2026 m. vasara Lietuvoje: rekordinė audrų gausa ir klimato signalai

Birželį – viesulai ir kruša. Po kelių savaičių – istorinis karščio rekordas. Liepą ir rugpjūtį – naujos labai smarkios audros, vietomis daugiau nei pusšimtis milimetrų lietaus per kelias valandas, o rugpjūčio 22-ąją – ir katastrofinio lygio vėjas bei lietus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2026 m. vasaros apžvalga suskaičiavo 18 stichinių ir 3 katastrofinius meteorologinius reiškinius. Septyni labai smarkių audrų atvejai – daugiausia nuo 2011 m., kai tokie atvejai pradėti registruoti.

Skaičiai iš tiesų išskirtiniai. Tačiau atsakymas į klausimą, ar tai jau yra klimato kaitos „naujoji norma“, nėra paprastas. Kai kurių ekstremumų – pirmiausia karščio ir intensyvių kritulių – ilgalaikis didėjimas Lietuvoje matomas gana aiškiai. Viesulų, krušos ar konkrečiai labai smarkių audrų atveju vienos vasaros rekordo nepakanka.

Viena vasara – beveik visas ekstremalių reiškinių katalogas

2026 m. ekstremumai prasidėjo dar pačioje vasaros pradžioje. Birželio 5 d. per Lietuvą nusidriekė labai smarki audra, o Antanavo kaime, Kauno Aleksote, Genėtiniuose ir Stirniškiuose užfiksuoti viesulai. LHMT vertinimu, Antanavo viesulo vėjas galėjo siekti apie 50 m/s, o Aleksote – iki 60 m/s.

Birželio 11 d. Rytų Lietuvoje registruota dar viena labai smarki audra. Šalčininkų apylinkėse krušos ledėkai siekė iki 3 cm skersmens – tai atitiko stichinio reiškinio „labai stambi kruša“ kriterijų.

Mėnesio pabaigoje pavojus pasikeitė. Birželio 27 d.–liepos 1 d. dalį šalies apėmė kaitra, o birželio 28 d. Druskininkuose temperatūra pakilo iki 36,3 °C. LHMT duomenimis, tai aukščiausia birželį Lietuvoje kada nors išmatuota oro temperatūra.

Liepos 20 d. registruota labai smarki audra ir labai smarkus lietus, liepos 31 d. Joniškio rajone – dar vienas labai stambios krušos atvejis. Rugpjūčio 1–2 d. ir 6–7 d. sekė naujos labai smarkios audros.

Didžiausias vasaros epizodas atėjo rugpjūčio 22 d. Daugelyje rajonų registruota labai smarki audra, o Ventėje vėjo greitis pasiekė 33,1 m/s – katastrofinio labai smarkaus vėjo ribą. Baltrimuose, Skuodo rajone, per 12 valandų iškrito 90,8 mm kritulių. LHMT katastrofiniu labai smarkiu lietumi laiko daugiau kaip 80 mm per 12 valandų ar trumpesnį laiką.

Septynios „labai smarkios audros“ nereiškia septynių uraganų

LHMT terminas „labai smarki audra“ turi konkrečią techninę reikšmę. Tai pavojingų reiškinių kompleksas, kuriame yra perkūnija ir smarkus lietus, škvalas arba kruša. Smarkaus lietaus riba prasideda nuo 15 mm per 12 valandų ar trumpiau, škvalo – nuo 15 m/s, krušos – nuo 6 mm skersmens.

Todėl septyni atvejai nėra septyni vienodo masto įvykiai ir nereiškia, kad septynis kartus visoje Lietuvoje siautėjo ekstremalus vėjas. Viena audra gali būti paskelbta labai smarkia dėl intensyvios liūties ir krušos, kita – dėl perkūnijos bei stiprių gūsių.

Vis dėlto 2026 m. skaičius išsiskiria net pagal šį apibrėžimą: nuo 2011 m., kai pradėta tokia apskaita, vieną vasarą septynių atvejų dar nebuvo.

Keisčiausia detalė: pati vasara nebuvo rekordiškai karšta

Jei klimato kaita reikštų tik „kiekviena vasara vis karštesnė“, 2026-ieji būtų nepatogus pavyzdys. Vidutinė vasaros temperatūra Lietuvoje siekė 17,5 °C – vos 0,2 °C daugiau už 1991–2020 m. standartinę klimato normą. Liepa buvo 0,8 °C, o rugpjūtis 0,2 °C vėsesni už savo daugiametį vidurkį.

Tačiau birželis buvo 1,8 °C šiltesnis už normą ir tapo devintu šilčiausiu nuo 1961 m. Būtent jo pabaigoje užfiksuotas istorinis 36,3 °C rekordas. Tai gerai parodo skirtumą tarp vidurkio ir ekstremumo: sezonas gali būti arti įprasto vidurkio, nors atskiros jo dienos ar savaitės pasiekia istorines ribas.

2026 m. vasarą vidutiniškai teko 4,9 dienos, kai temperatūra pasiekė bent 30 °C. 1991–2020 m. norma yra 4,2 dienos. Tai nėra milžiniškas vienos vasaros šuolis, tačiau ilgesnėje perspektyvoje karščio tendencija yra daug aiškesnė.

Lietaus nebūtinai daugėja labai smarkiai – bet jis vis dažniau iškrenta porcijomis

2026 m. vasarą Lietuvoje vidutiniškai iškrito 304,8 mm kritulių – 133 proc. 1991–2020 m. normos. Tai buvo drėgniausia vasara nuo 2011 m. ir šešta drėgniausia nuo 1961 m. Liepa su 135,6 mm kritulių tapo septinta drėgniausia liepa nuo stebėjimų laikotarpio pradžios.

Tačiau klimato pokyčiui svarbesnė ne vien sezoninė suma. LHMT klimato indeksai rodo, kad Lietuvos vidutinis metinis kritulių kiekis keičiasi palyginti nežymiai, o dienų, kai per parą iškrenta bent 20 mm kritulių, daugėja. Tarnyba prognozuoja, kad tokių intensyvių kritulių dienų ateityje turėtų daugėti toliau.

Europos aplinkos agentūra taip pat fiksuoja, kad ekstremalių kritulių kiekis nuo XX a. vidurio padidėjo Europoje apskritai, ypač Šiaurės ir Vidurio Europoje. EEA projekcijose Šiaurės Europai numatomas tolesnis ryškus intensyvių kritulių augimas.

Tai paaiškina iš pirmo žvilgsnio paradoksalią ateitį: šiltuoju metų laiku gali pasitaikyti ir sausros, ir stipresnės liūtys. Problema yra ne vien tai, kiek vandens iškrenta per sezoną, bet kada ir kokiu intensyvumu jis iškrenta.

Kurių ekstremalių reiškinių Lietuvoje tikrai daugėja?

Kodėl šiltesnis klimatas gali atnešti ir liūtis, ir krušą?

Šylantis klimatas nekeičia oro taip, kad kiekviena diena būtų tiesiog keliais laipsniais šiltesnė. Keičiasi visa atmosfera ir vandens apytaka: šiltesnė aplinka gali išlaikyti daugiau vandens garų, o susidarius tinkamoms sąlygoms debesyse atsiranda daugiau drėgmės intensyviems krituliams.

Tačiau perkūnijai ar viesului neužtenka vien šilumos. Reikia atmosferos nestabilumo, drėgmės, oro kilimo ir, stipresnių organizuotų audrų atveju, tinkamo vėjo kitimo su aukščiu. Dėl to klimato kaita gali keisti sąlygas ekstremaliems reiškiniams, bet konkrečios audros atsiradimą vis tiek lemia tos dienos sinoptinė situacija.

Būtent todėl mokslininkai atskiria du klausimus: ar klimatas ilgainiui keičia tam tikro reiškinio tikimybę ir ar klimato kaita sustiprino konkretų įvykį. Antrajam atsakymui paprastai reikia specialaus atribucijos tyrimo. LHMT taip pat pabrėžia, kad ne kiekvieną pavienę ekstremalią oro sąlygą galima automatiškai priskirti klimato kaitai.

Ką tada iš tiesų parodė 2026 m. vasara?

Ji parodė, kad Lietuvos klimato rizika negali būti matuojama vien vidutine vasaros temperatūra. Sezonas, kuris pagal temperatūros vidurkį buvo gana arti šiuolaikinės normos, tuo pat metu atnešė istorinį birželio karščio rekordą, rekordinį nuo 2011 m. labai smarkių audrų skaičių, dvi labai stambias krušas, viesulus ir katastrofinį rugpjūčio lietaus bei vėjo epizodą.

Klimato kaitos signalas stipriausias ten, kur turime ilgas ir nuoseklias matavimų sekas: Lietuva šyla, daugėja karščio ekstremumų ir intensyvių kritulių. Ten, kur reiškiniai labai lokalūs ir reti – viesulų, krušos ar konkrečių audrų tipų atveju – sąžiningesnis atsakymas kol kas yra ne „jų tikrai daugėja“, o „rizikos sąlygos keičiasi, tačiau pačiai tendencijai įrodyti reikia ilgesnių duomenų“.

2026 m. vasaros septynių audrų rekordas todėl yra ne galutinis atsakymas, o labai ryškus duomenų taškas. Jei tokie sezonai kartosis, būtent ilgėjanti stebėjimų eilutė parodys, ar šių metų išimtis tampa Lietuvos klimato dalimi.