Rugsėjo 9-osios rytą „Brent“ nafta vėl priartėjo prie 100 JAV dolerių už barelį. „Reuters“ skelbė, kad kaina buvo pakilusi iki 99,33 JAV dolerio, o nuo rugpjūčio pradžios – maždaug ketvirtadaliu.
Vairuotojui pirmoji asociacija aiški: brangesnė nafta reiškia riziką daugiau mokėti degalinėje. Tačiau poveikis gali nueiti gerokai toliau – iki maisto, paslaugų ir net mėnesinės būsto paskolos įmokos.
Grandinė atrodo taip: nafta → energijos ir transporto sąnaudos → infliacija → ECB politika ir rinkos lūkesčiai → EURIBOR → paskolos įmoka. Svarbiausias žodis čia yra „gali“. Tai nėra automatinis mechanizmas, kuriame naftai pabrangus 10 proc. paskolos palūkanos būtinai kyla konkrečiu dydžiu.
Esmė
Esmė
Nafta paskolos įmokos tiesiogiai nekeičia. Tačiau per infliaciją, ECB palūkanas ir EURIBOR jos kainos šuolis gali pasiekti ir būsto kreditą.
- Pirmiausia brangsta energija, vėliau poveikis gali išplisti Brangesnė nafta gana greitai pasiekia degalines, o ilgiau išsilaikiusios aukštos energijos kainos didina transporto ir verslo sąnaudas bei gali kelti platesnę infliaciją.
- ECB neprivalo kelti palūkanų vien todėl, kad pabrango nafta Jei energijos šokas laikinas, centrinis bankas gali jį toleruoti. Rizika paskoloms didėja tada, kai aukštesnė infliacija užsitęsia, keičia atlyginimus, kainodarą ir infliacijos lūkesčius.
- Labiausiai tai aktualu turintiems kintamas palūkanas Jei paskolos palūkanos yra EURIBOR ir banko marža, pakilus EURIBOR įmoka perskaičiavimo dieną gali padidėti. Fiksuotos palūkanos iki fiksavimo laikotarpio pabaigos nuo tokio pokyčio apsaugo.
Pirmas žingsnis: naftos kaina persikelia ne tik į degalines
Žalia nafta yra benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų žaliava, todėl didelis jos kainos šuolis gana greitai veikia degalų kainas. Tačiau transportas naudojamas beveik visoje ekonomikoje: prekėms pristatyti, žemės ūkyje, statybose, logistikoje ir įvairiose paslaugose.
2026 m. šis poveikis jau gerai matomas. Eurostat išankstiniu vertinimu, rugpjūtį euro zonos metinė infliacija padidėjo iki 3,3 proc., o energijos kainos buvo 14,3 proc. didesnės nei prieš metus.
Lietuvoje energijos šokas taip pat juntamas stipriai. Lietuvos bankas dar birželį nurodė, kad šiemet svarbiausias infliacijos didėjimo veiksnys yra energija, o degalų kainas ypač veikia pabrangusi nafta.
Problema centriniam bankui prasideda tada, kai šokas neapsiriboja degalais. Jei įmonės didesnes transporto ir energijos sąnaudas perkelia į savo prekių kainas, o darbuotojai dėl pabrangusio gyvenimo siekia didesnių atlyginimų, vienkartinis energijos pabrangimas gali pradėti sklisti po visą ekonomiką.
Kodėl ECB nepuola kelti palūkanų vos pabrangus bareliui?
Čia yra svarbiausias niuansas. Naftos kainos šuolis yra pasiūlos, o ne vartotojų per didelio išlaidavimo problema. Aukštos palūkanos daugiau naftos neišgaus ir neužtikrins saugesnio jos tiekimo.
Be to, brangesnė energija pati slopina ekonomiką: žmonėms lieka mažiau pinigų kitoms prekėms, o įmonių pelningumas ir investicijos gali mažėti. Pernelyg agresyvus palūkanų didinimas tokiu metu gali dar labiau stabdyti ekonomiką.
Todėl ECB rugsėjo 1 d. analizėje pabrėžė, kad dabartinis infliacijos šuolis skiriasi nuo 2021–2022 m. laikotarpio. Šįkart infliacijos didėjimą daugiausia lemia energijos pasiūlos šokas, todėl pinigų politikos reakcija iki šiol buvo laipsniškesnė.
ECB labiausiai stebi ne vien šiandienos degalų kainą, o tai, ar infliacijos poveikis tampa platesnis ir ilgalaikis. Jei pradeda kilti kitų prekių bei paslaugų kainos, atlyginimai ir infliacijos lūkesčiai, argumentų laikyti palūkanas aukščiau atsiranda daugiau.
Antras žingsnis: rinkos pradeda spėlioti, ką darys ECB
2026 m. liepos 23 d. ECB paliko indėlių galimybės palūkanų normą ties 2,25 proc. Tame pačiame sprendime centrinis bankas pabrėžė, kad visas energijos šoko poveikis infliacijai dar nėra pasireiškęs ir kad sprendimai bus priimami pagal gaunamus duomenis.
Tai svarbu EURIBOR. Šis indeksas nėra ECB nustatoma palūkanų norma, tačiau pinigų rinkoje jis stipriai priklauso nuo esamų ir laukiamų centrinių bankų palūkanų.
Rinkoms nusprendus, kad ECB dėl infliacijos turės ilgiau išlaikyti aukštas palūkanas arba jas dar padidinti, EURIBOR gali pradėti kilti net nelaukiant paties ECB posėdžio.
Lietuvos bankas paaiškina, kad kintamąją būsto paskolos palūkanų normą paprastai sudaro EURIBOR ar kitas indeksas ir banko marža, o norma dažniausiai perskaičiuojama kas 3, 6 arba 12 mėnesių.
Kiek tai galėtų reikšti paskolos įmokai?
Įsivaizduokime 150 tūkst. eurų paskolą, kurią liko mokėti 25 metus. Tai tik matematinis pavyzdys, o ne palūkanų prognozė.
| Bendra palūkanų norma | Apytikslė mėnesio įmoka | Pokytis nuo 3,5 proc. |
|---|---|---|
| 3,5 proc. | apie 751 Eur | – |
| 4,0 proc. | apie 792 Eur | +41 Eur |
| 4,5 proc. | apie 834 Eur | +83 Eur |
Taigi net pusės procentinio punkto palūkanų pokytis ilgoje ir didelėje paskoloje jau matomas šeimos biudžete. Tačiau konkreti įmoka priklauso nuo paskolos likučio, termino, grąžinimo būdo, banko maržos ir sutartyje naudojamo EURIBOR termino.
Kam naftos šuolis paskolos požiūriu svarbiausias?
| Paskolos situacija | Kas gali nutikti? |
|---|---|
| Kintamos palūkanos: EURIBOR + marža | EURIBOR pakilus, įmoka gali padidėti per kitą palūkanų perskaičiavimą. |
| Palūkanos fiksuotos keliems metams | Iki fiksavimo pabaigos dabartinis EURIBOR pokytis mėnesio įmokos nekeičia. |
| Imama nauja paskola | Pasikeitus rinkos palūkanoms gali keistis ir naujai siūloma finansavimo kaina. |
| Artėja refinansavimas ar fiksavimo termino pabaiga | Rinkos palūkanų lygis tuo metu tampa ypač svarbus. |
Lietuvoje ryšys jau nėra vien teorinis. Lietuvos bankas gegužę skelbė, kad su daugeliu paskolų susietas EURIBOR buvo pradėjęs didėti, o gyventojų paskolos – brangti.
Tačiau nafta gali pabrangti, o paskola – ne
Ši grandinė nėra vienpusė. Jei naftos kaina šokteli kelioms savaitėms ir vėliau nukrenta, o įmonės bei darbuotojai nepradeda pagal tai keisti ilgalaikės kainodaros ir atlyginimų, ECB gali nuspręsti į tokį infliacijos šuolį reaguoti minimaliai.
Dar daugiau – labai brangi nafta gali taip stipriai susilpninti vartojimą ir ekonomiką, kad centrinis bankas atsiduria priešingoje dilemoje: infliacija didesnė, bet ekonomika silpnesnė. Būtent todėl vien iš naftos grafiko patikimai prognozuoti būsimo EURIBOR negalima.
Šiuo metu svarbiausias klausimas paskolų turėtojams nėra vien tai, ar „Brent“ peržengs 100 dolerių ribą. Daug svarbiau, kiek ilgai nafta išliks brangi ir ar energijos pabrangimas persimes į platesnę infliaciją. Jei taip nutiks, centriniai bankai turės mažiau erdvės mažinti palūkanas – o kintamų palūkanų paskolų turėtojai tai gali pajusti savo mėnesio įmokoje.
Komentarai