Alergija ar netoleravimas? Mitai, dėl kurių be reikalo atsisakoma maisto

Alergija ar netoleravimas: kur esminis skirtumas?

Įsivaizduokime du žmones, kurie po stiklinės pieno pasijunta blogai. Vienam pradeda pūsti pilvą ir atsiranda viduriavimas. Kitam išberia odą, patinsta lūpos ir darosi sunku kvėpuoti.

Nors abiem atvejais reakcija susijusi su tuo pačiu produktu, jos priežastys ir pavojingumas gali būti visiškai skirtingi.

Maisto alergija atsiranda imuninei sistemai reaguojant į tam tikrą maisto medžiagą, dažniausiai baltymą. Simptomai gali apimti odą, virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus ir kraujotaką. Kai kurios alerginės reakcijos gali progresuoti iki anafilaksijos – gyvybei pavojingos būklės.

Maisto netoleravimas paprastai nėra susijęs su alergine imunine reakcija. Pavyzdžiui, kai organizmas pagamina per mažai fermento laktazės, laktozė nepakankamai suskaidoma ir gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi, skausmą ar viduriavimą.

Kaip aiškina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, netoleruojant tam tikro produkto nedidelis jo kiekis kartais nesukelia jokių nepageidaujamų reakcijų. Alergijos atveju toks principas nėra saugus: kai kuriems žmonėms ir nedidelis alergeno kiekis gali sukelti sunkią reakciją.

Vis dėlto vien simptomų pobūdis neleidžia savarankiškai nustatyti diagnozės. Egzistuoja ir ne IgE antikūnų sukeliamos maisto alergijos formos, kurių simptomai gali pasireikšti vėliau bei priminti virškinimo sutrikimus.

1 mitas. Jeigu po maisto pučia pilvą, vadinasi, esate alergiški

Pilvo pūtimas, gurguliavimas ar diskomfortas po valgio savaime nėra alergijos įrodymas.

Tokius simptomus gali sukelti laktozės ar kitų angliavandenių pasisavinimo sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas ir įvairios virškinamojo trakto ligos. Kartais reikšmės turi ir suvalgyto maisto kiekis.

Pavyzdžiui, žmogus gali gerai toleruoti nedidelį kiekį pieno su maistu, tačiau po didelės porcijos pieno kokteilio patirti ryškų diskomfortą. Tai nebūtinai reiškia, kad pieno produktų reikia atsisakyti visam gyvenimui.

Jeigu simptomai kartojasi, verta registruoti, ką valgėte, kokį kiekį ir po kiek laiko pasireiškė reakcija. Gydytojas pagal simptomus ir jų istoriją gali nuspręsti, ar reikalingi papildomi tyrimai.

Įtariant laktozės netoleravimą, vienas galimų diagnostikos būdų yra vandenilio iškvėpimo mėginys. Juo vertinama, kaip organizmas pasisavina laktozę ir ar tyrimo metu atsiranda simptomų. Šį metodą aprašo JAV nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas.

2 mitas. Maisto netoleravimo testas tiksliai parodo, ko negalite valgyti

Internete galima rasti tyrimų, žadančių pagal vieną kraujo mėginį nustatyti reakcijas į kelias dešimtis ar net daugiau kaip šimtą maisto produktų. Dažnai tokie tyrimai matuoja IgG antikūnus.

Problema ta, kad IgG antikūnų aptikimas savaime nereiškia nei alergijos, nei maisto netoleravimo.

Priešingai – jų buvimas gali atspindėti įprastą imuninės sistemos kontaktą su vartojamu maistu. Tam tikri IgG4 antikūnai gali būti susiję net su tolerancija konkrečiam produktui.

Amerikos alergijos, astmos ir imunologijos akademija nerekomenduoja IgG tyrimų naudoti maisto alergijai ar netoleravimui diagnozuoti. Tokiai jų paskirčiai trūksta patikimų mokslinių įrodymų.

Europos alergologijos ir klinikinės imunologijos akademijos (EAACI) diagnostikos gairėse taip pat rekomenduojama nenaudoti IgG ir jo poklasių tyrimų kaip savarankiško maisto alergijos nustatymo metodo.

Praktinė pasekmė paprasta: jeigu tyrimo lape pažymėti kviečiai, pienas, kiaušiniai ir riešutai, tai nėra pakankamas pagrindas automatiškai išbraukti visus šiuos produktus iš mitybos.

Tačiau ir kitas kraujo tyrimas – specifinio IgE – nėra galutinis atsakymas be klinikinio konteksto. Teigiamas rezultatas gali parodyti įsijautrinimą alergenui, bet nebūtinai įrodo, kad suvalgius atitinkamo produkto pasireiškia tikra alerginė reakcija.

Pagal EAACI diagnostikos gaires, ištyrimas pradedamas nuo išsamios simptomų ir mitybos istorijos, o odos dūrio ar specifinio IgE tyrimai parenkami pagal įtariamą alergeną. Neaiškiais atvejais diagnozei patikslinti gali būti atliekamas mediciniškai prižiūrimas provokacinis mėginys su maistu.

Įtariant alergiją, ypač jeigu anksčiau buvo sunki reakcija, tokio mėginio negalima savarankiškai atlikti namuose.

3 mitas. Netoleruojate laktozės – turite atsisakyti visų pieno produktų

Vienas dažniausių nesusipratimų – laktozės netoleravimo ir alergijos pieno baltymams sutapatinimas.

Laktozė yra piene esantis cukrus. Pieno alergiją sukelia imuninė reakcija į pieno baltymus. Tai dvi skirtingos problemos, kurioms reikia skirtingų mitybos sprendimų.

Turint laktozės netoleravimą, dažnai įmanoma vartoti tam tikrą kiekį pieno produktų. Vieni žmonės toleruoja nedidelę pieno porciją su maistu, kitiems lengviau virškinami jogurtas ar brandinti kietieji sūriai.

JAV nacionalinio diabeto, virškinimo ir inkstų ligų instituto duomenimis, tyrimai rodo, kad daugelis laktozės netoleruojančių žmonių gali toleruoti maždaug 12 gramų laktozės – apytiksliai tiek, kiek yra stiklinėje pieno – nepatirdami simptomų arba jausdami tik nedidelį diskomfortą. Vis dėlto individuali tolerancija skiriasi, todėl ši reikšmė nėra visiems tinkanti norma.

Galimi ir pieno produktai be laktozės bei laktazės preparatai. Daugiau apie individualų laktozės kiekio pritaikymą pateikiama instituto mitybos rekomendacijose.

Tačiau čia slypi svarbi išimtis: pienas be laktozės nėra saugus pakaitalas žmogui, alergiškam pieno baltymams. Jame vis dar gali būti alergiją sukeliančių pieno baltymų.

Jeigu pieno produktai visiškai pašalinami iš valgiaraščio, reikia pasirūpinti tinkamais kalcio ir vitamino D šaltiniais. Vaikų mitybą, ypač įtariant alergiją pieno baltymams, būtina derinti su sveikatos priežiūros specialistu.

4 mitas. Atsisakius glitimo visiems pagerėja savijauta

Glitimo neturinti mityba yra būtina žmonėms, sergantiems celiakija, tačiau tai nereiškia, kad ji savaime sveikesnė visiems.

Celiakija – autoimuninė liga, kurios metu glitimas sukelia imuninį atsaką ir pažeidžia plonąją žarną. Tai nėra tas pats, kas kviečių alergija ar laktozės netoleravimas.

Žmonėms, kuriems celiakija nenustatyta, virškinimo simptomai po kvietinių produktų gali būti susiję ir su kitomis jų sudedamosiomis dalimis, pavyzdžiui, fermentuojamais angliavandeniais. Vien pagerėjusi savijauta atsisakius duonos neįrodo, kad problemos priežastis buvo būtent glitimas.

Ypač svarbu neskubėti keisti mitybos, jeigu įtariama celiakija. Pradėjus vengti glitimo, diagnostiniai kraujo tyrimai gali tapti netikslūs.

Oficialiose celiakijos diagnostikos rekomendacijose pabrėžiama, kad glitimo turinčios dietos nereikėtų nutraukti prieš tyrimus. Gydytojas gali paskirti specifinių antikūnų tyrimus, o kai kuriais atvejais diagnozei patvirtinti reikalinga plonosios žarnos biopsija.

Jeigu celiakija nustatyta, griežta dieta be glitimo yra gydymo dalis. Tačiau savavališkai atsisakant grūdinių produktų galima sumažinti skaidulų, geležies ir kitų svarbių maistinių medžiagų suvartojimą.

5 mitas. Jeigu etiketėje parašyta „gali būti riešutų pėdsakų“, produkte jų tikrai yra

Maisto produktų etiketėse svarbu atskirti sudedamąsias dalis nuo įspėjimo apie galimą atsitiktinį alergeno patekimą.

Europos Sąjungoje privaloma aiškiai nurodyti 14 reglamentuojamų alergiją ar netoleravimą sukeliančių medžiagų grupių, jeigu jos naudojamos kaip produkto sudedamosios dalys ir patenka į galutinį gaminį. Tarp jų yra pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, glitimo turintys javai, žuvys, vėžiagyviai, soja, riešutai, sezamas ir kitos medžiagos.

Fasuotų produktų sudėtyje šios medžiagos turi būti aiškiai išskirtos, pavyzdžiui, paryškintu šriftu. Tai numato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aprašoma ženklinimo tvarka.

Formuluotė „gali būti“ paprastai reiškia galimą netyčinį alergeno patekimą gamybos metu. Ji neįrodo, kad kiekvienoje pakuotėje alergeno tikrai yra.

Vis dėlto žmogui, kuriam diagnozuota sunki alergija, toks įspėjimas nėra nereikšmingas. Net nedidelis alergeno kiekis gali būti pavojingas, todėl dėl tokių produktų vartojimo reikia vadovautis individualiomis gydytojo rekomendacijomis.

Europos Komisija aiškina, kad įspėjimai apie galimą alergeno buvimą turi būti grindžiami rizikos vertinimu ir negali pakeisti tinkamos gamybos praktikos.

Valgant kavinėje ar restorane taip pat galima prašyti informacijos apie patiekaluose esančius alergenus. Ji turi būti prieinama ir nefasuotam maistui.

6 mitas. Geriausia profilaktiškai atsisakyti kuo daugiau produktų

Kai žmogus nežino, kas sukelia simptomus, gali atrodyti logiška iš karto atsisakyti pieno, kviečių, kiaušinių, riešutų ir kitų įtartinų produktų.

Tačiau tokia strategija turi trūkumų. Pašalinus daug produktų vienu metu, tampa sunkiau suprasti, kas iš tiesų buvo susiję su simptomais. Be to, ilgainiui gali būti sudėtinga užtikrinti pakankamą energijos, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį.

Jeigu gydytojas įtaria netoleravimą, jis gali rekomenduoti laikiną, aiškiai apibrėžtą mitybos pakeitimą ir vėlesnį produkto grąžinimą, stebint reakciją.

Tačiau įtariant tikrą maisto alergiją, ypač po kvėpavimo sutrikimų, gerklės tinimo ar kitos sunkios reakcijos, savarankiškas produkto grąžinimas į mitybą gali būti pavojingas.

Vaikams ilgalaikės eliminacinės dietos be gydytojo ar dietisto priežiūros ypač nepageidautinos, nes gali paveikti augimui reikalingų maistinių medžiagų suvartojimą.

Ką daryti, jeigu įtariate reakciją į maistą?

Pradėti verta ne nuo didelio tyrimų paketo, o nuo konkrečios simptomų istorijos.

1. Užsirašykite, kas vyksta. Fiksuokite produktą, kiekį, simptomų pobūdį ir laiką, praėjusį nuo valgymo. Pažymėkite, ar reakcija kartojasi.
2. Įvertinkite simptomų pobūdį. Pasikartojantis pilvo pūtimas po pieno ir staigus lūpų tinimas po riešutų reikalauja skirtingo ištyrimo.
3. Pasitarkite su šeimos gydytoju. Pagal simptomus jis gali nukreipti pas alergologą ir klinikinį imunologą ar gastroenterologą.
4. Neskubėkite mokėti už plačius tyrimų paketus. Tyrimas turi atsakyti į konkretų klinikinį klausimą. Atsitiktinai nustatyti antikūnai nebūtinai parodo simptomų priežastį.
5. Mitybą keiskite pagal nustatytą problemą. Laktozės netoleravimui dažnai pakanka koreguoti jos kiekį, o diagnozuota celiakija reikalauja griežtos dietos be glitimo.

Jeigu kartu su virškinimo simptomais pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujas išmatose, nuolatinis viduriavimas ar kiti ryškūs ir besitęsiantys negalavimai, būtina kreiptis į gydytoją ir ieškoti priežasties, o ne viską priskirti maisto netoleravimui.

Kada reakcija į maistą gali būti pavojinga?

Staigus liežuvio ar gerklės tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, ryškus silpnumas, sąmonės sutrikimas ar alpimas gali būti sunkios alerginės reakcijos požymiai.

Įtariant anafilaksiją, būtina nedelsiant skambinti 112. Jeigu žmogui paskirtas adrenalino autoinjektorius, jį reikia panaudoti pagal individualų veiksmų planą, nelaukiant, kol simptomai sustiprės. Net ir panaudojus adrenaliną būtina skubioji medicinos pagalba.

Ne kiekviena maisto sukelta reakcija yra alergija. Tačiau tikra alergija neturėtų būti laikoma paprastu netoleravimu vien todėl, kad ankstesni simptomai buvo lengvi.

Galiausiai svarbiausia ne kuo ilgesnis draudžiamų produktų sąrašas, o tiksliai nustatyta priežastis. Vienam žmogui tai reikš saugų konkretaus alergeno vengimą, kitam – nedidelį laktozės kiekio sumažinimą, o trečiam apskritai nereikės atsisakyti maisto produkto, kurį jis ilgą laiką nepagrįstai laikė savo negalavimų kaltininku.