Pereiti prie pagrindinio turinio
Skaitmeninė gerovė

Ar turėtume galėti išjungti socialinių tinklų algoritmus? ES jau suteikė dalį šios teisės

Ar turėtume galėti išjungti socialinių tinklų algoritmus? ES jau suteikė dalį šios teisės
Šrifto dydis

Atidarote „TikTok“ ir po kelių minučių programa jau žino, kad sustojate prie automobilių vaizdo įrašų, praleidžiate receptus, žiūrite sportą iki galo ir vis dažniau spaudžiate vieno konkretaus kūrėjo turinį.

„Instagram“ ir „Facebook“ veikia panašiu principu. Matomas srautas nėra tiesiog sąrašas to, ką įkėlė jūsų sekami žmonės. Rekomendavimo sistema nuolat sprendžia, kas turi atsidurti aukščiau, ką verta parodyti iš visai nepažįstamos paskyros ir kuris įrašas turi didžiausią tikimybę sustabdyti jūsų nykštį.

Todėl klausimas „ar turėčiau galėti tai išjungti?“ iš pirmo žvilgsnio atrodo radikalus tik tol, kol sužinome vieną detalę.

Europos Sąjunga jau atsakė: bent iš dalies – taip. Europos Komisija aiškiai nurodo, kad „TikTok“, „Facebook“ ir „Instagram“ ES vartotojams šiuo metu turi galimybę išjungti personalizuotą srautą.

Esmė

ES vartotojai jau gali atsisakyti dalies personalizuotų „TikTok“, „Instagram“ ir „Facebook“ rekomendacijų. Tačiau tai dar nėra tikras algoritmo išjungimas.

  • ES jau suteikė dalį tokios teisės Skaitmeninių paslaugų akto 38 straipsnis įpareigoja labai dideles platformas pasiūlyti bent vieną rekomendavimo sistemos variantą, kuris nesiremia vartotojo profiliavimu.
  • „TikTok“, „Facebook“ ir „Instagram“ jau turi alternatyvas Europos Komisija nurodo, kad visose trijose platformose ES vartotojai gali atsisakyti personalizuoto turinio srauto. Tačiau vietoj jo vis tiek gaunate tam tikra taisykle atrinktą turinį.
  • Chronologinis srautas nėra „be algoritmo“ Kažkas vis tiek turi nuspręsti, ką rodyti, kokia tvarka pašalinti šlamštą ir kaip moderuoti turinį. Tikrasis pasirinkimas yra ne „algoritmas ar ne“, o kas nustato jo tikslą – platforma ar vartotojas.
  • Tyrimai nerodo, kad algoritmo išjungimas išspręstų visas problemas Eksperimentai rodo, kad rekomendavimo algoritmai gali stipriai pakeisti tai, ką matome, ir kiek laiko praleidžiame platformoje, tačiau jų poveikis nuostatoms ar savijautai priklauso nuo platformos ir konteksto.

Ką iš tikrųjų suteikia ES teisė?

Čia svarbus vienas žodis – profiliavimas.

Skaitmeninių paslaugų akto 38 straipsnyje nustatyta, kad labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos, naudojančios rekomendavimo sistemas, turi pasiūlyti bent vieną jų variantą, kuris nėra pagrįstas vartotojo profiliavimu.

Tai svarbus, bet daug siauresnis reikalavimas nei „išjunkite visus algoritmus“.

Platforma gali ir toliau automatiškai atrinkti turinį pagal jo populiarumą, datą, kalbą, regioną ar jūsų sąmoningai pasirinktus sekamus žmones. Ji tiesiog negali šio konkretaus pasirinkto režimo konstruoti remdamasi individualiu jūsų elgesio profiliu.

Kitaip tariant, ES teisė labiau primena mygtuką „nebespėliokite, kuo aš domiuosi“ nei mygtuką „algoritmų nėra“.

Kaip atrodo „TikTok“ be personalizacijos?

„TikTok“ savo DSA įgyvendinimo paaiškinime nurodo, kad Europos vartotojas gali išjungti personalizaciją. Tokiu atveju „For You“ ir LIVE srautuose vietoj pagal asmeninius interesus parinktų įrašų rodomi regione ir pasaulyje populiarūs vaizdo įrašai.

Paieška be personalizacijos taip pat labiau remiasi populiarumu, vartotojo regionu ir kalba, o „Following“ bei draugų srautai gali būti pateikiami chronologine tvarka.

Taigi „TikTok“ neištuštėja. Platforma vis tiek turi nuspręsti, ką jums parodyti.

Pasikeičia tik kriterijus: vietoj „ką šis konkretus žmogus tikriausiai žiūrės ilgiausiai?“ galima gauti „kas šiuo metu populiaru šiame regione?“.

O „Instagram“ ir „Facebook“?

„Meta“, rengdamasi DSA reikalavimams, paskelbė nepersonalizuotus pasirinkimus Europos vartotojams. Tarp jų – galimybė „Facebook“ ir „Instagram“ Stories bei Reels matyti tik iš sekamų žmonių gautą turinį, išdėstytą chronologiškai, o paiešką vykdyti pagal įvestus žodžius, o ne ankstesnius interesus ir veiklą.

Europos Komisija 2026 m. savo DSA apžvalgoje „Facebook“ ir „Instagram“ jau tiesiai įvardija tarp platformų, kuriose vartotojas gali atsisakyti personalizuoto srauto.

Konkrečių meniu pavadinimai ir jų vieta programėlėse gali keistis, todėl svarbesnis pats principas: ES vartotojui turi egzistuoti alternatyva rekomendacijoms, kurios kuriamos pagal jo profilį.

Nemaloni detalė: chronologinis srautas irgi yra algoritmas

Žodis „algoritmas“ socialiniuose tinkluose tapo beveik sinonimu manipuliacijai. Techniškai tai nėra labai tikslu.

Jeigu programėlė surikiuoja įrašus nuo naujausio iki seniausio – ji naudoja algoritmą. Jei paslepia šlamštą, pašalina dubliuotus įrašus ar nusprendžia nerodyti užblokuotos paskyros – taip pat.

Net visiškai nepersonalizuotas „populiariausių šiandien“ srautas yra algoritminis produktas. Reikia apibrėžti, kas yra „populiaru“, kokį laikotarpį skaičiuoti ir kuriuos įrašus apskritai leisti į reitingą.

Todėl prasmingesnis klausimas yra ne „ar galime išjungti algoritmą?“, o „ar galime pasirinkti, pagal kokius principus jis mums dėlioja pasaulį?“

Kodėl toks pasirinkimas apskritai svarbus?

Personalizuotas srautas nėra tik patogesnis televizijos kanalų sąrašas. Jis gali pakeisti, kokią informaciją žmogus apskritai pamato.

2026 m. žurnale „Nature“ paskelbtas atsitiktinių imčių eksperimentas su beveik 5 tūkst. X vartotojų lygino algoritminį „For You“ ir chronologinį „Following“ srautą. Algoritminis srautas padidino įsitraukimą ir reikšmingai pakeitė vartotojams rodyto politinio turinio sudėtį. Eksperimente kai kurios nuostatos politiniais klausimais taip pat pasislinko konservatyvesne kryptimi.

Šio rezultato negalima automatiškai perkelti į „TikTok“, „Facebook“ ar „Instagram“. Jis gautas konkrečioje platformoje, konkrečioje JAV auditorijoje ir konkrečiu laikotarpiu.

Tačiau tyrimas parodo esminį dalyką: rekomendavimo mechanizmas nėra vien kosmetinis sąrašo perrikiavimas. Jo pasirinkimai gali iš esmės pakeisti informacinę aplinką.

Bet chronologinis srautas nėra vaistas nuo visų socialinių tinklų problemų

Kitas didelis eksperimentas pateikia gerą atsvarą pernelyg dramatiškoms išvadoms.

Per 2020 m. JAV prezidento rinkimus mokslininkai kartu su „Meta“ daliai „Facebook“ ir „Instagram“ vartotojų algoritmiškai reitinguojamą srautą pakeitė atvirkštine chronologine tvarka.

2023 m. paskelbtų rezultatų apžvalga parodė, kad žmonės tuomet matė gerokai kitokį turinį ir mažiau įsitraukė į platformas, tačiau per tyrimo laikotarpį nebuvo aptikta reikšmingo poveikio politinei poliarizacijai ar nuostatoms.

Ir 2026 m. X eksperimente perėjimas nuo algoritmo prie chronologinio srauto nepakeitė dalyvių subjektyvios savijautos ir neatšaukė jau egzistavusių politinių nuostatų per septynių savaičių tyrimą.

Taigi mygtukas „chronologiškai“ nėra mygtukas „išspręsti socialinių tinklų žalą“.

ES jau žiūri plačiau nei vien į rekomendacijas

Diskusija 2026 m. tapo dar aktualesnė, nes Europos Komisija pradėjo vertinti ne tik tai, ką platformos rekomenduoja, bet ir kaip visas jų dizainas skatina žmogų likti programėlėje.

2026 m. vasarį Komisija preliminariai nustatė, kad „TikTok“ priklausomybę skatinantis dizainas gali pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą. Tarp vertintų elementų buvo begalinis slinkimas, automatinis vaizdo įrašų paleidimas, pranešimai ir stipriai personalizuota rekomendavimo sistema.

2026 m. liepą panašias preliminarias išvadas Komisija paskelbė dėl „Instagram“ ir „Facebook“. Ir čia vertintas begalinis slinkimas, autoplay, pranešimai bei personalizuotos rekomendacijos.

Žodis preliminariai svarbus: tai nėra galutinis sprendimas dėl pažeidimo. Tačiau reguliuotojo kryptis aiški – klausimas jau neapsiriboja vien tuo, ar turinys legalus. Vertinama ir pati sistema, kuri nusprendžia, kada vartotojui parodyti dar vieną įrašą.

Kodėl nebūtų protinga tiesiog uždrausti personalizuotus algoritmus?

Nes jie sprendžia tikrą problemą.

Jeigu sekate 800 paskyrų, chronologinis srautas gali tapti beveik nevaldomas. Personalizacija padeda surasti nišinį kūrėją, aktualią naujieną, naują muziką ar konkretų pomėgį, kurio pats nebūtumėte ieškojęs.

Problema atsiranda tada, kai platformos tikslas ir žmogaus tikslas nėra tas pats.

Platformai gali būti naudinga, kad jūs paspaustumėte dar vieną vaizdo įrašą. Jums galbūt būtų naudingiau po dvidešimties minučių programėlę uždaryti.

2023 m. „Scientific Reports“ eksperimente su daugiau kaip 6,4 tūkst. dalyvių tyrėjai lygino rekomendacijas pagal tai, ko žmonės faktiškai linkę spausti, ir pagal jų pačių deklaruojamus idealesnius norus. Pastarasis variantas surinko kiek mažiau paspaudimų, tačiau žmonės dažniau jautė, kad laiką praleido prasmingai.

Eksperimentas nebuvo „TikTok“ ar „Instagram“ bandymas, tačiau jis puikiai parodo alternatyvą: algoritmas nebūtinai turi būti išjungtas – galima keisti tai, ką jis optimizuoja.

Galbūt mums reikia ne „Off“ mygtuko, o keturių aiškių režimų

Vartotojui daug suprantamesnė sistema galėtų atrodyti taip:

  1. „Mano sekami žmonės – naujausi pirmiausia“. Paprastas chronologinis srautas be elgesio profiliavimo.

  2. „Rekomenduok pagal mano interesus“. Dabartinis personalizuotas modelis tiems, kurie jo nori.

  3. „Rodyk mano pasirinktus interesus“. Ne platforma spėja, ką mėgstate, o jūs patys nurodote temas.

  4. „Populiaru dabar“. Nepersonalizuotas srautas pagal aiškiai aprašytą bendrą reitingą.

Svarbiausia, kad šie režimai būtų lygiaverčiai: pasirinkimas matomas, išsaugomas ir po kelių dienų tyliai negrąžinamas į maksimaliai personalizuotą variantą.

Būtent čia ir slypi skirtumas tarp formalios teisės ir realios kontrolės. Galimybė teoriškai egzistuoja mažai ko verta, jei jai surasti reikia penkių meniu ir interneto instrukcijos.

O jeigu platforma tokios galimybės nesuteikia?

Lietuvoje Skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją atlieka Ryšių reguliavimo tarnyba. RRT nurodo, kad vartotojai turi teisę į skaidrias turinio rekomendacijas ir paaiškinimą, kodėl jos rodomos.

Jei platforma nevykdo DSA nustatytų pareigų, apie galimą pažeidimą galima informuoti RRT. Kai skundas susijęs su ne Lietuvoje įsteigtu paslaugų teikėju, tarnyba gali perduoti jį Europos Komisijai arba atitinkamos šalies skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

Taigi ar turėtume turėti teisę išjungti algoritmus?

Teisę atsisakyti elgesio profiliu paremto srauto – taip, ir ES vartotojai didelę jos dalį jau turi.

Tačiau „algoritmo išjungimas“ yra klaidinantis tikslas. Be jokių atrankos taisyklių didelė socialinė platforma praktiškai neveiktų.

Daug svarbesnė teisė yra galėti pasakyti platformai: nenoriu, kad mano ankstesni paspaudimai, peržiūros ir sustojimai nuolat spręstų, ką matysiu toliau.

Personalizuotas režimas gali likti. Daugeliui jis patogus ir naudingas. Tačiau neturėtų būti savaime suprantama, kad vienintelė normali socialinio tinklo versija yra ta, kuri nuolat analizuoja žmogų ir optimizuoja kitą jo dėmesio sekundę.

Šiuo požiūriu tikras pasirinkimas nėra „algoritmas arba chaosas“.

Jis yra tarp platformos pasirinkto algoritmo ir vartotojo pasirinkto algoritmo.

Ką manote apie šį straipsnį?

Būkite pirmas – pasidalinkite savo nuomone.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

Pasirinkite, kurį straipsnį skaityti toliau.