Perkant naują automobilį iš oficialaus atstovo arba vežant naudotą automobilį į autorizuotą servisą natūralu tikėtis vieno dalyko – mažesnės rizikos. Būtent už tą ramybę žmonės dažnai ir sutinka mokėti daugiau.
Tačiau dvi Skirmanto Malinausko pristatytos istorijos rodo, kaip greitai šis lūkestis gali subyrėti. Vienoje pusėje – naujas MAN mikroautobusas, kitoje – naudotas Ford F-150. Pirkimo aplinkybės visiškai skirtingos, bet abiem atvejais savininkai galiausiai ieškojo papildomų ekspertų, leido tūkstančius eurų ir įsitraukė į teisinius procesus.
Esmė
Esmė
Naujas MAN ir autorizuotame servise patikrintas Ford tapo ilgų ginčų pradžia. Ką šios istorijos primena automobilių pirkėjams?
- Naujo MAN istorija prasidėjo beveik iškart po atsiėmimo Mindaugas ir Žydrė teigia, kad beveik 60 tūkst. eurų kainavusį mikroautobusą nuo pirmųjų kilometrų traukė į dešinę. Vėliau jie užsakė nepriklausomas ekspertizes ir sako gavę išvadas, kad automobilį eksploatuoti gali būti pavojinga.
- Naudotas Ford po patikros buvo įvertintas 8,5 balo iš 10 Liukas pasakoja, kad autorizuoto Ford serviso įvertinimas jį nuramino, tačiau vėlesnės patikros, jo teigimu, atskleidė daug rimtesnę automobilio istoriją ir technines problemas.
- Svarbu žinoti, ką servisas iš tikrųjų tikrina „Patikrinta servise“ nėra vienas standartizuotas pažadas. Pirkėjui verta raštu išsiaiškinti patikros apimtį, o atsiradus problemai nuo pirmos dienos saugoti dokumentus ir fiksuoti automobilio būklę.
Naujas MAN: problema pastebėta vos pradėjus važiuoti
Mindaugas ir Žydrė pasakoja naują MAN mikroautobusą užsisakę darbui. Už pasirinktą komplektaciją, jų teigimu, buvo sutarta mokėti beveik 60 tūkst. eurų. Automobilį jie atsiėmė birželio 12 dieną.
Tačiau ramybė truko trumpai. Pasak poros, važiuojant paaiškėjo, kad automobilį traukia į dešinę, o vairas nestovi tiesiai. Kitą darbo dieną jie kreipėsi į pardavėją ir automobilį grąžino patikrai.
Čia prasidėjo kelis kartus pasikartojęs ratas: automobilis paliekamas, klientams pranešama, kad problema sutvarkyta, tačiau, jų vertinimu, važiavimo problema išlieka. Vieno ilgesnio apsilankymo servise metu, pasak Žydrės ir Mindaugo, automobilis dar buvo apgadintas – jie pastebėjo bamperio ir durelių pažeidimų.
Pašnekovai teigia atsisakę automobilį tiesiog pasiimti ir pasitelkę antstolę jo būklei užfiksuoti. Jų pasakojimu, buvo užfiksuoti ir kėbulo pažeidimai, ir automobilio elgesys važiuojant.
Kai serviso atsakymo nepakako, prasidėjo ekspertizės
Mindaugas ir Žydrė pasakoja patys pradėję ieškoti specialistų, galinčių nustatyti, kodėl naujas mikroautobusas važiuoja netinkamai. Jų teigimu, nepriklausomo eksperto išvadoje buvo atkreiptas dėmesys į kasterio kampo neatitikimą ir nurodyta, kad tokį automobilį eksploatuoti, ypač slidžiame kelyje, gali būti pavojinga.
Vėliau mikroautobusas tralu buvo nugabentas į autorizuotą MAN servisą Lenkijoje. Pašnekovų teigimu, ten taip pat nustatyti ratų geometrijos nukrypimai ir pateikta išvada, kad automobilis neatitinka reikiamų parametrų.
Šios išvados šiuo metu yra ginčo dalis. Jos savaime dar nereiškia, kad teismas būtent taip įvertins pardavėjo atsakomybę ar automobilio būklės priežastis.
Pašnekovai skaičiuoja, kad vien ekspertizėms, transportavimui ir kitiems su ginču susijusiems veiksmams jau išleido beveik 10 tūkst. eurų.
Ginčas persikėlė nuo technikos prie automobilio valdymo
Situacija dar labiau paaštrėjo, kai, pasak poros, pardavėjas vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo palikti automobilį. Pašnekovai pasakoja jį tuo metu pasiėmę, o vėliau sulaukę policijos, nes bendrovė buvo pranešusi apie galimą automobilio pasisavinimą.
Žydrė ir Mindaugas savo ruožtu tvirtina turėję teisę automobilį valdyti ir nurodo, kad tarp šalių jau vyko civilinis ginčas. Jų teigimu, automobilis galiausiai buvo paimtas saugoti, o vėliau teismas jam pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Apie šią istoriją viešai buvo skelbta ir anksčiau. Transkripcijoje cituojama „Lrytas.lt“ publikacija, kurioje nurodyta, kad „Adampolis“ tuomet atsisakė komentuoti situaciją, motyvuodamas vykstančiu ikiteisminiu tyrimu. Taigi išsami bendrovės pozicija dėl klientų pateikiamų techninių ir sutartinių pretenzijų viešojoje erdvėje tuo metu nebuvo išdėstyta.
Kita istorija – naudotas Ford F-150 ir 8,5 balo įvertinimas
Antroji istorija prasidėjo visai kitaip. Lietuvoje gyvenantis britas Liukas pasakoja už maždaug 20 tūkst. eurų įsigijęs naudotą Ford F-150. Pardavėjas, anot jo, žadėjo pasirūpinti nauja technine apžiūra, todėl pirkėjas tikėjosi, kad automobilis bus tinkamas eksploatuoti.
Tačiau jau netrukus po pirkimo, pasak Liuko, automobilis pradėjo gesti. Pardavėjas kelis kartus bandė jį taisyti, bet problemos kartojosi.
Norėdamas suprasti tikrąją automobilio būklę, Liukas kreipėsi į autorizuotą Ford servisą. Malinausko pateiktoje istorijoje nurodoma, kad serviso dokumente automobilis buvo įvertintas 8,5 balo iš 10, nors kartu pažymėta variklio vibracija ir rekomenduota papildoma diagnostika.
Būtent šis įvertinimas, pasak Liuko, jį nuramino. Jis nusprendė, kad kalbama apie pataisomas problemas, o ne apie iš esmės nesaugų automobilį.
Vėlesnės patikros pateikė visai kitokį vaizdą
Liuko teigimu, kitame servise vėliau kilo klausimų dėl variklio numerio ir automobilio istorijos. Jis kreipėsi į Kanadoje buvusį pirminį Ford pardavėją, o vėliau automobilį vežė ekspertams į Vokietiją.
Pasak pašnekovo ir Malinausko pateiktos medžiagos, Vokietijoje automobilis buvo įvertintas kaip netinkamas saugiai eksploatuoti, o po šių procedūrų jo techninės apžiūros galiojimas buvo panaikintas. Taip pat teigiama, kad gautos ankstesnio aukciono nuotraukos rodė automobilį po labai sunkaus eismo įvykio.
Šių dokumentų originalai redakcijai atskirai nepateikti, todėl šias aplinkybes svarbu vertinti kaip epizode pristatytą ir pašnekovo pasakojamą bylos medžiagą, o ne savarankiškai patikrintą galutinę ekspertinę išvadą.
Kodėl 8,5 balo dar nereiškia, kad patikrinta viskas
Šioje istorijoje svarbi ir kita pusė. Pasak Malinausko, autorizuoto serviso vardu pateiktame teisininko atsakyme buvo pripažįstama, kad automobilis patikros metu įvertintas 8,5 balo iš 10, tačiau kartu aiškinama, jog atlikta apžiūra nebuvo susijusi su automobilio ardymu, todėl ne visus vėliau išryškėjusius defektus buvo įmanoma pastebėti.
Tai atskleidžia labai praktišką problemą. Pirkėjui frazė „automobilis patikrintas autorizuotame servise“ gali skambėti kaip visapusiškas techninės būklės patvirtinimas. Servisui tai gali reikšti gerokai siauresnę, konkrečiame užsakyme aprašytą apžiūrą.
Todėl prieš perkant naudotą automobilį verta ne tik paprašyti „patikrinti automobilį“, bet ir raštu išsiaiškinti, kas konkrečiai bus tikrinama: kėbulo konstrukcija, važiuoklė, diagnostikos klaidos, variklio identifikaciniai duomenys, remonto istorija, ankstesnių avarijų požymiai ir kiti pirkėjui svarbūs elementai. Kuo aiškesnė užduotis, tuo mažiau vietos vėliau lieka ginčui, ką servisas iš tikrųjų turėjo nustatyti.
Ginčo kaina gali viršyti automobilio vertę
Liukas teigia už Ford sumokėjęs apie 20 tūkst. eurų, o transportavimui, ekspertams, teisininkams ir kitiems su istorija susijusiems veiksmams jau išleidęs daugiau kaip 25 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad papildomos išlaidos, jo skaičiavimu, jau viršijo pačios transporto priemonės pirkimo kainą.
Mindaugas ir Žydrė savo išlaidas ekspertizėms ir ginčo dokumentavimui vertina beveik 10 tūkst. eurų.
Šie skaičiai yra pačių pašnekovų pateikti ir nėra teismo priteistos sumos. Tačiau jie gerai parodo kitą automobilių ginčų pusę: problema gali būti ne vien remonto sąskaita. Prasideda transportavimo tralu, ekspertizių, advokatų, antstolių ir prarasto laiko kaštai.
Ką iš šių istorijų verta pasiimti automobilio pirkėjui
Oficialus atstovo ar serviso statusas yra svarbus kokybės signalas, bet ne absoliuti garantija, kad ginčas neįmanomas. Daug lemia konkrečios paslaugos apimtis, dokumentai ir tai, kaip greitai po pirmųjų problemų pradedama fiksuoti faktinė būklė.
- Patikros užduotį suformuluokite raštu. Vien žodžio „diagnostika“ nepakanka, jei jums svarbu konstrukcijos būklė, avarijų pėdsakai ar identifikaciniai duomenys.
- Saugokite visą chronologiją. Serviso užsakymus, sąskaitas, vaizdo įrašus, susirašinėjimą, ridą ir automobilio būklės nuotraukas verta kaupti nuo pirmos problemos dienos.
- Jei kyla saugumo klausimas, nebandykite jo įrodyti papildomai važinėdami. Nepriklausoma ekspertizė ar transportavimas tralu gali būti brangūs, tačiau tai saugiau nei eksperimentuoti kelyje su potencialiai netvarkinga transporto priemone.
- Atskirkite serviso patikrą nuo ekspertizės. Įprasta apžiūra, diagnostika ir teisiniame ginče naudojama techninė ekspertizė nėra tas pats dalykas.
Kol kas – be galutinio atsakymo, kas teisus
Abi istorijos dar neturi tokio galutinio teismo sprendimo, kuris leistų paprastai pasakyti, kuri šalis ir dėl ko teisiškai atsakinga. Todėl rimčiausi pašnekovų kaltinimai bendrovėms ar pardavėjams negali būti pateikiami kaip nustatyti faktai.
Tačiau jau dabar aiški kita šių istorijų vertė. Brangus automobilis, oficialus pardavėjas ar autorizuoto serviso logotipas sumažina dalį rizikos, bet nepakeičia dokumentų. Jei problema iškyla, būtent tiksliai aprašyta patikra, rašytinės pretenzijos ir anksti užfiksuota automobilio būklė vėliau gali tapti svarbiausia pirkėjo apsauga.
Komentarai