Spalio 13 d. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbti duomenys atskleidžia iš pirmo žvilgsnio prieštaringą situaciją: naujai siūloma fiksuota elektros kaina gerokai didesnė nei prieš metus, nors pastarąją savaitę tiekėjai tarifus keitė minimaliai.
Per savaitę 12 mėnesių vienos laiko zonos planų vidurkis padidėjo nuo 31,5 iki 31,6 cento už kilovatvalandę. Tuo metu prieš metus analogiškų pasiūlymų vidurkis siekė 25 centus.
Svarbiausias skirtumas – kalbama apie tiekėjų konkrečiomis dienomis siūlomus naujus planus, o ne apie visų Lietuvos gyventojų jau galiojančias elektros sutartis.
Esmė
Esmė
Naujų 12 mėnesių fiksuotų elektros planų vidurkis per metus pakilo 26,4 %. Kiek skirtųsi išlaidos pagal suvartojimą ir tiekėją?
- 6,6 cento daugiau už kilovatvalandę Vidutinis naujai siūlomas tarifas pakilo nuo 0,250 Eur/kWh 2025 m. spalio 14 d. iki 0,316 Eur/kWh 2026 m. spalio 13 d.
- 150 kWh suvartojančiam būstui – 9,90 Eur skirtumas Tiek skirtųsi hipotetinės mėnesio išlaidos pagal dviejų laikotarpių vidutinius tarifus. Tai nėra faktiškai padidėjusi to paties namų ūkio sąskaita.
- Per savaitę kainos beveik nepasikeitė Naujų 12 mėnesių vienos laiko zonos planų vidurkis padidėjo tik 0,3 proc., nors didmeninė elektros kaina per savaitę pakilo 10 proc.
Kodėl nauji planai brangesni, nors didmeninė elektra per metus atpigo?
Elektros sąskaitą lemia ne vien elektros energijos kaina didmeninėje rinkoje. Prie jos prisideda valstybės reguliuojamos kainos dalys, o renkantis konkretų planą svarbūs ir tiekėjo nustatyti papildomi mokėjimai bei sutarties sąlygos.
Vienas aiškiai įvardytų pokyčių – nuo 2026 m. sausio 1 d. padidėjusi valstybės reguliuojama elektros persiuntimo kaina. Vienos laiko zonos standartiniame plane ji pakilo nuo 0,100 iki 0,111 Eur/kWh, arba 1,1 cento.
LEA metų pradžioje taip pat nurodė, kad dalis nepriklausomų tiekėjų padidino mėnesinius abonentinius mokėjimus. Kai kuriuose pasiūlymuose jie išaugo nuo 2 iki 3 eurų per mėnesį. Todėl vertinant realias išlaidas svarbu žiūrėti ne tik į skelbiamą kilovatvalandės tarifą.
Vis dėlto vien šie pokyčiai nepaaiškina viso 6,6 cento metinio siūlomų tarifų skirtumo. Fiksuotos kainos pasiūlymas priklauso ir nuo to, už kokią kainą tiekėjas gali planuoti elektros įsigijimą sutarties laikotarpiu bei kokią kainų svyravimo riziką prisiima. LEA spalio 13 d. analizėje nepateikia skaičiavimo, kiek kiekvienas veiksnys konkrečiai prisidėjo prie 26,4 proc. padidėjimo.
Ypač iškalbingas didmeninių kainų palyginimas. Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje padidėjo 10 proc. – nuo 73,2 iki 80,5 Eur/MWh. Tačiau analogišką 2025 m. spalio savaitę ji siekė net 126,17 Eur/MWh.
Vadinasi, dabartinė savaitės didmeninė kaina yra mažesnė nei prieš metus, nors naujų ilgalaikių fiksuotų planų vidurkis didesnis. Tai nėra tiesioginis prieštaravimas: savaitės biržos kaina apibūdina konkretų trumpą laikotarpį, o fiksuoto plano pasiūlymas – ilgesnio laikotarpio kainodarą.
Kiek skirtųsi išlaidos pagal suvartojimą?
6,6 cento už kilovatvalandę skirtumas tampa aiškesnis perskaičiavus jį į eurus.
Toliau pateikta lentelė nėra realių gyventojų sąskaitų pabrangimo statistika. Ji parodo tik hipotetinį išlaidų skirtumą, jeigu toks pats elektros kiekis būtų perkamas pagal dviejų skirtingų datų naujai siūlytų planų vidurkius: 0,250 Eur/kWh 2025 m. spalio 14 d. ir 0,316 Eur/kWh 2026 m. spalio 13 d.
| Suvartojimas per mėnesį | Skirtumas per mėnesį | Skirtumas per 12 mėn. |
|---|---|---|
| 100 kWh | 6,60 Eur | 79,20 Eur |
| 150 kWh | 9,90 Eur | 118,80 Eur |
| 300 kWh | 19,80 Eur | 237,60 Eur |
| 500 kWh | 33,00 Eur | 396,00 Eur |
LEA standartiniuose tiekėjų pasiūlymų palyginimuose remiasi maždaug 150 kWh mėnesio suvartojimu. Tokiam būstui pagal šių metų vidutinį tarifą elektros išlaidos būtų 47,40 Eur per mėnesį, o pagal pernykštį – 37,50 Eur.
Taigi skirtumas sudarytų 9,90 Eur per mėnesį arba 118,80 Eur per metus. Tačiau tokį pokytį konkretus gyventojas patirtų tik esant atitinkamoms tarifų ir suvartojimo sąlygoms. Galiojančios sutarties tarifas gali būti visai kitoks.
Daugiau elektros naudojančiam namų ūkiui kainų skirtumas didėja proporcingai. Pavyzdžiui, 500 kWh per mėnesį suvartojančiam būstui vien lyginamų tarifų skirtumas sudarytų 33 eurus per mėnesį.
Kiek skirtųsi išlaidos pasirinkus skirtingus tiekėjus?
Spalio 13 d. LEA duomenimis, naujai siūlomų 12 mėnesių vienos laiko zonos fiksuotų planų tarifai buvo tokie:
| Tiekėjas | Tarifas | 150 kWh per mėn. |
|---|---|---|
| „Ignitis“ | 0,324 Eur/kWh | 48,60 Eur |
| „Elektrum“ | 0,311 Eur/kWh | 46,65 Eur |
| „Enefit“ | 0,311 Eur/kWh | 46,65 Eur |
Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio šių trijų pasiūlymų tarifo siekia 1,3 cento už kilovatvalandę. 150 kWh per mėnesį suvartojančiam namų ūkiui tai reikštų 1,95 Eur skirtumą per mėnesį arba 23,40 Eur per metus, jei vartojimas ir tarifai išliktų vienodi.
300 kWh per mėnesį suvartojančiam būstui skirtumas būtų jau 3,90 Eur per mėnesį, o per metus – 46,80 Eur.
Šis palyginimas parodo, kad net ir nedidelis tarifų skirtumas gali turėti praktinę reikšmę. Tačiau pigiausias tarifas už kilovatvalandę nebūtinai reiškia mažiausias galutines išlaidas, jei tiekėjas taiko papildomą mėnesinį mokestį ar kitokias sutarties sąlygas.
Ar tai reiškia, kad visų gyventojų sąskaitos didės?
Ne. Jeigu gyventojas jau turi galiojančią fiksuotos kainos sutartį, naujausias tiekėjų pasiūlymų vidurkis jo automatiškai nepakeičia. Mokėtina suma priklauso nuo konkrečios sutarties, jos galiojimo ir nuo to, kokios kainos dalys yra fiksuotos.
Didžiausias praktinis klausimas kyla tiems, kurių sutartis baigiasi arba kurie šiuo metu svarsto naują planą. Jiems reikėtų lyginti dabartinius, o ne prieš metus galiojusius pasiūlymus.
Ši LEA analizė taip pat neparodo, kiek elektros kaina faktiškai pasikeitė kiekvienam gyventojui. Vieni gali turėti anksčiau sudarytas pigesnes sutartis, kiti – brangesnes, o dalies vartotojų kainos susietos su elektros birža.
Į ką atkreipti dėmesį prieš renkantis naują planą?
Vieno visiems naudingiausio sprendimo nėra. Gyventojui svarbiausia palyginti bendras prognozuojamas išlaidas pagal savo suvartojimą.
- Patikrinkite paskutinių 12 mėnesių suvartojimą. Taip išvengsite situacijos, kai planas pasirenkamas pagal vieno, neįprastai mažo ar didelio vartojimo mėnesio sąskaitą.
- Palyginkite vienos ir dviejų laiko zonų tarifus. Dviejų zonų planas gali būti naudingas, jei nemaža elektros dalis suvartojama pigesnėmis valandomis, tačiau rezultatas priklauso nuo tikrojo vartojimo pasiskirstymo.
- Įvertinkite ne tik kWh kainą. Mėnesinis abonentinis mokėjimas, nuolaidų trukmė ir sutarties sąlygos gali pakeisti galutinį palyginimą.
- Pasitikrinkite kainos fiksavimo laikotarpį. Trumpesnis ir ilgesnis fiksavimas suteikia skirtingą apsaugą nuo rinkos svyravimų, tačiau negarantuoja mažiausių išlaidų.
Aktualius tiekėjų pasiūlymus ir jų palyginimo metodiką galima rasti LEA nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymų apžvalgoje.
Spalio vidurio duomenys rodo, kad ilgalaikis naujų fiksuotų planų pabrangimas išlieka reikšmingas, nors trumpuoju laikotarpiu tarifai stabilizavosi. Ar dabartiniai pasiūlymai artimiausiais mėnesiais pigs, vien iš šios savaitės biržos kainų spręsti negalima. Todėl svarstant naują sutartį naudingiau skaičiuoti būsimas metines išlaidas, o ne sprendimą grįsti vien 26,4 proc. rodikliu.
Komentarai