Po skyrybų tėvystė nesibaigia: kaip neprarasti ryšio su vaiku

2025 m. Lietuvos pirmosios instancijos teismai išnagrinėjo 7 831 bylą dėl santuokos nutraukimo, iš jų 6 180 – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tai Lietuvos teismų veiklos statistika, o ne visų šalyje įregistruotų ištuokų skaičius: dalis porų, neturinčių nepilnamečių vaikų, nuo 2023 m. bendru sutarimu gali skirtis pas notarą.

Vaikų mastą gerai parodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. 2022 m. daugiau nei pusė išsituokusių porų turėjo bendrų nepilnamečių vaikų, o po ištuokų šeimose liko apie 6 tūkst. vaikų. Agentūros skelbti duomenys primena paprastą dalyką: teisiškai skiriasi suaugusieji, tačiau jų sprendimo pasekmėmis gyvena ir vaikai.

Tinklalaidėje „Vyrai kalbasi“ jos vedėjas Darius Docius ir mediatorius bei advokatas Mantas Liugas kalbėjosi apie tėvystę po skyrybų. Pokalbio ašis buvo ne klausimas, kas dėl iširusios santuokos kaltas, o kur kas praktiškesnis: kaip tėvui neprarasti vaiko tada, kai santykis su buvusia partnere jau nutrūko.

Pora baigiasi, tėvystė lieka

Liugas skyrybas siūlo matyti kaip dviejų santykių atskyrimą. Sutuoktinių ryšys nutrūksta, tačiau tėvų atsakomybė vaikui lieka. Būtent šių dviejų dalykų sumaišymas dažnai ir padidina konfliktą.

Po skyrybų buvę partneriai gali nebenorėti vienas kito matyti, tačiau vaikui vis tiek reikia sprendimų dėl kasdienybės: kur jis gyvens, kada matysis su kitu tėvu, kaip bus sprendžiami mokyklos, sveikatos, atostogų ir išlaikymo klausimai.

„Net kaip besusiklostytų jūsų santykis su buvusia partnere ar žmona, už tai neturėtų sumokėti jūsų vaikai“, – pokalbyje pabrėžė Docius.

Ryšys neatsiranda per vieną dieną

Vienas ryškiausių pokalbio pavyzdžių – tėvas, kuris daug metų dirbo jūroje, užsienyje ar tolimųjų reisų vairuotoju. Jis galėjo išlaikyti šeimą finansiškai, tačiau nedalyvauti tėvų susirinkimuose, vaiko kasdieniuose rūpesčiuose ar gimtadieniuose.

Skyrybų metu finansinis indėlis savaime nepakeičia kasdienio ryšio. Lietuvos teismai, spręsdami ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo, vertina vaiko saugumą ir stabilumą, jo santykį su kiekvienu iš tėvų, faktinę priežiūrą bei tai, ar vienas iš tėvų padės išlaikyti vaiko ryšį su kitu. Tai aiškina ir Lietuvos teismai.

Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: būti tėvu nėra vien mokėti išlaikymą. Ryšį kuria pasikartojantys, vaikui nuspėjami veiksmai – skambinti tada, kada pažadėjai, atvykti tada, kada sutarta, žinoti, kuo vaikas gyvena, ir būti šalia ne tik per pramogas.

Kai vaikas nenori bendrauti, svarbiausia suprasti kodėl

Skyrybų konfliktuose dažnai skamba teiginys, kad vienas iš tėvų „nuteikė“ vaiką prieš kitą. Toks elgesys tikrai gali pasitaikyti: vienas iš tėvų gali trukdyti susitikimams, menkinti kitą ar paversti vaiką žinučių nešėju.

Tačiau vien vaiko atsitraukimas dar neįrodo manipuliacijos. Vaikas gali nenorėti bendrauti ir dėl smurto, priklausomybių, nepriežiūros, ilgalaikio emocinio atstumo ar paprasčiausiai todėl, kad ankstesnis ryšys buvo silpnas. Paaugliui gali vis labiau rūpėti draugai ir savarankiškumas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pabrėžia, kad abu tėvai po skyrybų turi stengtis išlaikyti vaiko ryšį su abiem tėvais, kai toks bendravimas atitinka vaiko interesus. Kartu Tarnyba aiškiai išskiria ir atvejus, kai vaiko nenorą bendrauti lemia netinkamas paties tėvo ar motinos elgesys – tuomet bendravimo tvarka turi būti vertinama pagal vaiko saugumą ir gerovę. Tarnybos paaiškinimus galima rasti jos DUK.

Todėl naudingesnis klausimas už „kas vaiką nuteikė?“ yra „kas nutiko mūsų ryšiui?“. Atsakymas gali būti nemalonus, bet nuo jo priklauso, ar ryšį bus galima taisyti.

Ką daryti, kai kontaktas silpsta

Liugo siūloma kryptis – kiekvieną veiksmą vertinti pagal vieną kriterijų: ar jis vaiką artina, ar tolina. Tai praktiškai galima paversti keliomis taisyklėmis:

• Nenaudokite vaiko kaip tarpininko. Klausimus dėl pinigų, turto, grafikų ar nuoskaudų spręskite su kitu suaugusiuoju, o ne per vaiką.
• Nemenkinkite kito tėvo vaiko akivaizdoje. Vaikui nereikia pasirinkti, kurį iš tėvų mylėti ar kurio pusę palaikyti.
• Laikykitės mažų pažadų. Reguliarumas kuria saugumą. Vienas patikimas skambutis kas savaitę vertingesnis už retas dideles deklaracijas.
• Nebandykite nusipirkti ryšio. Dovanos ir pramogos gali būti malonios, bet jos nepakeičia dėmesio, ribų ir dalyvavimo kasdienybėje.
• Jei bendravimas sistemingai trukdomas, fiksuokite situaciją ir ieškokite sprendimo. Pirmiausia gali padėti mediacija ar vaiko teisių specialistai, o nesusitarus bendravimo tvarką gali nustatyti teismas.
• Jei vaikas atsitraukė dėl jūsų ankstesnio elgesio, pradėkite nuo atsakomybės. Ryšio atkūrimas nėra reikalavimas vaikui „pamiršti“, kas buvo.

Vaiko teisių gynėjai taip pat rekomenduoja su vaiku apie skyrybas kalbėti aiškiai, neįtraukti jo į suaugusiųjų konfliktus ir užtikrinti, kad jis žinotų: abu tėvai išlieka jo gyvenime, jei nėra saugumo priežasčių bendravimą riboti. Tarnybos rekomendacijos tėvams atnaujintos 2026 m.

Vyrui po skyrybų svarbu nelikti vienam

Pokalbio pabaigoje atsiranda dar viena tema, kurios ignoruoti negalima – paties vyro emocinė būklė. Skyrybos gali reikšti ne tik partnerystės pabaigą, bet ir namų, kasdienio kontakto su vaikais, dalies socialinio rato ar finansinio stabilumo praradimą.

2025 m. žurnale „Psychological Bulletin“ paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė apėmė 75 tyrimus iš 30 šalių ir daugiau nei 106 mln. vyrų. Joje išsituokusių vyrų šansai mirti dėl savižudybės buvo 2,82 karto didesni nei vedusių vyrų, o išsiskyrusių ar išsituokusių vyrų minčių apie savižudybę šansai buvo 1,64 karto didesni. Tyrėjai taip pat nustatė, kad pažeidžiamiausias gali būti laikotarpis iškart po santykių iširimo.

Šie skaičiai nereiškia, kad skyrybos savaime sukelia savižudybę. Tyrime rizika siejosi ir su jaunesniu amžiumi, nedarbu, vienišumu bei emocijų reguliavimo sunkumais. Tačiau išvada praktiška: krizės metu izoliacija yra blogas planas.

Savižudybės krizės nereikėtų vertinti kaip savanaudiškumo ar valios trūkumo. Jeigu kyla minčių apie savižudybę, verta kuo greičiau kreiptis pagalbos. Esant tiesioginei grėsmei gyvybei reikia skambinti 112. Nemokama „Vilties linija“ suaugusiesiems veikia visą parą telefonu 116 123, o daugiau pagalbos galimybių pateikia nacionalinė svetainė „Pagalba sau“.

Kuo mažiau miglos, tuo mažiau vietos naujam konfliktui

Po skyrybų abstraktus susitarimas „dėl vaiko tarsimės“ ramybės negarantuoja. Kai santykiai įtempti, padeda konkretumas: dienos ir valandos, vaiko paėmimo bei grąžinimo tvarka, atostogos, šventės, nuotolinis bendravimas, sprendimai ligos ar kitų nenumatytų situacijų atveju.

Mediacija gali padėti tokį susitarimą išgryninti dar prieš konfliktui persikeliant į teismą. Ji nepanaikina emocijų ir nepriverčia buvusių partnerių vėl sutarti kaip poros. Jos tikslas paprastesnis – padėti dviem tėvams susitarti, kaip jie veiks toliau.

Galiausiai vaikui svarbiausia ne tai, kuris iš suaugusiųjų „laimėjo“ skyrybas. Jam svarbu žinoti, kas bus rytoj ir ar žmonės, kuriais jis pasitiki, neišnyks. Tėvui tai reiškia ilgą, kartais nepatogų darbą: išlikti pasiekiamam, nuspėjamam ir pagarbiu net tada, kai santykis su kitu suaugusiuoju toks nebėra.