Lyja, prie šaligatvio telkšo didelė bala. Vairuotojas jos nepastebi arba nusprendžia nemažinti greičio. Po akimirkos vandens banga pasiekia šalia stovintį žmogų, permirksta jo drabužiai ir krepšys, o automobilis nuvažiuoja.
Ar tai tik nemalonus nesusipratimas, ar Kelių eismo taisyklių pažeidimas?
Atsakymas – vairuotojas gali būti nubaustas, tačiau vien aptaškymo fakto nepakanka automatiškai konstatuoti pažeidimą. Svarbu, kaip vairuotojas elgėsi prieš įvažiuodamas į balą, ar galėjo numatyti pasekmes ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas Renatas Siaurusaitis, anksčiau komentuodamas tokius atvejus LRT, paaiškino, kad pėsčiųjų aptaškymas KET atskirai neaptariamas, tačiau atsakomybė gali kilti pažeidus bendrąją pareigą elgtis atsargiai. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Esmė
Esmė
Aptaškius pėsčiąjį gali grėsti atsakomybė už KET pažeidimą. Kada vairuotojas atsako, ką vertina policija ir ar reikia atlyginti žalą?
- Bauda nėra automatinė Vien faktas, kad vanduo pateko ant pėsčiojo, dar nereiškia įrodyto KET pažeidimo. Policija vertina greitį, matomumą, kelio sąlygas ir tai, ar vairuotojas galėjo išvengti aptaškymo.
- Leistinas greitis ne visada yra saugus Net važiuojant neviršijant 50 km/val. gali būti pažeistos KET, jei vairuotojas neatsižvelgė į lietų, balas ir šalia važiuojamosios dalies esančius žmones.
- Bauda ir žalos atlyginimas – skirtingi dalykai Administracinę atsakomybę vertina policija, o dėl sugadintų drabužių ar kitų daiktų patirtos žalos atlyginimo gali tekti spręsti atskirai.
KET nėra atskiros baudos už balą, bet yra bendroji pareiga
Svarbiausias šioje situacijoje – Kelių eismo taisyklių 9 punktas. Jis įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų žmonių ir jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui ir imtis priemonių nuostolingiems padariniams išvengti ar sumažinti.
Tai reiškia, kad vairuotojo atsakomybė nesibaigia ties kelio ženklų laikymusi. Jis privalo įvertinti ir tai, kokį poveikį jo veiksmai gali turėti aplinkiniams.
Jeigu žmogus stovi šalia aiškiai matomos balos, o automobilis dideliu greičiu į ją įvažiuoja, nesumažindamas greičio, gali kilti klausimas, ar vairuotojas ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių.
Tačiau jei bala buvo netikėta, blogai matoma, o staigus stabdymas ar manevras būtų sukėlęs pavojų kitiems eismo dalyviams, aplinkybės gali būti vertinamos kitaip. KET nereikalauja vengti vienos žalos sukeliant dar didesnę.
Važiavau leistinu greičiu – ar tai mane pateisina?
Ne visada. KET 127 punktas reikalauja, kad pasirinkdamas greitį vairuotojas atsižvelgtų į kelio būklę, meteorologines sąlygas, matomumą ir eismo intensyvumą. Prireikus greitį būtina sumažinti arba sustoti.
Todėl gyvenvietėje nustatytas 50 km/val. greičio apribojimas nėra leidimas tokiu greičiu važiuoti per kiekvieną balą.
Pavyzdžiui, jei matote šaligatviu einančius žmones, o prie pat bortelio susikaupęs vanduo, reikėtų iš anksto sklandžiai mažinti greitį. Net jei iki balos galite važiuoti leistinu greičiu, konkrečiomis sąlygomis jis gali būti netinkamas.
Kita vertus, taisyklės nereikalauja staiga mesti automobilio į gretimą juostą ar priešpriešinį eismą vien tam, kad išvengtumėte vandens. Vairuotojas pirmiausia turi užtikrinti saugų transporto priemonės valdymą.
Kada nemaloni situacija gali tapti pažeidimu?
Sprendžiant, ar vairuotojas pažeidė KET, svarbios konkrečios aplinkybės.
| Situacija | Ką svarbu įvertinti? |
|---|---|
| Vairuotojas matė balą ir šalia stovintį žmogų, bet nemažino greičio. | Ar buvo galima saugiai sulėtinti ir išvengti aptaškymo? Tokios aplinkybės gali pagrįsti KET pažeidimą. |
| Automobilis važiavo neviršydamas leistino greičio. | Ar pasirinktas greitis buvo tinkamas lietingam orui, kelio būklei ir aplinkiniams? |
| Bala pasirodė netikėtai, o saugiai jos išvengti nebuvo galimybės. | Ar vairuotojas galėjo iš anksto numatyti pavojų ir imtis atsargumo priemonių? |
| Vairuotojas sąmoningai įvažiavo į balą norėdamas aptaškyti žmogų. | Reikšmingi tyčią patvirtinantys duomenys ir faktinis vairavimo pavojingumas. Teisinė kvalifikacija priklauso nuo nustatytų aplinkybių. |
| Aptaškymo metu apgadintas žmogaus turtas. | Be galimo KET pažeidimo, gali kilti atskiras žalos atlyginimo klausimas. |
Svarbu tai, kad atsakomybei už neatsargų elgesį nebūtinai reikia įrodyti, jog vairuotojas specialiai norėjo aptaškyti pėsčiąjį. Tačiau turi būti nustatytas konkretus taisyklių pažeidimas ir jo aplinkybės.
Kokia bauda gali grėsti?
Už KET pažeidimus, kuriems Administracinių nusižengimų kodekse nenumatyta atskira sankcija, ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta 10–12 eurų bauda vairuotojams.
Tokia atsakomybė gali būti aktuali nustačius bendrojo KET reikalavimo pažeidimą. Vis dėlto nereikėtų manyti, kad 10–12 eurų yra universali bauda už bet kokį pėsčiojo aptaškymą.
Jeigu nustatomi kiti, savarankiški KET pažeidimai arba rimtesnės pasekmės, veika gali būti kvalifikuojama pagal kitas Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Pavyzdžiui, minėto 417 straipsnio 1 dalyje už tam tikrų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymą numatyta 30–90 eurų bauda.
Kokia konkreti teisės norma taikytina, priklauso nuo nustatytų faktų. Automatinės baudos vien už tai, kad vanduo pateko ant praeivio drabužių, teisės aktai nenumato.
O jei sugadinti drabužiai ar telefonas?
Bauda valstybei ir žalos atlyginimas nukentėjusiam žmogui nėra tas pats dalykas.
Jeigu nuo kelio pakilęs purvinas vanduo sugadino drabužius, avalynę, krepšį ar elektronikos įrenginį, nukentėjęs asmuo gali kelti patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimą.
Policijos atstovas LRT yra aiškinęs, kad dėl tokio įvykio galima kreiptis į policiją, tačiau pati policija žalos neatlygina – jos atlyginimą reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Civilinio kodekso 6.270 straipsnis nustato atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinių, tarp jų transporto priemonių, padarytą žalą pagrindus. Vis dėlto konkrečiu atveju reikia nustatyti žalą, jos dydį ir ryšį su transporto priemonės naudojimu.
Jei drabužius pakanka išvalyti, reikšminga gali būti pagrįsta valymo kaina. Jei daiktas nepataisomai sugadintas, svarbu dokumentuoti jo būklę ir vertę. Tai, kad pėsčiasis buvo aptaškytas, savaime nereiškia, jog jam bus automatiškai kompensuota pageidaujama suma.
Ką daryti vairuotojui, jei žmogų jau aptaškėte?
Pirmiausia nesukurkite dar pavojingesnės situacijos. Staigus stabdymas judrioje gatvėje ar netikėtas manevras gali sukelti susidūrimą.
Jei galite saugiai sustoti, įvertinkite situaciją ir pasiteiraukite, ar žmogui viskas gerai. Jei kilo ginčas dėl sugadintų daiktų, pravartu apsikeisti kontaktiniais duomenimis ir užfiksuoti aplinkybes.
Vairuotojui taip pat naudinga išsaugoti vaizdo registratoriaus įrašą. Jis gali parodyti, kokiu greičiu automobilis artėjo prie balos, ar ši buvo matoma, ar šalia buvo pėsčiųjų ir kokie buvo kitų eismo dalyvių veiksmai.
Jeigu nustatytas sveikatos sutrikdymas arba susiklostė aplinkybės, dėl kurių įvykis laikytinas eismo įvykiu, būtina vykdyti atitinkamas KET nustatytas vairuotojo pareigas. Kilus abejonių dėl sužalojimo ar kitų rimtų pasekmių, situacijos nereikėtų ignoruoti.
Ką gali padaryti aptaškytas pėsčiasis?
Jeigu aptaškymas buvo stiprus ir norite, kad situaciją įvertintų policija, pirmiausia stenkitės užfiksuoti automobilio valstybinį numerį, įvykio vietą ir laiką.
Naudingas gali būti vaizdo registratoriaus, aplinkinių stebėjimo kamerų ar liudininkų turimas įrašas. Jei patyrėte materialinę žalą, nufotografuokite sugadintus daiktus ir išsaugokite valymo, taisymo ar kitų būtinų išlaidų dokumentus.
Apie galimą pažeidimą galima pranešti per ePolicija.lt. Tačiau vien automobilio valstybinis numeris ar purvinų drabužių nuotrauka nebūtinai įrodo visas pažeidimo aplinkybes. Pareigūnams gali tekti nustatyti vairuotoją, įvykio eigą ir tai, ar jo elgesys neatitiko KET.
Žalos atlyginimo klausimą reikėtų spręsti atskirai. Priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti aktualus transporto priemonės valdytojas arba jo civilinės atsakomybės draudikas, tačiau išmokos pagrindas ir dydis turi būti įvertinti individualiai.
Paprasta taisyklė lietingą dieną
Artėdami prie balos šalia šaligatvio, autobusų stotelės ar pėsčiųjų perėjos, iš anksto mažinkite greitį ir stebėkite aplinką. Kuo didesnis greitis ir kuo daugiau vandens po ratais, tuo didesnė tikimybė sukelti vandens purslus.
Nebandykite staigiai apvažiuoti balos, jei dėl to tektų išvažiuoti į priešpriešinę juostą ar sudaryti pavojų kitam automobiliui. Taip pat prisiminkite, kad po vandeniu gali slėptis duobė, todėl važiavimas per gilią balą pavojingas ir pačiai transporto priemonei.
Galiausiai verta prisiminti, kad vairuotojo pareigos nesibaigia ties greičio matuokliu. Galite važiuoti neviršydami nustatyto greičio ir vis tiek elgtis nepakankamai atsargiai konkrečiomis sąlygomis.
Lietingą dieną keliomis sekundėmis anksčiau sumažintas greitis gali apsaugoti ne tik pėsčiojo drabužius, bet ir jus nuo nemalonaus ginčo, galimos administracinės atsakomybės bei žalos atlyginimo reikalavimo.
Komentarai