Kur nukeliavo II pakopos milijardai: 44 proc. liko indėliuose, investicijoms – 6 proc.

Milijardai eurų, kuriuos šiemet gyventojai atsiėmė pasitraukę iš II pensijų pakopos, nei iškart virto vartojimu, nei masiškai persikėlė į savarankiškas investicijas. Lietuvos banko rugsėjo ekonomikos apžvalga rodo gerokai margesnį vaizdą: didžiausia pirmosios išmokų bangos dalis birželio pabaigoje vis dar buvo laikoma indėliuose.

2026 m. pirmąjį ketvirtį iš II pensijų kaupimo pakopos nusprendė pasitraukti 514 tūkst. žmonių, arba 37 proc. jos dalyvių. Dėl šių sprendimų pensijų fondų turtas sumažėjo 4,2 mlrd. eurų: 2,9 mlrd. eurų buvo išmokėta patiems gyventojams, o 1,3 mlrd. eurų pervesta „Sodrai“ ir paversta papildomais pensijų apskaitos vienetais.

Beveik pusė pinigų dar buvo indėliuose

Lietuvos banko vertinimu, birželio pabaigoje 44 proc. gyventojams išmokėtų lėšų, arba apie 1,3 mlrd. eurų, tebebuvo laikoma indėliuose. Tai didžiausia nustatyta atsiimtų pinigų dalis.

Dar beveik 780 mln. eurų, arba 27 proc., buvo išgryninta. Šis skaičius parodo pinigų išėmimą iš sąskaitų, tačiau ne jų galutinę paskirtį: dalis grynųjų galėjo būti išleista, o dalis – likti gyventojų rankose.

Investicijoms Lietuvos bankas priskyrė 160 mln. eurų

Į investicines priemones, Lietuvos banko vertinimu, buvo nukreipta apie 160 mln. eurų, arba 6 proc. gyventojams išmokėtos sumos. Iš jų apie 130 mln. eurų teko Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniams popieriams, 20 mln. eurų – III pakopos pensijų fondams, dar 10 mln. eurų – investiciniam gyvybės draudimui.

Pagal šį tiesioginį centrinio banko įvertį investicijoms teko maždaug vienas iš aštuoniolikos išmokėtų eurų.

Viešumoje pasirodžiusi formuluotė, kad investicijoms teko „vos kas septintas euras“, remiasi kitu skaičiavimu. „Artea Asset Management“ paskelbtoje analizėje vertintas investicinių fondų, akcijų, obligacijų, investicinio gyvybės draudimo ir taupymo lakštų vertės prieaugis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Artea“ skaičiavimu, šių finansinių priemonių vertė padidėjo maždaug 0,43 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus – suma prilygsta maždaug septintadaliui 2,9 mlrd. eurų išmokų. Tačiau pati bendrovė pažymi, kad šis prieaugis apima ne vien naujai investuotus pinigus: dalį turto vertės augimo galėjo lemti ir rinkų kilimas. Be to, „Artea“ analizė yra komercinio pobūdžio, todėl pagrindiniu lėšų paskirstymo atskaitos tašku išlieka Lietuvos banko vertinimas.

Skoloms grąžinti – apie 210 mln. eurų

Beveik 210 mln. eurų, arba 7 proc. išmokėtų lėšų, Lietuvos bankas sieja su paskolų grąžinimu. Apie 110 mln. eurų buvo panaudota būsto paskoloms mažinti, 80 mln. eurų – vartojimo kreditams, dar 20 mln. eurų – kitoms paskoloms.

Tai nereiškia, kad bendras Lietuvos gyventojų paskolų portfelis turėjo sumažėti. Tuo pat metu buvo imama ir naujų kreditų, todėl vienų namų ūkių sprendimas grąžinti skolą galėjo sutapti su bendru skolinimosi augimu.

Prekėms ir paslaugoms galėjo tekti iki 0,7 mlrd. eurų

Lietuvos bankas atskirai vertino ir vartojimo poveikį. Jo skaičiavimais, balandį–birželį prekėms ir paslaugoms iš II pakopos gautų lėšų galėjo būti skirta apie 0,5–0,7 mlrd. eurų.

Tai nėra tiesiogiai iš kiekvieno bankinio pavedimo suskaičiuota suma. Įvertis gautas analizuojant neįprastai didelius vartojimo pokyčius, palyginti su įprasta išlaidų raida. Pirkiniams galėjo būti naudojami ir anksčiau išsigryninti pinigai, todėl vartojimo įverčio negalima tiesiog pridėti prie išgrynintų lėšų kaip atskiros kategorijos.

Apie 85 proc. papildomai vartojimui galimai tekusios sumos sudarė prekės. Lietuvos bankas išskiria aktyvesnius remonto prekių, baldų ir kitų namų apyvokos daiktų bei automobilių pirkimus. Tarp paslaugų labiau išsiskyrė transportas, apgyvendinimas ir maitinimas.

16 proc. panaudojimo kol kas nepaaiškinta

Dar apie 16 proc. pirmosios išmokų bangos Lietuvos banko taikyti metodai nepriskyrė konkrečiai kategorijai. Centrinis bankas pabrėžia, kad skaičiavimai yra preliminarūs ir paremti statistiškai reikšmingais nuokrypiais nuo įprastos rodiklių raidos.

Todėl šie duomenys nėra 2,9 mlrd. eurų bankinių operacijų išklotinė. Jie leidžia pamatyti bendrą pirmųjų mėnesių kryptį, tačiau nepasako, ką su savo išmoka padarė kiekvienas konkretus II pakopos dalyvis.

Iki liepos gyventojai jau buvo gavę 3,5 mlrd. eurų

Pirmąja 2,9 mlrd. eurų banga procesas nesibaigė. Antrąjį ketvirtį pasitraukti iš kaupimo nusprendė dar 104,5 tūkst. žmonių. Jiems liepą išmokėta 672 mln. eurų, o dar 272 mln. eurų pervesta „Sodrai“.

Taigi iki 2026 m. liepos pabaigos gyventojai, pasinaudoję pirmomis dviem galimybėmis visiškai pasitraukti iš II pakopos, buvo gavę apie 3,5 mlrd. eurų – sumą, prilygstančią maždaug 4 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.

Pirmųjų mėnesių duomenys rodo vieną aiškią tendenciją: didžioji dalis pensijai kauptų ir atsiimtų pinigų bent iš pradžių nebuvo perkelta į kitą ilgalaikio investavimo priemonę. Daug jų liko indėliuose, buvo išgryninta, panaudota skoloms ar vartojimui, o kaip galutinai pasiskirstys likusios ir vėlesnės išmokos, paaiškės tik sukaupus daugiau duomenų.