Kodėl kontrabandos balionas gali sustabdyti oro uostą ir kas nutinka skrydžiams?

Naktį iš rugsėjo 21-osios į 22-ąją Vilniaus oro uosto oro erdvė buvo apribota nuo 23.25 iki 2.40 val. Priežastis – radarų užfiksuotos navigacinės atžymos, būdingos kontrabandiniams balionams.

Kaip, remdamasis Lietuvos oro uostų informacija, pranešė BNS, incidentas paveikė 17 skrydžių ir maždaug 3 182 keleivius. Dvylika orlaivių nukreipta į kitus oro uostus: septyni į Kauną, keturi į Rygą ir vienas į Varšuvą. Dar trys išvykimai pavėlinti, du skrydžiai atšaukti.

Šis atvejis parodo svarbų aviacijos principą: skrydžiams sustabdyti nebūtina, kad įvyktų avarija ar balionas nukristų ant tako. Pakanka nustatyti grėsmę, kurios tuo metu negalima saugiai suvaldyti.

Kodėl balionas toks pavojingas lėktuvui?

Kontrabandai naudojamas meteorologinis balionas nėra mažas šventinis balionėlis. Prie jo gali būti pritvirtintas kelių dešimčių kilogramų krovinys, dažniausiai cigaretės, taip pat krovinio buvimo vietai nustatyti skirta įranga.

Balionas neturi įprastų orlaivio valdymo galimybių. Jo trajektoriją daugiausia lemia vėjo kryptis ir stiprumas skirtinguose aukščiuose, todėl jis gali patekti į erdvę, kuria naudojasi keleiviniai lėktuvai.

Europos Komisija 2026 metų dokumente apie bepiločių priemonių keliamas grėsmes nurodo, kad tokie balionai pavojingi dėl dydžio, svorio, neprognozuojamo judėjimo, galimo skrydžio aukščio ir gabenamo krovinio. Juos aptikti taip pat sudėtinga, nes ryšio moduliai skrydžio metu paprastai būna neaktyvūs.

Didžiausia problema yra galimas susidūrimas su orlaiviu. Net jei pats baliono apvalkalas lengvas, prie jo pritvirtintas krovinys jau yra visai kito masto kliūtis. Susidūrimo pasekmės priklausytų nuo daugelio aplinkybių, įskaitant greitį, susidūrimo vietą ir krovinio savybes.

Ypač jautrios oro uostų prieigos, kuriose lėktuvai kyla arba leidžiasi. Šiose skrydžio fazėse orlaivių trajektorijos yra susietos su nustatytomis procedūromis, o galimybės išvengti netikėtos kliūties ribotos.

Ribojimams įvesti nebūtina patvirtinti, kad kiekviena radaro atžyma tikrai yra kontrabandos balionas. Aviacijos saugos sprendimas priimamas vertinant turimą informaciją ir galimą riziką.

Kodėl negalima tiesiog apvažiuoti baliono?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad didžiulėje oro erdvėje lėktuvui turėtų būti nesunku aplenkti vieną balioną. Tačiau oro eismas nėra laisvas judėjimas bet kuria kryptimi.

Kylantys ir besileidžiantys lėktuvai naudojasi nustatytais maršrutais bei procedūromis. Skrydžių vadovai turi užtikrinti saugius atstumus tarp orlaivių ir įvertinti kitas galimas kliūtis.

Nevaldomas balionas į šią sistemą patenka kaip objektas, kurio judėjimo negalima patikimai kontroliuoti. Jei jo padėtis ar būsima trajektorija kelia grėsmę, vien maršruto pakeitimo gali nepakakti.

Todėl atsakingų institucijų sprendimu gali būti laikinai ribojamas orlaivių eismas tam tikroje oro erdvėje. Tai nereiškia, kad fiziškai uždaromi visi oro uosto pastatai ar kad pavojingas objektas jau yra ant kilimo ir tūpimo tako.

Apribojus oro erdvę, įprasti skrydžiai negali būti vykdomi taip, kaip buvo suplanuota. Ribojimai panaikinami įvertinus, kad sąlygos leidžia saugiai atnaujinti operacijas.

Kas nutinka lėktuvams, kai oro uostas nebegali jų priimti?

Pasekmės priklauso nuo to, kur konkrečiu metu yra orlaivis ir kokias galimybes turi jo įgula bei oro bendrovė.

Jei lėktuvas dar neišskrido, jo išvykimas gali būti atidėtas. Keleiviams tenka laukti papildomos informacijos apie naują skrydžio laiką.

Jei orlaivis jau artėja prie Vilniaus, jis gali būti nukreiptas į kitą oro uostą. Rugsėjo 21–22 dienų incidento metu tokiais alternatyviais oro uostais tapo Kaunas, Ryga ir Varšuva.

Jei skrydžio nebeįmanoma įvykdyti pagal pakeistą planą, oro bendrovė gali jį atšaukti ir organizuoti keleiviams kitą kelionės variantą.

Tačiau nukreipimas į kitą oro uostą nebūtinai reiškia, kad kelionė ten ir baigsis. Kai kuriais atvejais keleiviai lieka orlaivyje ir vėliau skrenda į pirminę paskirties vietą. Kitais atvejais jie išlaipinami ir toliau vežami antžeminiu transportu.

Sprendimą dėl išlaipinimo ir tolesnės kelionės priima oro bendrovė. Todėl, pavyzdžiui, artimiesiems, išgirdusiems, kad Vilniuje turėjęs leistis lėktuvas nukreiptas į Kauną, nereikėtų automatiškai vykti jo pasitikti. Pirmiausia verta išsiaiškinti, ar keleiviai ten bus išlaipinti ir kaip jie pasieks galutinę paskirties vietą.

Kodėl skrydžiai vėluoja net atnaujinus oro uosto darbą?

Oro erdvės atidarymas nereiškia, kad visi orlaiviai ir įgulos akimirksniu grįžta į suplanuotas vietas.

Keleivinis lėktuvas per dieną dažnai vykdo kelis reisus. Jeigu vienas jų atidedamas arba nukreipiamas į kitą miestą, gali pasikeisti ir vėlesnių reisų grafikas.

Pavyzdžiui, jeigu lėktuvas, turėjęs nusileisti Vilniuje, atsiduria Rygoje, jis nebegali laiku pradėti kito iš Vilniaus suplanuoto skrydžio. Oro bendrovei gali tekti keisti orlaivio maršrutą, organizuoti jo grįžimą arba ieškoti kito lėktuvo.

Prie šių problemų prisideda įgulų darbo ir poilsio laiko reikalavimai. Užsitęsęs vėlavimas gali reikšti, kad įgulai nebelieka pakankamai leistino darbo laiko suplanuotam reisui atlikti.

Taip susidaro domino efektas: kelias valandas trukęs oro erdvės ribojimas gali paveikti ir kitus skrydžius, kurie turėjo vykti jau pasibaigus incidentui.

Ar dėl balionų atšaukus skrydį priklauso kompensacija?

Čia būtina atskirti dvi skirtingas keleivio teises: teisę į nustatyto dydžio piniginę kompensaciją ir teisę į pagalbą bei alternatyvią kelionę.

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) aiškina, kad kontrabandinių balionų sukelti oro uostų veiklos sutrikimai laikomi ypatingosiomis aplinkybėmis, kurių oro vežėjai negali kontroliuoti.

Pagal ES Reglamentą Nr. 261/2004 oro bendrovė gali būti atleista nuo pareigos mokėti standartinę 250–600 eurų kompensaciją, jeigu įrodo, kad skrydžio atšaukimą ar didelį vėlavimą sukėlė ypatingosios aplinkybės, kurių nebuvo galima išvengti net ėmusis visų pagrįstų priemonių.

Taigi vien faktas, kad skrydis vėlavo dėl balionų, savaime negarantuoja piniginės kompensacijos. Vis dėlto oro bendrovė turi pagrįsti, kad konkretaus skrydžio sutrikimas susijęs su tokiomis aplinkybėmis.

Pagalba keleiviui vis tiek privaloma

Net ir ypatingųjų aplinkybių atveju vežėjas negali tiesiog palikti keleivių be pagalbos.

Jeigu skrydis atšauktas, pagal taikomas ES keleivių teisių taisykles keleivis gali rinktis bilieto kainos grąžinimą arba kelionę kitu maršrutu nustatytomis sąlygomis.

Jeigu keleiviui tenka laukti, oro bendrovė turi užtikrinti situaciją atitinkančią pagalbą:

• maistą ir gaiviuosius gėrimus, atsižvelgiant į laukimo trukmę;
• galimybę susisiekti su artimaisiais ar kitais reikalingais asmenimis;
• apgyvendinimą, jeigu dėl pakeistos kelionės būtina nakvynė;
• transportą tarp oro uosto ir suteiktos nakvynės vietos.

Pagalbos apimtis priklauso nuo konkrečios situacijos ir skrydžio vėlavimo trukmės. Pavyzdžiui, penkių valandų ar ilgesnio išvykimo vėlavimo atveju keleiviui taip pat gali atsirasti teisė atsisakyti kelionės ir susigrąžinti bilieto kainą pagal reglamente nustatytas sąlygas.

Jeigu lėktuvas nukreipiamas į kitą oro uostą, vežėjas turi pasirūpinti keleivio nugabenimu į numatytą oro uostą arba kitą su keleiviu sutartą paskirties vietą, kai taikomos atitinkamos ES taisyklės.

Ką daryti, jeigu jūsų skrydį sutrikdė oro erdvės ribojimai?

1. Pirmiausia tikrinkite savo skrydžio būseną. Aktualią informaciją galima rasti Vilniaus oro uosto skrydžių tvarkaraštyje ir oro bendrovės svetainėje ar programėlėje. Informacija gali keistis, todėl vienas patikrinimas dar negarantuoja galutinio atsakymo.

2. Vadovaukitės oro bendrovės nurodymais. Jeigu išvykimas atidėtas, nereiškia, kad tiek pat atidedama ir registracija. Lietuvos oro uostai nurodo, kad keleivių ir bagažo registracija dažniausiai vyksta pradiniu numatytu laiku, nebent pranešama kitaip.

3. Jei skrydis atšauktas, kreipkitės dėl alternatyvos. Pirmiausia į skrydį turėjusią vykdyti bendrovę, o ne į patį oro uostą. Išsiaiškinkite, ar siūlomas kitas skrydis, kelionė kitu maršrutu, ar bilieto kainos grąžinimas.

4. Jei lėktuvas nusileido kitame oro uoste, išsiaiškinkite tolesnį planą. Bendrovė gali organizuoti autobusą, kitą skrydį ar kitą transportą. Prieš savarankiškai pirkdami brangius bilietus, kreipkitės į vežėją ir išsaugokite susirašinėjimą.

5. Saugokite visus išlaidų dokumentus. Jei oro bendrovė nesuteikia privalomos pagalbos ir tenka patiems sumokėti už būtiną maistą, nakvynę ar transportą, išsaugokite čekius bei sąskaitas. Pagal LTSA rekomendacijas vėliau galima prašyti atlyginti būtinas, pagrįstas ir proporcingas išlaidas.

6. Jei bagažas neatkeliavo kartu su jumis, kreipkitės į orlaivį aptarnavusios antžeminio aptarnavimo įmonės prarasto bagažo skyrių.

Išsamesni atsakymai apie nukreiptus skrydžius, registraciją, bagažą ir keleivių aptarnavimą pateikiami Vilniaus oro uosto parengtoje atmintinėje.

Kur kreiptis, jei oro bendrovė atsisako padėti?

Dėl patirtų išlaidų ar galimai pažeistų keleivio teisių pirmiausia reikia raštu kreiptis į skrydį vykdžiusią arba turėjusią vykdyti oro bendrovę.

Prašyme verta nurodyti rezervacijos numerį, skrydžio datą, maršrutą, konkrečias aplinkybes ir pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus.

LTSA nurodo, kad oro bendrovė atsakymą turi pateikti per du mėnesius. Jei atsakymo negaunate arba jis netenkina, galima kreiptis į kompetentingą nacionalinę keleivių teisių priežiūros instituciją. Skrydžių iš Lietuvos atveju tai dažniausiai yra LTSA.

Svarbu nepainioti išlaidų atlyginimo su standartine pinigine kompensacija. Net kai pastaroji dėl ypatingųjų aplinkybių nepriklauso, pagrįstų išlaidų, patirtų oro bendrovei nesuteikus privalomos pagalbos, atlyginimo vis tiek galima reikalauti.

Taip pat verta žinoti, kad atskirai įsigytų jungiamųjų skrydžių atveju keleivio padėtis gali skirtis nuo kelionės su viena rezervacija. Praleidus kitą, atskirai pirktą reisą, jo pakeitimas nėra automatiškai garantuojamas pagal pirmojo skrydžio keleivio teises.

Rugsėjo 21–22 dienų incidentas parodė, kaip trijų valandų ribojimas gali pakeisti daugiau nei trijų tūkstančių žmonių keliones. Tačiau keleiviui svarbiausias klausimas nėra vien tai, kada oro uostas vėl atsidarys. Ne mažiau svarbu, kur tuo metu bus jo lėktuvas, ar liks galiojantis kelionės planas ir kokią pagalbą privalės suteikti oro bendrovė.