Alkoholis nepadaro žmogaus „demonu“: kaip pyktis virsta smurtu

Nuo 2023 metų liepos iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvos policija gavo beveik 82 tūkst. pranešimų dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Įvertinus riziką, per tą laiką skirta beveik 32 tūkst. apsaugos nuo smurto orderių. Pranešimas dar nėra patvirtintas nusikaltimas, bet šie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbti duomenys rodo, kaip dažnai šeimose kyla pavojus.

Tinklalaidėje „Vyrai kalbasi“ psichoterapeutas Darius Docius su Lietuvos probacijos tarnybos darbuotoju ir Klaipėdos universiteto vyresniuoju lektoriumi dr. Vaidu Viršilu nagrinėja, kas nutinka tarp pirmojo impulso ir smurtinio veiksmo. Esminė pokalbio mintis – jausmas, net ir labai stiprus, nėra tas pats, kas elgesys.

Pyktis dar nėra smurtas

Konfliktas reiškia skirtingų poreikių ar nuomonių susidūrimą. Smurtu jis tampa tada, kai vienas žmogus siekia kitą įbauginti, nubausti, pažeminti, kontroliuoti ar priversti paklusti. Fizinis smūgis – tik viena forma. Lietuvos teisėje smurtas artimoje aplinkoje apima tyčinį fizinį, psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitą poveikį, sukeliantį žalą.

Viršilas pyktį vadina dažnai antraeiliu jausmu. Prieš jį žmogus gali jaustis įskaudintas, išduotas, nuviltas, apleistas ar pažemintas. Pyktis suteikia energijos veikti, tačiau veikimo būdą lemia įsitikinimai ir išmokti modeliai: ar žmogus geba įvardyti skausmą ir atsitraukti, ar mano turįs teisę „pamokyti“ kitą.

Šioje vietoje ypač pavojinga mintis: „Jeigu ji manęs neerzintų, būčiau geras vyras.“ Ji atsakomybę už savo veiksmą perkelia kitam. Kito žmogaus žodžiai ar poelgiai gali sukelti pyktį, bet nepadaro jo atsakingo už smūgį, grasinimą ar kontrolę.

Ne kiekviena tyla yra smurtas – svarbu, kam ji naudojama

Per konfliktą padaryta pauzė gali būti sveikas būdas nusiraminti, jei žmogus aiškiai pasako, kad jam reikia laiko, užtikrina saugumą ir sutaria, kada pokalbį tęs. Visai kas kita – tyla kaip bausmė: sąmoningas ignoravimas, skirtas sukelti nerimą, priversti nusileisti ar atimti iš partnerio ryšį.

Apie pavojingą dinamiką gali signalizuoti ne vien mėlynės. Reikšmingi ženklai yra grasinimai, daiktų daužymas, stumdymas, plaukų rovimas, finansų kontrolė, seksualinis spaudimas, nuolatinis žeminimas ir elgesys, dėl kurio žmogus pradeda bijoti partnerio reakcijos. Jei šeimos narys keičia kasdienius sprendimus vien tam, kad „nesupykdytų“, tai jau nebe lygiavertis ginčas.

Alkoholis nuima stabdžius, bet ne atsakomybę

Pasakojimas apie blaivų, šeimą mylintį žmogų, kuris išgėręs tampa „demonu“, skamba kaip staigus asmenybės virsmas. Tačiau alkoholis neįdiegia smurtinio elgesio programos. Jis trikdo smegenų veiklą ir apsunkina sprendimų priėmimą; tai paaiškina JAV Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas.

Jei žmogus jau žino, kad išgėręs tampa agresyvus, sprendimas vartoti alkoholį yra ir sprendimas įžengti į savo rizikos zoną. Todėl alkoholis gali būti stiprus rizikos veiksnys, bet nėra pasiteisinimas. Smurtauja ne visi išgėrę žmonės, o atsakomybė už veiksmą lieka jį atlikusiam asmeniui.

Sustoti reikia dar prieš „raudoną zoną“

Pirmasis praktinis žingsnis – išmokti pastebėti savo grandinę: kas mane suaktyvino, ką sau pasakiau, ką pajuto kūnas ir ką ruošiuosi daryti. Įsitempęs žandikaulis, kumščių gniaužimas, balso kėlimas, noras užblokuoti duris ar „parodyti vietą“ reiškia, kad laukti nebegalima.

1. Nutraukti ginčą ir fiziškai atsitraukti taip, kad niekam nekiltų grėsmė.
2. Nevartoti alkoholio ir negrįžti aiškintis santykių apsvaigus.
3. Nesekti partnerio, neatimti telefono, neužrakinti durų ir netrukdyti jam pasitraukti.
4. Susisiekti su neutraliu specialistu ar emocinės paramos linija, o ne ieškoti pateisinimo savo veiksmui.
5. Jei smurtas jau įvyko, prisiimti atsakomybę ir kreiptis į smurtinio elgesio keitimo programą.

Lietuvoje veikia vieninga smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa. Tokios programos nėra vien paskaita apie emocijas: jose dirbama su motyvacija, atsakomybės prisiėmimu, dirgiklių atpažinimu ir naujų reakcijų kartojimu.

Pokytis įmanomas, tačiau atsiprašymas jo dar neįrodo

„Bet kuris žmogus gali keisti elgesį“, – pokalbyje sako Viršilas. Tačiau pokytį rodo ne pažadas ir ne trumpas ramybės laikotarpis. Reikia prisiimti atsakomybę neperkeliant kaltės kitam, turėti konkretų saugumo planą, laikytis specialistų rekomendacijų ir ilgą laiką taikyti naujas reakcijas. Vien retesnis ar silpnesnis smurtas nereiškia, kad artimiesiems jau saugu.

Viršilo vertinimu, stabilesniems elgesio pokyčiams dažnai prireikia dvejų ar trejų metų nuoširdaus darbo. Tai nėra universali garantija ar terminas kiekvienam žmogui. 2024 metų sisteminė intervencinių programų apžvalga taip pat nurodo kai kuriuos teigiamus rezultatus, tačiau programų ir jų vertinimo skirtumai neleidžia poveikio laikyti vienodu ar garantuotu.

Nukentėjusiam žmogui nereikia laukti, kol partneris pasikeis, ar savo saugumu tikrinti jo pažadų. Pokyčio galimybė nepanaikina būtinybės apsaugoti save ir vaikus dabar.

Kai pavojus yra dabar

Jei kyla tiesioginė grėsmė sveikatai ar gyvybei, skambinkite 112 ir, jei galite, pasitraukite į saugią vietą. Nemokamą bei konfidencialią pagalbą smurtą ar jo pavojų patiriantiems žmonėms teikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai.

Bandant padėti kitam, svarbiausia ne tarpininkauti pavojingo konflikto metu, o patikėti žmogaus pasakojimu, nekaltinti jo ir padėti pasiekti saugią vietą bei profesionalią pagalbą. O žmogui, kuris bijo pats susmurtauti, pirmas atsakingas veiksmas yra pasitraukti iš situacijos ir kreiptis pagalbos dar prieš veiksmą – ne po jo.