Atnaujinta 2026 m. rugsėjo 10 d. Naujausias tuo metu paskelbtas išsamus Lietuvos energetikos agentūros (LEA) dienos pjūvis apima rugsėjo 9 d. iki 10 val. degalinėse buvusias kainas. LEA pažymi, kad degalinės kainas per dieną gali keisti ne vieną kartą, todėl šiuos skaičius reikia vertinti kaip rinkos momentinę nuotrauką, o ne garantuotą kainą atvykus prie konkrečios kolonėlės.
Esmė
Esmė
Kodėl degalų kainos Lietuvoje skiriasi? Naujausi benzino ir dyzelino vidurkiai, mokesčiai, didmenos įtaka ir kada verta lyginti degalines.
- Skirtumas tarp degalinių gali būti didesnis už dienos kainos pokytį Naujausiame paskelbtame LEA pjūvyje dyzelino kainos skyrėsi 30 ct/l, o benzino – 22 ct/l. Pilant 50 litrų, tai atitinkamai 15 ir 11 eurų skirtumas.
- Nafta svarbi, bet kolonėlės kainos nekopijuoja Naftos pokyčiai pirmiausia veikia perdirbtų degalų ir didmeninę rinką. Mažmeninės kainos gali reaguoti vėliau ir nevienodai.
- Didelę litro kainos dalį sudaro mokesčiai 2026 m. rugsėjį bešvinio benzino akcizas sudaro 56,2 ct/l, dyzelino – 55,36 ct/l. Prie galutinės kainos taip pat taikomas 21 proc. PVM.
- Praktiškai verta lyginti konkrečias degalines Kai kainų diapazonas siekia 20–30 ct/l, kelių netoliese esančių degalinių palyginimas gali sutaupyti daugiau nei laukimas, kol šalies vidurkis pasikeis vienu ar dviem centais.
Naujausias kainų pjūvis: skirtumai siekia iki 30 ct/l
Pagal rugsėjo 9 d. LEA paskelbtus duomenis, 95 markės benzinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,934 Eur/l, o dyzelinas – 2,178 Eur/l.
| Degalai | Vidutinė kaina | Mažiausia | Didžiausia | Diapazonas |
|---|---|---|---|---|
| 95 benzinas | 1,934 Eur/l | 1,799 Eur/l | 2,019 Eur/l | 0,220 Eur/l |
| Dyzelinas | 2,178 Eur/l | 1,999 Eur/l | 2,299 Eur/l | 0,300 Eur/l |
Šie skirtumai praktiškai reikšmingi. 50 litrų benzino, skaičiuojant pagal to ryto pigiausią ir brangiausią užfiksuotą kainą, galėjo skirtis 11 eurų. Dyzelino atveju skirtumas siekė 15 eurų.
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl šalies vidurkis nėra tas pats, kas „mano degalinės kaina“. Vidurkis parodo bendrą rinkos lygį ir kryptį, tačiau konkretus vairuotojas moka vietinę kainą.
Iš ko iš tikrųjų susideda litro degalų kaina?
Galutinę kainą patogu įsivaizduoti kaip kelis sluoksnius. Pirmiausia yra pats degalų produktas ir jo didmeninė vertė. Prie jos prisideda mokesčiai, transportavimas ir saugojimas, biodegalų bei kiti tiekimo reikalavimai, o paskutiniame etape – konkretaus mažmenininko sąnaudos ir kainodara.
Vienos universalios procentinės formulės visoms degalinėms nėra. Žaliavos ir didmenos dalis keičiasi kartu su rinka, o mažmenininkų sąnaudos bei maržos nėra vienodos. Mokesčių tarifai, priešingai, nustatomi teisės aktuose.
Kiek litro kainoje sudaro akcizas ir PVM?
Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamus 2026 m. akcizų tarifus, bešviniam benzinui taikomas 562 Eur už 1000 litrų akcizas. Tai yra 56,2 ct už litrą. Rugsėjį dyzelinui taikomas 553,6 Eur už 1000 litrų tarifas, arba 55,36 ct/l.
Degalams taip pat taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Kadangi PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės, į kurią patenka ir akcizas, jo dalis galutinėje vartotojo sumokamoje kainoje nėra tiesiog 21 centas nuo kiekvieno euro.
Jei orientacijai pritaikytume galiojančius akcizo ir PVM tarifus rugsėjo 9 d. vidutinėms kainoms, benzino litre vien akcizas ir galutinėje kainoje esanti PVM dalis sudarytų apie 0,90 euro, arba maždaug 46 proc. vidutinės kainos. Dyzelino atveju – apie 0,93 euro, arba maždaug 43 proc. Tai skaičiavimas pagal vidutinę mažmeninę kainą ir galiojančius tarifus, o ne oficiali kiekvienos konkrečios degalinės kainos išklotinė.
Kodėl naftai pabrangus degalai ne visada brangsta tą pačią dieną?
Naftos kaina yra svarbi, tačiau vairuotojas neperka žalios naftos. Ji pirmiausia turi būti perdirbta į benziną ar dyzeliną, o šie produktai turi savo didmenines rinkas, tiekimo grandines ir kainodarą.
Rugsėjo 8 d. LEA fiksavo 1,78 Eur/l benzino ir 2,06 Eur/l dyzelino didmenines kainas Lietuvoje. Tą pačią dieną Brent nafta kainavo 97,92 JAV dolerio už barelį.
Naftos kainos šuolis todėl gali būti signalas, kad didmeninės ir vėliau mažmeninės kainos patirs spaudimą, bet tiesioginės formulės „nafta pakilo 5 proc., vadinasi, rytoj benzinas brangs 5 proc.“ nėra. Degalinių atsargos, ankstesni pirkimai, didmeninės rinkos pokyčiai ir konkurencija gali reakciją pagreitinti, sulėtinti arba sušvelninti.
Kodėl dyzelinas gali būti gerokai brangesnis už benziną?
Vien akcizu dabartinio benzino ir dyzelino kainų skirtumo paaiškinti negalima. Rugsėjį jų akcizai už litrą yra panašaus dydžio, tačiau rugsėjo 9 d. dyzelinas vidutiniškai kainavo net 24,4 cento daugiau už benziną.
Didžiausia priežastis tuo metu buvo pati produktų rinka: rugsėjo 8 d. LEA skelbta didmeninė dyzelino kaina buvo 28 centais už litrą didesnė už benzino. Benzino ir dyzelino pasiūla bei paklausa nėra identiškos, todėl jų kainų santykis gali keistis net tada, kai abu gaminami iš tos pačios žaliavinės naftos.
Kodėl dvi netoliese esančios degalinės prašo skirtingos kainos?
Čia prasideda mažmeninė konkurencija. Degalinių tinklai skiriasi pirkimo mastu, logistika, vietos kaštais, pardavimo apimtimi ir pasirinkta kainodara. Degalinė prie intensyvaus kelio nebūtinai konkuruoja taip pat kaip kelių operatorių apsupta degalinė mieste.
Svarbi ir vietinė konkurencija. Jei vienoje teritorijoje keli pardavėjai kovoja dėl tų pačių vairuotojų, kainos gali būti spaudžiamos žemyn. Kitoje vietoje vairuotojas gali turėti mažiau realių alternatyvų. Todėl tas pats tinklas skirtinguose miestuose ar net skirtingose to paties miesto vietose nebūtinai privalo rodyti identišką kainą.
Būtent todėl nacionalinis 1,934 Eur/l benzino vidurkis gali egzistuoti tuo pat metu, kai vienoje degalinėje litras kainuoja 1,799 euro, o kitoje – 2,019 euro.
Kodėl degalų kainos svyruoja ir savaitės viduje?
LEA savo kasdienėje stebėsenoje ne kartą fiksuoja pasikartojantį modelį: Lietuvos degalinėse kainos antradieniais dažnai padidėja, o kitomis dienomis iki savaitgalio mažinamos. Rugsėjo 8–9 d. tai buvo ypač aiškiai matyti.
Rugsėjo 8 d. benzino vidurkis per dieną šoktelėjo 4,27 proc., o dyzelino – 3,98 proc. Rugsėjo 9 d. benzinas jau atpigo 0,95 proc., dyzelinas – 1,04 proc.
Tačiau šio modelio nereikėtų paversti taisykle, kad konkreti savaitės diena visada bus pigiausia. Jei tuo pat metu stipriai juda nafta ar didmeninė rinka, bendras rinkos pokytis gali būti svarbesnis už įprastą savaitės kainodarą.
Kada degalines lyginti iš tikrųjų apsimoka?
Matematika paprasta. Jei dvi pakeliui esančios dyzelino degalinės skiriasi 10 ct/l, į 50 litrų baką telpantis skirtumas yra 5 eurai. Esant 20 ct/l skirtumui – jau 10 eurų.
Tačiau dėl kelių centų nebūtinai verta važiuoti per pusę miesto. Papildomas atstumas pats kainuoja degalus ir laiką. Didžiausia praktinė nauda atsiranda tada, kai galima palyginti kelias degalines tame pačiame maršrute arba netoli jo.
LEA degalų kainų stebėsenos puslapyje skelbia vidutines, mažiausias ir didžiausias kainas bei leidžia ieškoti degalinių pagal vietą. Agentūra pagrindinius duomenis surenka kiekvieną darbo dieną iki 10 val., o savanoriškai dažniau informaciją teikiančių degalinių kainos gali būti atnaujinamos ir realiuoju laiku.
Ką verta stebėti prieš pilant baką?
Vienas skaičius – šalies vidurkis – pasako tik dalį istorijos. Norint suprasti, ar degalai iš tikrųjų brangsta, verta žiūrėti ir į kelių dienų tendenciją bei didmeninę rinką. Norint sumokėti mažiau čia ir dabar, svarbesnis tampa konkrečių degalinių palyginimas.
Naujausias pjūvis tai parodo labai aiškiai: dyzelino kainų diapazonas siekė 30 ct/l, o benzino – 22 ct/l. Tokiu metu degalinės pasirinkimas gali pakeisti vieno bako kainą dviženkle suma – gerokai daugiau nei vienos dienos šalies vidurkio svyravimas keliais centais.
Komentarai