Psichologija

Kaip atpažinti automatines neigiamas mintis, kada padeda jų tikrinimas ir kuo jos skiriasi nuo įkyrių minčių bei OCD obsesijų.

Vieno į priklausomybes linkusio asmenybės tipo mokslas nerado. Daugiau paaiškina emocinis skubumas ir kiti priklausomybių rizikos veiksniai.

Mantas Liugas aiškina, kodėl sūnui reikia saugios rizikos, atsakomybės ir reguliaraus tėčio dėmesio – net 10 minučių kasdien.

Kada konfliktas peržengia ribą, kaip alkoholis didina riziką ir ar smurtaujantis žmogus gali pasikeisti? Dr. Vaido Viršilo paaiškinimas.

Skyrybos nutraukia poros santykį, bet ne tėvystę. Ką daryti, kad konfliktas su buvusiu partneriu neatimtų iš vaiko ryšio su tėčiu.

Kaip atskirti įprastą nuovargį nuo perdegimo, kokie ženklai svarbiausi ir kada verta kreiptis profesionalios pagalbos.

Odisėjo prisirišimas prie stiebo šiandien vadinamas išankstiniu įsipareigojimu. Tyrimai rodo, kodėl kartais geriau apriboti pasirinkimą nei kliautis valia.

Jungo „puer aeternus“ apibūdina įstrigimą tarp didelių galimybių ir vengimo įsipareigoti. Ką ši metafora paaiškina, o kur prasideda psichologijos faktai?

Kodėl metai ima atrodyti trumpesni, kur dingsta mūsų dėmesys ir ką mokslas iš tiesų sako apie būdus susigrąžinti daugiau savo laiko.

Kaip atskirti prašymą nuo manipuliacijos, atpažinti dvigubas žinutes ir emocinį spaudimą bei aiškiau brėžti savo ribas.

Oratorystės trenerio patarimai apie pasitikėjimą, derybas ir konfliktus, papildyti tuo, ką apie balsą bei įtikinėjimą rodo tyrimai.

Gėda padeda orientuotis socialinėse normose, tačiau perteklinė gali skatinti vengimą. Ką apie jos veikimą ir pagalbą sako psichologijos tyrimai?

Schopenhauer kartėlį siejo su žlugusiais lūkesčiais, tačiau tyrimai rodo: senėjimas savaime žmogaus niūraus nepadaro.

Mandagus įžūlumas iš tiesų primena asertyvumą: gebėjimą aiškiai kalbėti apie savo vertę, prašyti daugiau ir gerbti kitų ribas.

Jungo individuacijos, personos, šešėlio ir sinchroniškumo sąvokos padeda nagrinėti konfliktą tarp stabilaus vaidmens ir asmeninių poreikių.