vertę dėl kokybės, o gautos pajamos susidūrė su didelėmis auginimo sąnaudomis.
Ūkininkui tona grūdų yra gera žinia tik tada, kai ją galima nukulti, išdžiovinti, parduoti tinkama klase ir už kainą, viršijančią savikainą. 2026 m. vasarą šios keturios sąlygos pernelyg dažnai nesutapo.
Komentarai