Šeštadienį paskelbtas Europos Komisijos paramos paketas apima kelias skirtingas problemas – nuo pabėgėlius priimančių Afrikos bendruomenių iki pasirengimo žiemai Ukrainoje. Sekmadienį taip pat paaiškėjo Šveicarijos referendumų rezultatai, o Lietuvoje patikslintas šių metų šaukimo į kariuomenę planas. Kartu daugėjo pranešimų apie stichinių nelaimių aukas ir atakas prieš civilinę infrastruktūrą.
Esmė
Esmė
ES paramos paketas, papildomas šaukimas Lietuvoje, Šveicarijos balsavimai, smūgiai Ukrainos ryšių infrastruktūrai ir kitos dienos naujienos.
- Parama žmonėms krizių zonose Europos Komisija paskelbė apie beveik 710 mln. eurų paketą, apimantį pagalbą perkeltiesiems žmonėms Afrikoje, sveikatos programas ir skubią paramą Ukrainai bei Artimiesiems Rytams. Daliai lėšų dar reikia biudžetinio patvirtinimo.
- Lietuvoje – daugiau šauktinių Šių metų planas padidintas 210 jaunuolių. Papildomas priėmimas numatytas nuo lapkričio.
- Šveicarija balsavo dėl neutralumo Rinkėjai nepritarė siūlymui konstitucijoje įtvirtinti griežtesnes neutralumo taisykles, kurios būtų ribojusios sankcijas ir saugumo bendradarbiavimą.
- Didelės nelaimės ir saugumo incidentai Indijoje ir Nepale po liūčių skaičiuojamos dešimtys žuvusiųjų, Pietų Afrikoje per du atskirus šaudymus žuvo mažiausiai 27 žmonės, o Jungtinėje Karalystėje prie karinės bazės sulaikyti penki įtariamieji.
ES paskelbė apie beveik 710 mln. eurų paramą
Rugsėjo 26 d. Niujorke Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie beveik 710 mln. eurų paramos paketą perkeltiesiems žmonėms ir juos priimančioms bendruomenėms Afrikoje, sveikatos apsaugai bei skubiai pagalbai krizių paveiktuose regionuose. Komisijos pranešime išskirti keli skirtingos paskirties finansavimo šaltiniai.
Didžiausia dalis – 380 mln. eurų – numatyta su migracija ir priverstiniu žmonių perkėlimu susijusioms programoms Užsachario Afrikoje. Dar 60 mln. eurų skiriama pirminei sveikatos priežiūrai Etiopijoje, 7,5 mln. eurų – atsakui į Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje, o 10 mln. eurų – taikos iniciatyvoms Didžiųjų ežerų regione.
Į paketą taip pat įtraukta 252 mln. eurų skubiai humanitarinei pagalbai. Iš jų 52 mln. eurų numatyti Ukrainai, įskaitant būstą, būtinas paslaugas ir pasirengimą žiemai, 103 mln. eurų – Palestinos teritorijų ir Libano gyventojams, 97 mln. eurų – Užsachario Afrikai. Šiai 252 mln. eurų daliai dar reikia biudžeto institucijų pritarimo, todėl paskelbto paketo negalima laikyti jau visiškai išmokėtomis lėšomis.
Lietuva šiemet papildomai priims 210 šauktinių
Rugsėjo 27 d. paskelbta, kad Lietuvos kariuomenė nuo lapkričio galės papildomai priimti 210 jaunuolių į privalomąją pradinę karo tarnybą. Krašto apsaugos ministro įsakymu bendras šių metų šaukiamųjų planas padidintas nuo 5 110 iki 5 320, o devynių mėnesių tarnybą atliksiančių jaunuolių skaičius – nuo 3 870 iki 4 080, pranešė LRT, remdamasis BNS.
Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad papildomą priėmimą leidžia kariuomenės pajėgumai. Tai šiemet numatyto skaičiaus pakeitimas, o ne pranešimas, kad Lietuvoje jau įvestas visuotinis šaukimas. Šaukimo klausimai aktualūs karo prievolininkams, todėl individualią informaciją reikia tikrinti oficialiais karo prievolės kanalais, o ne spręsti vien iš bendro planuojamo skaičiaus.
Šveicarijos rinkėjai nepritarė griežtesnėms neutralumo taisyklėms
Rugsėjo 27 d. Šveicarijoje vykusiame referendume 70,2 proc. balsavusiųjų nepritarė iniciatyvai konstitucijoje įtvirtinti griežtesnę neutralumo sampratą. Prieš pasiūlymą balsavo visi kantonai, paskelbus galutinius rezultatus pranešė SWI swissinfo.ch.
Iniciatyva būtų apribojusi Šveicarijos galimybes taikyti sankcijas kariaujančioms valstybėms: išimtis būtų palikta Jungtinių Tautų sankcijoms ir priemonėms, užkertančioms kelią sankcijų apėjimui. Ji taip pat būtų nustačiusi griežtesnes bendradarbiavimo su kariniais aljansais sąlygas. Atmetus pasiūlymą dabartinės taisyklės nesikeičia; Šveicarijos vyriausybė ir toliau gali kiekvienu atveju spręsti dėl prisijungimo prie ES sankcijų. Tą pačią dieną rinkėjai nepritarė ir atskirai iniciatyvai dėl maisto gamybos, augalinio maisto bei geriamojo vandens apsaugos. Abi balsavimo temos pateiktos oficialiame Šveicarijos vyriausybės puslapyje.
Rusijos smūgiai pasiekė Ukrainos ryšių infrastruktūrą
Rugsėjo 27 d. Ukrainos mobiliojo ryšio bendrovė „Kyivstar“ patvirtino, kad Rusijos smūgis pasiekė jos pagrindinį biurą Kyjive. Bendrovės teigimu, ten žmonės nenukentėjo. Atskirai Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyy pranešė, kad du kartus smogta duomenų centrui sostinėje; sužeisti du vaikai ir vienas suaugusysis, skelbia „Reuters“.
Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerijos duomenimis, dėl per praėjusią savaitę patirtų smūgių ryšių infrastruktūrai interneto sutrikimus Kyjive ir aplinkiniame regione patyrė apie 100 tūkst. namų ūkių. Rusijos gynybos ministerija taip pat pareiškė smogusi „Vodafone Ukraine“ duomenų centrui, tačiau bendrovė šio teiginio tuo metu nebuvo patvirtinusi. Ryšio infrastruktūros pažeidimai svarbūs ne vien kasdienėms paslaugoms – nuo jos priklauso ir skubių perspėjimų apie oro pavojų sklaida.
Indijoje ir Nepale liūtys nusinešė dešimtis gyvybių
Rugsėjo 27 d. paskelbtais duomenimis, po smarkių liūčių, potvynių ir nuošliaužų Indijoje žuvo 56 žmonės, o Nepale – 14; dar 11 žmonių Nepale laikyti dingusiais. Indijos Utar Pradešo valstijoje per maždaug 60 valandų iškrito 66,5 mm kritulių, kai įprastas šio laikotarpio kiekis yra apie 7,6 mm, pranešė „Reuters“, remdamasis vietos pareigūnais.
Indijoje taip pat pranešta apie 46 sužeistuosius ir daugiau kaip tūkstantį apgadintų namų. Nepalo tarnybos perspėjo apie galimus staigius potvynius 49 iš 77 šalies rajonų. Kai kur sutriko elektros tiekimas ir telekomunikacijos. Atskirai Nepale po sniego griūties Himlung Himal kalno bazinėje stovykloje ieškota dešimties vietos darbuotojų – šis incidentas nesusijęs su upių potvyniais.
Pietų Afrikoje per du atskirus šaudymus žuvo mažiausiai 27 žmonės
Rugsėjo 26 d. vakare Wedelos gyvenvietėje netoli Johanesburgo ginkluoti užpuolikai nužudė 17 žmonių ir sužeidė mažiausiai 15. Per atskirą šaudymą Lwandlėje, netoli Keiptauno, žuvo dar 10 žmonių, 11 buvo sužeisti. Apie rugsėjo 27 d. paskelbtus policijos duomenis pranešė „The Guardian“.
Policija tiria abu įvykius. Wedelos atveju nagrinėjama ir galimo konflikto dėl neteisėtos aukso gavybos versija, tačiau užpuolimo motyvas dar nėra nustatytas. Skelbiant pranešimą apie abu naujausius šaudymus, sulaikytųjų nebuvo.
Jungtinėje Karalystėje prie karinės bazės sulaikyti penki vyrai
Rugsėjo 27 d. anksti rytą britų policija prie RAF Fairford karinės oro bazės sulaikė penkis vyrus, įtariamus su sprogmenimis ir terorizmu susijusiomis veikomis. Tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie tris į bazę galimai vykusius įtartinus mikroautobusus, skelbia „Reuters“.
Kol specialistai tikrino transporto priemones, aplink bazę nustatyta maždaug 400 metrų saugumo zona, laikinai evakuoti 85 netoliese esančių namų gyventojai. Pareigūnai nurodė, kad situacija suvaldyta, tačiau tyrimas dar ankstyvos stadijos. Įtariamųjų ryšiai ir galimas motyvas tuo metu nebuvo oficialiai nustatyti.
JAV atmetė Irano pasiūlymą, tačiau derybų galimybė lieka
Po ankstesnės dienos neaiškumo dėl atsakymo į Teherano pasiūlymą JAV prezidentas Donald Trump viešai pareiškė jį atmetęs. Iranas rugsėjo 27 d. pakartojo, kad Hormuzo sąsiaurio atvėrimas priklauso nuo jo iškeltų sąlygų, o oficialus JAV atsakymas per tarpininkus dar nebuvo perduotas, pranešė „Reuters“.
Trump kartu nurodė besitikintis naujų JAV derybininkų pokalbių šią savaitę. Taigi viešas pasiūlymo atmetimas ir galimybė tęsti kontaktus yra du skirtingi faktai: susitarimo dėl sąsiaurio atvėrimo nėra, o galutinės derybų sąlygos lieka nesuderintos.
Komentarai