Keleivis ar telefonas: kas iš tiesų labiausiai blaško vairuotoją?

Telefonas prie vairo tapo beveik blaškomo vairavimo simboliu. Tačiau realiame automobilyje dėmesį gali pavogti ir žmogus, sėdintis vos per metrą nuo vairuotojo.

Keleivis klausia kelio, rodo kažką telefone, įsivelia į emocingą ginčą. Vaikas galinėje sėdynėje numeta gertuvę ir prašo ją paduoti. Draugų kompanija ragina važiuoti greičiau. Tokiais momentais keleivis nebėra tik pašnekovas – jis gali tapti regimuoju, fiziniu ir pažintiniu blaškikliu vienu metu.

Vis dėlto klausimą „kas pavojingiau – keleivis ar telefonas?“ reikia formuluoti atsargiai. Tyrimai nerodo vieno universalaus laimėtojo. Rizika priklauso nuo to, ką vairuotojas iš tikrųjų daro, kiek laiko tai trunka, kokia situacija kelyje ir kas yra keleivis.

Pavojų lemia ne daiktas, o tai, ką jis atima iš vairuotojo

Europos Komisija išskiria tris pagrindines vairuotojo blaškymo formas: regimąją, kai akys nukrypsta nuo kelio; rankinę, kai rankos atitraukiamos nuo automobilio valdymo; ir pažintinę, kai dėmesys mintyse persikelia kitur.

Vienas veiksmas gali apimti visas tris. Rašydamas žinutę vairuotojas žiūri į ekraną, laiko telefoną ir galvoja apie atsakymą. Bandydamas galinėje sėdynėje esančiam vaikui paduoti žaislą jis taip pat gali nusisukti, atitraukti ranką nuo vairo ir sutelkti dėmesį ne į eismą.

Todėl vien pasakymas „telefonas“, „keleivis“ ar „navigacija“ dar nepasako visos rizikos. Kur kas svarbiau – kiek vairavimo resursų konkreti užduotis pasiima vienu metu.

Kodėl telefono ekranas išlieka vienu rimčiausių blaškiklių

2024 m. paskelbtoje Europos kelių saugos observatorijos apžvalgoje pabrėžiama, kad ypač pavojingos veiklos, dėl kurių vairuotojas turi nusukti akis nuo kelio – pavyzdžiui, rinkti numerį ar rašyti žinutę. Rankoje laikomo telefono naudojimas, apžvalgos duomenimis, siejamas su maždaug 2,5 karto didesne eismo įvykio rizika.

Natūralistinių važiavimų duomenys taip pat rodo, kad ne visi telefono naudojimo būdai vienodai rizikingi. 2022 m. SHRP2 duomenimis paremtame tyrime vizualinės ir rankinės telefono užduotys sudarė didžiąją įvertintos su telefonu susijusios eismo įvykių naštos dalį ir buvo gerokai reikšmingesnės nei vien kalbėjimas.

Kitaip tariant, pavojingiausia telefono savybė nėra vien pats pokalbis. Labai svarbu tai, kad ekranas nuolat kviečia pažiūrėti, perskaityti, paspausti, surasti ar parašyti.

Keleivio pokalbis gali blaškyti, bet turi vieną pranašumą

Mintis, kad kalbėtis su šalia sėdinčiu žmogumi visiškai saugu, tyrimais nepasitvirtina. 93 tyrimų ir 106 eksperimentų metaanalizėje tiek pokalbiai mobiliuoju telefonu, tiek pokalbiai su keleiviu buvo siejami su vidutinio dydžio vairavimo našumo pablogėjimu. Tyrimuose vertinti reakcijos laikas, kliūčių pastebėjimas, automobilio padėtis juostoje, susidūrimai ir kiti rodikliai.

Tačiau keleivis turi tai, ko paprastai neturi žmogus kitame telefono gale – informaciją apie eismo situaciją.

Klasikiniame University of Utah vairavimo simuliatoriaus eksperimente pokalbis telefonu sukėlė daugiau vairavimo klaidų nei pokalbis su automobilyje esančiu keleiviu. Keleiviai, eismui sudėtingėjant, dažniau mažino pokalbio intensyvumą ir kalbėdavo apie pačią eismo situaciją.

Kitame eksperimente, kai nuotolinis pašnekovas galėjo matyti vaizdą priešais automobilį, telefono pokalbio neigiamas poveikis sumažėjo ir priartėjo prie pokalbio su keleiviu sąlygų. Tai palaiko paaiškinimą, kad geras keleivis gali prisitaikyti: nutilti sankryžoje, neklausti sudėtingo klausimo lenkimo metu ar perspėti apie tai, ko pats vairuotojas nepastebėjo.

Kada keleivis tampa visai kitu blaškikliu

Problema prasideda tada, kai keleivio poveikis neapsiriboja ramiu pokalbiu. Jei vairuotojas atsisuka į žmogų, gestikuliuoja, ieško akių kontakto, perduoda daiktą ar bando spręsti konfliktą galinėje sėdynėje, prie pažintinio blaškymo prisideda regimasis ir fizinis.

Vaikai yra geras pavyzdys. Nedideliame natūralistiniame šeimų vairavimo tyrime viena dažniausių su vaikais susijusių vairuotojų veiklų buvo atsisukimas ar žvilgsnio nukreipimas į galinėje sėdynėje esančius vaikus. Pasitaikė ir maisto ar gėrimų perdavimo bei kitokios pagalbos.

Šio tyrimo imtis buvo nedidelė, todėl iš jo negalima apskaičiuoti universalaus vaikų keliamo eismo įvykio pavojaus. Tačiau jis gerai parodo mechanizmą: keleivis gali sukurti tas pačias rizikingas situacijas, dėl kurių bijome telefono – vairuotojas ilgesniam laikui nustoja žiūrėti ten, kur važiuoja.

Jaunam vairuotojui draugai gali veikti ir elgesį, ne tik dėmesį

Keleivių poveikis ypač svarbus kalbant apie jaunus ir mažai patirties turinčius vairuotojus. sisteminė 17 epidemiologinių tyrimų apžvalga nustatė, kad jauni vairuotojai su keleiviais dažniau patekdavo į mirtinus eismo įvykius nei važiuodami vieni. Didesnė rizika ypač matyta esant keliems jauniems keleiviams ir kai keleiviai buvo vyrai.

Šie duomenys yra stebėjimo pobūdžio, todėl keleivis negali būti laikomas vienintele priežastimi. Jaunų žmonių kelionės su draugais gali vykti kitu paros metu, kitokiomis aplinkybėmis ar būti susijusios su kitais rizikos veiksniais.

Tačiau eksperimentiniai ir avarijų duomenų tyrimai rodo dar vieną galimą mechanizmą: bendraamžiai keleiviai kai kuriuos jaunus vairuotojus gali ne tik blaškyti, bet ir skatinti rizikuoti – važiuoti greičiau ar atlikti agresyvesnį manevrą. Tokiu atveju keleivio poveikis jau nebėra panašus į paprastą telefono skambutį.

Vieno „pavojingiausio blaškiklio“ sąrašo nėra

Natūralistinių vairavimo tyrimų rezultatai nuosekliai iškelia vieną principą: ypač rizikingos užduotys, kurioms reikia žiūrėti ne į kelią ir kažką atlikti rankomis.

SHRP2 natūralistinių važiavimų analizėje tarp su didesne kritinių situacijų rizika stipriausiai susijusių veiklų buvo numerio rinkimas telefonu, žinučių rašymas ir daikto siekimas. Kitame to paties tipo duomenų tyrime nustatyta, kad ilgėjant blaškymo trukmei vairavimas tapo nestabilesnis ir didėjo avarijos ar vos išvengtos avarijos tikimybė.

Todėl praktiškas rizikos vertinimas atrodo ne kaip „telefonas prieš keleivį“, o taip: ar turiu nusukti akis? Ar paleidžiu vairą? Ar mano mintys įtraukiamos tiek, kad galiu nepastebėti pėsčiojo, stabdančio automobilio ar šviesoforo?

Lietuvoje taisyklė apima daugiau nei telefoną

Lietuvos Kelių eismo taisyklės draudžia vairuojant rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, išskyrus nustatytus naudojimosi laisvų rankų įranga atvejus. Tačiau taisyklė tuo nesibaigia: vairuotojai turi vengti ir kitų su vairavimu nesusijusių veiksmų. Tai primena ir Lietuvos policija, kaip blaškymo pavyzdžius nurodanti valgymą, gėrimą, daiktų siekimą ir bendravimą su keleiviais.

Telefonų problema Lietuvoje nėra teorinė. Per vieną 2026 m. balandžio savaitę vien Vilniaus kelių policija užfiksavo 79 vairuotojus, naudojusius mobiliojo ryšio priemones be leidžiamo laisvų rankų naudojimo būdo.

Geras keleivis gali tapti saugumo dalimi

Keleiviui nebūtina tylėti visą kelionę. Svarbiau suprasti, kada pokalbis turi palaukti. Sankryža, intensyvus eismas, lenkimas, parkavimas, nepažįstama vieta ar blogas matomumas nėra tinkamiausias metas reikalauti vairuotojo dėmesio.

Keleivis net gali sumažinti krūvį: nustatyti navigaciją, paimti skambutį, surasti maršrutą ar pasirūpinti vaiku, kad vairuotojui nereikėtų atsisukti.

O vairuotojui paprasčiausia taisyklė yra ne bandyti nuspręsti, kuris blaškiklis „leistinesnis“. Jei veikla verčia ilgiau nežiūrėti į kelią, paleisti automobilio valdymą arba nebegirdėti, ką sako pati eismo situacija, ją saugiausia atidėti iki sustojimo.