Dar prieš kelerius metus žmogui, norinčiam pačiam sukurti interneto programėlę, reikėjo bent pagrindinių HTML, JavaScript, duomenų bazių ir serverių žinių. Dabar užtenka parašyti maždaug: „Sukurk užduočių planavimo programėlę, kurioje vartotojas gali prisijungti, mokėti už prenumeratą ir gauti savaitės ataskaitą.“
Tokie įrankiai kaip „Replit Agent“, „Lovable“ ir kiti DI programavimo asistentai gali iš šio aprašymo sugeneruoti vartotojo sąsają, parašyti kodą, prijungti duomenų bazę ir taisyti klaidas pagal žmogaus nurodymus. Tai nėra vien demonstracinis triukas: su DI pagalba jau visiškai realu vienam žmogui per trumpą laiką sukurti veikiantį nedidelės interneto paslaugos prototipą.
Tačiau tarp „programėlė atsidarė naršyklėje“ ir „programėlė stabiliai uždirba pinigus“ lieka didžioji dalis verslo.
Esmė
Esmė
DI leidžia sukurti programėlę beveik nerašant kodo, tačiau prototipas dar nėra verslas. Kiek kainuoja paleidimas, saugumas ir klientų paieška?
- Veikiantis prototipas gali atsirasti per valandas DI įrankiai jau geba sukurti sąsają, duomenų bazę, prisijungimą, mokėjimus ir dalį verslo logikos iš tekstinio aprašymo.
- Pajamų ekrano nuotrauka nėra pelno ataskaita MRR ar pardavimų suma neparodo debesijos, mokėjimų, DI API, reklamos, grąžinimų, mokesčių, klientų aptarnavimo ir kūrėjo darbo sąnaudų.
- Pavojingiausia vieta prasideda po demonstracijos Kai programėlė gauna tikrų vartotojų ir jų duomenų, svarbūs tampa saugumas, atsarginės kopijos, klaidų stebėjimas ir gebėjimas suprasti DI parašytą kodą.
„Vibe coding“ iš pradžių reiškė ne profesionalų programavimą
Terminą „vibe coding“ 2025 m. išpopuliarino Andrej Karpathy. Pirminė jo mintis buvo gana konkreti: žmogus leidžia kalbos modeliui generuoti kodą, priima pakeitimus, kopijuoja klaidų pranešimus atgal į DI ir iš esmės nebesigilina, kas vyksta pačiame kode. Programuotojas Simon Willison atkreipė dėmesį, kad toks metodas neturėtų būti painiojamas su atsakingu DI naudojimu profesionaliame programavime.
Pats pradinis „vibe coding“ apibūdinimas buvo labiausiai tinkamas eksperimentams ir savaitgalio projektams. Socialiniuose tinkluose terminas vėliau išsiplėtė ir dabar dažnai vartojamas beveik visam programavimui, kai didelę darbo dalį atlieka DI.
Ką žmogus be programavimo žinių šiandien realiai gali sukurti?
Geriausiai veikia projektai, kurių struktūra jau gerai pažįstama programavimo ekosistemai: paprastos SaaS paslaugos, rezervavimo sistemos, skaičiuoklės, vidiniai įmonės įrankiai, klientų portalai, katalogai, formų ir dokumentų generatoriai, nedidelės mobiliosios ar interneto programėlės.
DI ypač stiprus ten, kur galima panaudoti standartinius komponentus: vartotojų registraciją, duomenų lenteles, mokėjimų sistemą, el. laiškus, paiešką, administravimo skydelį ar išorinę API.
Didžiausias pokytis tas, kad žmogui nebūtina iš anksto mokėti parašyti kiekvienos kodo eilutės. Jis gali aprašyti norimą rezultatą, išbandyti sugeneruotą versiją ir prašyti ją keisti. Tai smarkiai sumažino kainą atsakant į pirmąjį verslo klausimą: ar mano idėją apskritai įmanoma paversti veikiančiu produktu?
Tačiau tai dar neatsako į svarbesnį klausimą: ar kas nors už tą produktą mokės.
Kodėl socialinių tinklų pajamų ekrano nuotraukos gali klaidinti
Dažnas „vibe coding“ pasakojimas atrodo taip: idėja sukurta savaitgalį, po kelių savaičių ekrane rodoma kelių tūkstančių eurų MRR suma. MRR – mėnesinės pasikartojančios pajamos – iš tiesų gali būti naudingas SaaS verslo rodiklis, tačiau jis nėra pelnas.
Pavyzdžiui, 5000 eurų mėnesinių prenumeratų neatskleidžia, kiek kainavo klientų pritraukimas, kiek jų kitą mėnesį atsisakys paslaugos, kiek sumokėta už infrastruktūrą, DI modelių užklausas, mokėjimų apdorojimą, reklamas, grąžinimus, apskaitą ar žmogaus laiką.
Be to, pavienės sėkmės istorijos nepasako, kiek panašių projektų neuždirbo nė euro. Todėl pajamų ekrano nuotrauka geriausiu atveju patvirtina, kad konkrečiu momentu buvo pardavimų. Ji neleidžia spręsti nei apie ilgalaikį pelningumą, nei apie tikimybę pakartoti rezultatą.
Kur dingsta „programėlę sukūriau beveik nemokamai“?
Patį pirmą prototipą iš tiesų galima sukurti nemokamai arba už keliasdešimt eurų. Produkto eksploatavimas turi kitą ekonomiką.
| Sritis | Ką dažnai pamato tik po paleidimo |
|---|---|
| DI kūrimo įrankis | „Replit“ Core planas šiuo metu kainuoja 20 JAV dolerių per mėnesį arba 18 dolerių per mėnesį mokant metams; galingesnių modelių naudojimas skaičiuojamas atskirai pagal plano sąlygas. |
| Duomenų bazė ir serveris | „Supabase“ turi nemokamą planą, tačiau produkcijai skirtas Pro planas prasideda nuo 25 JAV dolerių per mėnesį; viršijus įtrauktus limitus atsiranda papildomas naudojimo mokestis. |
| Mokėjimai | „Stripe“ Lietuvos kainyne standartinėms Europos ekonominės erdvės kortelėms nurodomas 1,5 proc. ir 0,25 euro mokestis už operaciją. Kitoms kortelėms tarifai gali būti didesni. |
| DI funkcijos programėlėje | Jei pats produktas naudoja kalbos, vaizdo ar balso modelį, kiekvienas vartotojo veiksmas gali generuoti papildomas API sąnaudas. Augant naudojimui jos auga kartu su produktu. |
| Programėlių parduotuvės | Norint platinti programėlę per „App Store“, Apple Developer Program kainuoja 99 JAV dolerius per metus. „Google Play“ EEE kūrėjui taikomas vienkartinis 25 JAV dolerių registracijos mokestis. Pardavimams gali būti taikomos ir atskiros platformų taisyklės bei komisiniai. |
| Eksploatacija | Domenas, verslo el. paštas, atsarginės kopijos, klaidų stebėjimas, analitika, klientų aptarnavimas ir saugumo įrankiai dažnai atsiranda tik tada, kai jau yra realių klientų. |
| Klientų pritraukimas | Produkto sukūrimas nesukuria auditorijos. Reklama, turinys, pardavimai, partnerystės ir tiesioginis darbas su klientais gali kainuoti daugiau nei pats programavimas. |
Ne kiekvienai programėlei reikės visų šių paslaugų. Tačiau būtent todėl frazė „sukūriau programėlę už 20 eurų“ ir „valdau pelningą programėlių verslą už 20 eurų per mėnesį“ reiškia du visiškai skirtingus dalykus.
Didžiausia skola gali būti ne piniginė, o techninė
DI įrankio sukurta registracijos forma ekrane gali veikti nepriekaištingai, tačiau vartotojas nemato, ar duomenų bazės prieigos taisyklės teisingos, ar slapti API raktai nėra patekę į kliento kodą, ar vienas vartotojas negali pasiekti kito vartotojo duomenų.
OWASP 2025 m. „Top 10“ papildomoje rizikų dalyje net išskyrė per didelį pasitikėjimą DI sugeneruotu kodu, aiškiai siedama problemą su „vibe coding“. Organizacija rekomenduoja DI sukurtą kodą suprasti, peržiūrėti ir tikrinti saugumo priemonėmis, o šio metodo nenaudoti nekontroliuojamai sudėtingoms ar verslui kritinėms sistemoms.
Problema tampa ypač rimta, kai programėlėje saugomi vardai, el. pašto adresai, dokumentai, mokėjimų informacija ar kiti asmens duomenys. Prototipo klaida gali reikšti neveikiantį mygtuką. Produkcijos klaida gali reikšti duomenų nutekėjimą.
Net profesionalams DI ne visada automatiškai taupo laiką
DI programavimo įrankių produktyvumo tyrimai taip pat ragina vengti paprastos formulės „DI = kelis kartus greičiau“. 2025 m. METR atsitiktinių imčių tyrime 16 patyrusių atvirojo kodo programuotojų atliko 246 užduotis projektuose, kuriuos gerai pažinojo. Naudodami to meto DI įrankius jie užduotis vidutiniškai atliko 19 proc. lėčiau, nors patys manė, kad DI juos pagreitino.
Šio rezultato negalima apibendrinti visam programavimui – tyrimas nagrinėjo labai konkrečią patyrusių specialistų ir brandžių projektų situaciją. Pats METR 2026 m. atnaujinime nurodė matantis požymių, kad naujesni įrankiai jau gali spartinti darbą, tačiau dėl dalyvių atrankos ir matavimo problemų tikslaus efekto įvertinti patikimai negalėjo.
Pradedančiajam DI gali sutaupyti savaites mokymosi vien tam, kad būtų sukurtas pirmasis prototipas. Tačiau kai sistema sugenda, žmogus, nesuprantantis jos struktūros, gali valandų valandas prašyti modelio taisyti vieną klaidą ir kartu sukurti kelias naujas.
Tikrasis testas: ar galima parduoti dar prieš tobulinant kodą?
„Vibe coding“ stipriausias ne tada, kai leidžia greitai parašyti daug kodo, o tada, kai leidžia pigiai patikrinti verslo hipotezę.
Jeigu anksčiau individualiam kūrėjui reikėjo samdyti programuotoją ar mėnesius mokytis, dabar per kelias dienas galima parodyti klientui veikiantį sprendimą. Jei klientas pasirengęs mokėti, atsiranda pagrindas investuoti į saugumą, testavimą ir profesionalesnę architektūrą. Jei niekam produkto nereikia, nesudeginta keliolika tūkstančių eurų jo kūrimui.
Todėl perspektyviausios „vibe coding“ idėjos dažnai nėra dar viena masinė socialinė programėlė. Tai gali būti labai siauras įrankis konkrečiai profesijai ar įmonei: automatiškai suformuoti dokumentą, apdoroti lentelę, parengti ataskaitą, sujungti dvi jau naudojamas sistemas ar pašalinti pasikartojantį rankinį darbą.
Tokiu atveju technologinis barjeras sumažėja, o svarbiausiu įgūdžiu tampa gebėjimas rasti pakankamai skausmingą problemą.
Uždirbus atsiranda ir Lietuvos verslo realybė
Pajamos iš programėlės nėra atskira „interneto pinigų“ kategorija. VMI individualią veiklą apibrėžia kaip savarankišką veiklą, kuria siekiama pajamų ar ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar ji galiausiai pelninga.
Todėl reguliariai parduodant prenumeratas ar paslaugas reikia įvertinti veiklos formą, pajamų apskaitą ir mokesčius. Parduodant skaitmenines paslaugas vartotojams kitose ES valstybėse gali atsirasti ir PVM bei OSS sistemos klausimų. Konkretūs įsipareigojimai priklauso nuo veiklos modelio, pirkėjų ir apyvartos.
Tai dar viena priežastis, kodėl socialiniame tinkle matoma 10 000 eurų pardavimų suma nėra 10 000 eurų, kuriuos kūrėjas gali tiesiog pasiimti sau.
Paprastas filtras prieš statant pirmą programėlę
Prieš mėnesį kalbantis su DI verta atsakyti į keturis paprastesnius klausimus: kas konkrečiai turi problemą, kaip ji sprendžiama dabar, kiek ta problema kainuoja laiko ar pinigų ir ar žmogus už geresnį sprendimą mokėtų.
Jeigu atsakymų nėra, papildomos DI funkcijos nepadės. Jei yra konkretus klientas ir aiški problema, DI gali būti nepaprastai efektyvus būdas greitai pastatyti pirmą veikiančią versiją.
Taigi programėlę be tradicinių programavimo žinių šiandien sukurti jau realu. Uždirbti iš jos taip pat įmanoma. Tačiau DI nepanaikino verslo ekonomikos – jis tik gerokai sumažino kainą ir laiką, reikalingus sužinoti, ar jūsų idėja apskritai verta tapti verslu.
Komentarai