Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2020 m. vidutinė mėnesio alga po mokesčių siekė 913,1 Eur. 2026 m. II ketvirtį ji jau buvo 1 594,9 Eur. Nominalus šuolis – 74,7 proc.
Tačiau atlyginimo skaičius banko sąskaitoje nėra tas pats, kas gyvenimo lygio šuolis. Kad palyginimas būtų prasmingas, algos augimą reikia vertinti kartu su kainų augimu.
Esmė
Esmė
Vidutinė alga į rankas nuo 2020 m. pakilo apie 75 proc., tačiau kainos – beveik 49 proc. Lyginame maistą, nuomą, automobilius ir laisvalaikį.
- Bendras atsakymas – perkamoji galia išaugo apie 17 proc. Bendras vartotojų kainų lygis nuo 2020 m. vidurkio iki 2026 m. liepos pakilo apie 49 proc. Paprastai tariant, jeigu už 2020 m. vidutinę algą galėjai nusipirkti 100 vienodų vartojimo krepšelių, už 2026 m. algą galėtum nusipirkti maždaug 117 tokių krepšelių. Vadinasi, reali perkamoji galia padidėjo apie 17 proc.
- Maistas ir nuoma algos augimą prisivijo labiau Maisto kainų indeksas pakilo apie 55 proc., faktinės būsto nuomos – apie 53 proc. Todėl vidutinės algos perkamoji galia šiose kategorijose padidėjo tik maždaug 13–14 proc.
- Automobilio pirkimas tapo santykinai lengvesnis Automobilių kainų indeksas nuo 2020 m. pakilo apie 28 proc. – daug lėčiau nei vidutinė alga. Pagal šį indeksą algos perkamoji galia automobiliams išaugo maždaug 36 proc., nors degalai, remontas ir draudimas į šį skaičių neįeina.
Kiek iš tiesų nuperka vidutinė alga
Palyginimui naudojami suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) duomenys. 2026 m. Eurostat indeksus perbazavo į 2025=100 ir perskaičiavo istorines eilutes pagal naują klasifikaciją, todėl 2020 ir 2026 m. reikšmes galima lyginti toje pačioje eilutėje. Metodikos pokyčius aiškina Valstybės duomenų agentūra.
Čia svarbi viena metodinė išlyga: palyginami ne visiškai sutampantys laikotarpiai. 2020 m. atlyginimas yra visų metų vidurkis, 2026 m. atlyginimas – II ketvirčio vidurkis, o naujausi kainų indeksai, priklausomai nuo kategorijos, yra 2026 m. birželio arba liepos. Todėl maždaug 17 proc. realios perkamosios galios prieaugį reikėtų skaityti kaip gerą dabartinės padėties orientyrą, o ne kaip idealiai simetriškų dviejų laikotarpių metinį palyginimą.
Lentelės paskutinis stulpelis rodo ne eurus ir ne konkrečių prekių skaičių. 2020 m. perkamoji galia sąlyginai prilyginama 100. Jei 2026 m. rodiklis yra 117, tai reiškia, kad už vidutinę algą tos kategorijos prekių ar paslaugų galima įpirkti maždaug 17 proc. daugiau nei 2020 m. Jei rodiklis yra 136 – maždaug 36 proc. daugiau.
| Kategorija | Kainų pokytis nuo 2020 m. | Vidutinės algos perkamoji galia 2026 m. (2020 m.=100) |
|---|---|---|
| Visas vartojimo krepšelis | apie +49 proc. | 117 – apie 17 proc. daugiau |
| Maistas ir nealkoholiniai gėrimai | apie +55 proc. | 113 – apie 13 proc. daugiau |
| Faktinė būsto nuoma | apie +53 proc. | 114 – apie 14 proc. daugiau |
| Automobiliai | apie +28 proc. | 136 – apie 36 proc. daugiau |
| Poilsis, sportas ir kultūra | apie +51 proc. | 116 – apie 16 proc. daugiau |
Taigi skaičius 117 nėra „117 prekių“ ar „117 eurų“. Tai palyginimo indeksas: 100 reiškia 2020 m. lygį, o 117 – kad vidutinės algos perkamoji galia pagal bendrą vartojimo krepšelį yra maždaug 17 proc. didesnė. Pagrindiniam indeksui, maistui ir nuomai naudojama 2026 m. liepos reikšmė, automobiliams ir poilsiui – 2026 m. birželio reikšmė.
Maistas ir nuoma: algos laimėjimas čia daug mažesnis
Maistas yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kodėl 75 proc. didesnė alga nebūtinai jaučiama kaip 75 proc. geresnis gyvenimas. Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų indeksas nuo 2020 m. vidurkio pakilo apie 55 proc. Todėl pagal vidutinę algą maisto perkamoji galia išaugo maždaug 13 proc.
Nuomos vaizdas panašus. Faktiškai mokamos būsto nuomos indeksas pakilo apie 53 proc., tad vidutinė alga nuomos atžvilgiu sustiprėjo maždaug 14 proc. Svarbi išlyga: tai nėra skelbimuose matomų Vilniaus ar Kauno butų pasiūlos kainų indeksas. Jis apima nuomininkų faktiškai mokamą nuomą visoje šalyje.
Automobilio kaina ir jo išlaikymas – du skirtingi dalykai
Automobilių kainų indeksas per tą patį laikotarpį padidėjo maždaug 28 proc. Kadangi vidutinė neto alga augo gerokai sparčiau, jos perkamoji galia automobilio kainos atžvilgiu padidėjo apie 36 proc.
Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad automobilį turėti tapo trečdaliu pigiau. Pats automobilio kainų indeksas neapima visų nuosavybės išlaidų – degalų, draudimo, remonto, techninės priežiūros ar parkavimo. Žmogui, kuris jau turi automobilį, šios eilutės gali būti svarbesnės už jo pirkimo kainą.
Paslaugos ir laisvalaikis: vieno atsakymo nėra
„Paslaugos“ yra pernelyg plati kategorija, kad ją būtų prasminga paversti vienu buitiniu matu: kirpimas, autoservisas, restoranas, nuoma ir kelionė gali brangti labai skirtingai. Todėl praktiškesnis vaizdas gaunamas žiūrint į konkrečias paslaugų grupes, o ne bandant atsakyti, kiek „paslaugų“ nuperka viena alga.
Laisvalaikio, sporto ir kultūros kainų indeksas nuo 2020 m. vidurkio iki 2026 m. birželio pakilo apie 51 proc. Vidutinės algos perkamoji galia šioje grupėje padidėjo maždaug 16 proc. Kitaip tariant, nominalus atlygio šuolis ir čia atrodo daug įspūdingiau nei reali galimybė vartoti daugiau.
Kodėl jūsų patirtis gali būti visai kitokia
Šis palyginimas parodo vidurkį, o ne vieno konkretaus žmogaus biudžetą. Vidutinė alga nėra mediana, o namų ūkių išlaidos labai skiriasi pagal miestą, šeimos dydį, būsto statusą ir vartojimo įpročius.
Nuosavame būste be paskolos gyvenančiam žmogui nuomos šuolis gali būti beveik nesvarbus. Nuomininkui didmiestyje – priešingai, būtent būstas gali „suvalgyti“ didelę dalį atlyginimo augimo. Tas pats galioja automobiliui: vienam svarbi pirkimo kaina, kitam – kas savaitę pilamas kuras ir remonto sąskaitos.
Todėl trumpiausias atsakymas į klausimą „ar už vidutinę algą 2026 m. galima nusipirkti daugiau nei 2020 m.?“ yra taip. Pagal šį, šiek tiek skirtingus laikotarpius sugretinantį palyginimą, bendroji perkamoji galia išaugo maždaug 17 proc., o atskirose kasdienėse kategorijose prieaugis skiriasi – nuo maždaug 13 proc. maistui iki maždaug 36 proc. automobilių kainos atžvilgiu.
Komentarai