Baravykų sezonas įsibėgėja: kada po lietaus verta važiuoti į mišką

Jei šiandien reikėtų rinktis kryptį vien pagal naujausius viešus signalus, pirmiausia dėmesį trauktų Varėnos kraštas. Rugsėjo 12-ąją Žiūrų kaimo miškuose vykusiame Lietuvos grybavimo čempionate 43 komandos per dvi valandas surinko net 428 kilogramus grybų. Buvo renkami baravykai, raudonikiai ir voveraitės, tad šis skaičius nereiškia 428 kg vien baravykų, tačiau gana aiškiai rodo, kad Dzūkijos miškai šiuo metu nėra tušti.

Kur dabar ieškoti baravykų?

Vieno nacionalinio „baravykų žemėlapio“ nėra. Net tame pačiame rajone vienas eglynas gali būti pilnas grybų, o už kelių kilometrų esančiame miške – beveik tuščia. Baravykai dygsta bangomis ir labai reaguoja į vietinę drėgmę, temperatūrą bei medyną.

Rugsėjo 10-ąją LRT aprašė gausų sezoną Panevėžio rajone: ten gyvenantis grybautojas teigė per sezoną surinkęs daugiau kaip 160 kg baravykų. Jo mėgstama vieta – Ėriškių miško eglynas. Tačiau tuo pačiu jis pastebėjo, kad jaunų baravykų jo apylinkėse jau mažėja. Vadinasi, vakarykštė gera vieta nebūtinai bus tokia pati po savaitės.

Pajūryje situacija kitokia. Rugsėjo 12-ąją Klaipėdos senojo turgaus prekiautojai sakė, kad Klaipėdos ir Šilutės krašto miškuose baravykų mažai, nemaža dalis rastųjų sukirmiję. Kai kurie prekybininkai tuo metu kaip geresnes kryptis minėjo Marijampolės ir Šiaulių kraštus. Klaipėdos turgaus situacija gerai parodo, kodėl vien žodis „rugsėjis“ dar negarantuoja gero laimikio.

Kada po lietaus iš tiesų važiuoti į mišką?

Populiarus patarimas „palijo – rytoj važiuojam“ nėra patikimas. Grybo vaisiakūniui susiformuoti reikia laiko, o viena trumpa liūtis po ilgos sausros gali tik sušlapinti paviršių.

Gamtos tyrimų centro mikologas Jonas Kasparavičius yra aiškinęs, kad grybų dygimą lemia ne vien krituliai: svarbūs drėgmės, temperatūros ir ankstesnių orų deriniai. Baravykas neatsiranda per naktį – specialistas nurodo, kad jo vaisiakūnis gali paaugti maždaug po centimetrą per parą. LRT pokalbyje su mikologu taip pat pabrėžiama, kad iškart po lietaus grybai staiga neišdygsta.

Praktiškai verta vadovautis ne viena stebuklinga diena, o tokiu principu: jei miško paklotė jau buvo drėgna ir po gero lietaus išlieka šilti, ne itin vėjuoti orai, pirmą patikrinimą galima planuoti po kelių dienų. Jei prieš lietų kelias savaites buvo sausa, geriau palaukti ilgiau ir įsitikinti, kad sudrėko ne tik samanų paviršius, bet ir žemė po jomis.

• Palijo trumpai, o žemė sausa: vien to dažniausiai neužtenka.
• Lijo kelias dienas, miško paklotė drėgna: tikimybė gerokai didesnė.
• Po lietaus grįžo karštis ir stiprus vėjas: paviršius gali greitai išdžiūti.
• Naktys vėsios, bet be stiprių šalnų, dienos švelnios: rudens sąlygos baravykams dažnai palankios.

Prieš važiuojant verta atsidaryti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozes ir kritulių žemėlapius. Grybautojui svarbesnis ne vien rytojaus lietaus debesėlis, bet tai, kas konkrečiame regione vyko per pastarąją savaitę.

Ne rajonas, o konkretus miškas gali lemti viską

Tikrinis baravykas gyvena mikorizėje – glaudžiame ryšyje su gyvų medžių šaknimis. Todėl verta ieškoti ne šiaip „drėgno miško“, o tinkamo medyno. Lietuvoje baravykų dažnai randama eglynuose, pušynuose ir mišriuose miškuose, kur auga eglės, pušys, beržai ar ąžuolai.

Geras ženklas – samanota, ne visiškai išdžiūvusi paklotė, retesnė žolė ir vietos, kur keičiasi medynas: pavyzdžiui, eglynas pereina į mišrų mišką. Radus vieną baravyką verta sulėtinti žingsnį ir atidžiai apžiūrėti aplinką – tinkamos sąlygos retai apsiriboja vienu kvadratiniu metru.

Kiek dabar kainuoja baravykai?

Kaina labai priklauso nuo regiono, derliaus bangos ir grybų kokybės. Rugsėjo 12-ąją Klaipėdos senajame turguje pusė kilogramo pjaustytų baravykų kainavo apie 8 eurus, o didesnių ir gražesnių – apie 10 eurų. Perskaičiavus tai būtų maždaug 16–20 eurų už kilogramą.

Palyginimui, sezono pradžioje liepą už pirmuosius baravykus kai kur buvo prašoma net iki 30 eurų už kilogramą. Didėjant pasiūlai kaina paprastai leidžiasi, tačiau prastesnio derliaus regione ji gali išlikti aukšta. Todėl vienos „šiandieninės Lietuvos kainos“ nėra.

Kaip per minutę nuspręsti, ar verta važiuoti

1. Patikrinkite, ar jūsų pasirinktoje vietovėje per pastarąsias 5–10 dienų buvo ne vien trumpa liūtis, o dirvą sudrėkinę krituliai.
2. Pažiūrėkite, ar po jų nebuvo kelių karštų, sausų ir vėjuotų dienų.
3. Ieškokite šviežių vietinių signalų – tos pačios ar ankstesnės dienos grybautojų laimikiai vertingesni už prieš dvi savaites paskelbtą „grybų bumą“.
4. Miške pirmiausia tikrinkite samanotus spygliuočių ir mišrių medynų plotus, o ne bet kokią atsitiktinę drėgną vietą.
5. Jei paklotė po samanomis sausa ir trupa, geriau taupyti kurą ir luktelėti kitos drėgmės bangos.

Galiausiai baravykų sezonas nėra viena ilga banga. Rugsėjį gali būti kelios labai produktyvios dienos, po jų – beveik tuščia savaitė, o vėliau naujas dygimas. Todėl geriausias grybautojo įrankis yra ne paslaptis apie konkrečią vietą, o gebėjimas sekti lietų, dirvos drėgmę ir šviežius vietinius signalus.

Rinkite tik tuos grybus, kuriuos patikimai atpažįstate. Jei kyla abejonių dėl rūšies, grybo maistui nevartokite; VMVT rekomenduoja ypač nedelsti kreiptis į medikus įtarus apsinuodijimą grybais.