Pereiti prie pagrindinio turinio
Politika

„Nemuno aušros“ 130 tūkst. eurų klausimas: ką nustatė VRK?

Skaitymo nustatymai
„Nemuno aušros“ 130 tūkst. eurų klausimas: ką nustatė VRK?
Šaltinis: Wikimedia Commons
Skaitymo nustatymai
Šrifto dydis
Teksto plotis

Dešimt tūkstančių eurų iš vieno miesto. Panaši suma iš kito. Kelios skirtingų žmonių aukos, atliktos per trumpą laiką, kurių bendra vertė sutampa iki euro.

Tokius dėsningumus, nagrinėdamas partijos „Nemuno aušra“ finansinius duomenis, teigia pastebėjęs komunikacijos specialistas ir politinių tyrimų autorius Karolis Žukauskas.

Tinklalaidėje „Tapk geresniu“ jis paaiškino, kodėl šie sutapimai jam sukėlė įtarimų, kaip susidarė maždaug 130 tūkst. eurų suma ir kodėl mano, kad institucijų nustatyti pažeidimai gali neatspindėti viso galimai neskaidraus finansavimo masto.

Tačiau šioje istorijoje yra svarbi riba: įtartinų pavedimų dėsningumas dar neįrodo neteisėto pinigų perdavimo, o oficialus vienų finansavimo pažeidimų nustatymas savaime nepatvirtina visų viešai iškeltų įtarimų.

Esmė

Karolis Žukauskas aiškina įtarimus dėl 130 tūkst. eurų „Nemuno aušros“ finansavimo. Ką patvirtino VRK ir ką dar aiškinasi teisėsauga?

  • 130 tūkst. eurų – tyrimo autoriaus vertinimas K. Žukauskas įtaria, kad dalis aukų galėjo būti finansuojamos kitų asmenų pinigais. Visa jo nurodoma suma nėra patvirtinta kaip neteisėtas finansavimas.
  • VRK nustatė konkrečius pažeidimus 2026 m. rugpjūčio 20 d. komisija pripažino, kad „Nemuno aušra“ ir jos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė rinkimų finansavimo tvarką. Sprendimas apskųstas teismui.
  • Baudžiamasis tyrimas buvo atnaujintas Generalinė prokuratūra 2026 m. kovo 5 d. pranešė atnaujinusi anksčiau nutrauktą tyrimą, įvertinusi naujai pateiktus duomenis.

Iš kur atsirado 130 tūkst. eurų suma?

K. Žukausko teigimu, pradinis jo tyrimo tikslas buvo palyginti 2024 metais „Nemuno aušrai“ pervestas sumas, mokėjimų datas ir aukotojų geografiją.

Jis pasakojo pastebėjęs, kad tam tikrais laikotarpiais kelių vieno miesto gyventojų pavedimai kartu sudarydavo apvalias sumas.

Tokių pasikartojimų, pasak tyrėjo, pasitaikė tarp iš Kelmės, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos ir Marijampolės susijusių aukotojų. Taip pat jis atskirai analizavo pavedimus, susijusius su Vilniumi.

Pavyzdžiui, Kelmėje per kelias dienas skirtingų žmonių įmokos, jo skaičiavimu, sudarė lygiai 10 tūkst. eurų. Panašius apvalių sumų sutapimus jis nurodė radęs ir kituose miestuose.

K. Žukauskas iškėlė prielaidą, kad tokiu būdu galėjo būti skaidoma didesnė vieno finansuotojo parama, perduodant pinigus keliems asmenims, kurie vėliau juos oficialiai įmokėtų kaip savo lėšas.

Šią galimą schemą jis sieja su maždaug 130 tūkst. eurų suma. Vis dėlto tai yra jo tyrimo hipotezė. Vien apvalios sumos ar vienu metu atlikti mokėjimai neleidžia nustatyti tikrosios pinigų kilmės.

Ką iš tikrųjų nustatė Vyriausioji rinkimų komisija?

2026 m. rugpjūčio 20 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priėmė sprendimą, kuriuo „Nemuno aušra“ ir partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pripažinti šiurkščiai pažeidę Rinkimų kodeksą bei politinių organizacijų finansavimo reikalavimus.

Komisija nustatė, kad partijos veikla ir 2024 metų Seimo rinkimų kampanija buvo finansuojama naudojant netinkamus lėšų šaltinius bei per trečiuosius asmenis. Atskirai įvertinti ir R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimai.

VRK nagrinėtoje partijos finansavimo dalyje buvo nustatyta maždaug 28,5 tūkst. eurų netinkamo finansavimo: apie 24,2 tūkst. eurų, siejamų su juridinių asmenų lėšomis, ir apie 4,3 tūkst. eurų nario mokesčių, sumokėtų per trečiuosius asmenis.

Komisijos pirmininkė Lina Petronienė aiškino, kad dalis partijai pervestų pinigų prieš tai buvo gauti iš su aukotojais susijusių bendrovių. Kai kuriais atvejais lėšos iš asmeninių sąskaitų į politinės organizacijos sąskaitą buvo pervedamos netrukus po jų gavimo.

Tačiau šios VRK nustatytos aplinkybės nepatvirtina visos K. Žukausko nurodytos 130 tūkst. eurų sumos.

Sprendimas taip pat nėra galutinis teismo verdiktas dėl būtent šių rugpjūtį nustatytų pažeidimų. Rugsėjo 9 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pranešė priėmęs nagrinėti aštuonis skundus, kuriuos pateikė partija, jos atstovai ir su finansavimo tyrimu susiję asmenys bei įmonės.

Apie tai skelbta LRT publikuotame BNS pranešime. Patikimos informacijos apie galutinį šių skundų išnagrinėjimą rengiant šį tekstą nepavyko nustatyti.

Kodėl Žukauskas mano, kad pažeidimų suma gali būti didesnė?

Interviu metu K. Žukauskas teigė, kad VRK įvertinta suma labai panaši į jo paties apskaičiuotą Vilniaus pavedimų dalį.

Jo vertinimu, analogiškas kitų miestų finansavimo aplinkybių patikrinimas galėtų parodyti papildomų pažeidimų.

Tačiau čia lieka neatsakyti du klausimai: ar visuose jo išskirtuose miestuose iš tikrųjų veikė tokia pati pinigų perdavimo schema ir ar galimos papildomos sumos atitiktų neteisėto finansavimo kriterijus.

VRK nagrinėtos konkrečios operacijos ir K. Žukausko apskaičiuota bendra įtartinų pavedimų suma nėra tas pats rodiklis. Todėl jų skirtumas savaime neįrodo, kad institucijos nepastebėjo likusių pinigų.

Norint tai nustatyti, būtina vertinti individualių aukotojų lėšų kilmę, bankines operacijas ir kitus faktinius duomenis.

Kodėl prokuratūra iš pradžių nutraukė tyrimą, o vėliau jį atnaujino?

„Nemuno aušros“ finansavimą tyrė ne tik VRK. Šia tema buvo pradėtas ir baudžiamasis procesas.

2026 m. vasario 6 d. Generalinė prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą. Tuomet surinkti duomenys, prokurorų vertinimu, nepatvirtino tokio neteisėto finansavimo masto, dėl kurio galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal taikytą Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Tačiau 2026 m. kovo 5 d. Generalinė prokuratūra oficialiai paskelbė, kad tyrimas atnaujinamas. Toks sprendimas priimtas gavus papildomų duomenų, kurių dalis įvertinta kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Atnaujintą tyrimą pavesta atlikti Specialiųjų tyrimų tarnybai, jį organizuojant ir kontroliuojant Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.

Tyrimo atnaujinimas reiškia, kad aplinkybes nuspręsta toliau tikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis. Tai nereiškia, kad neteisėtas finansavimas jau įrodytas baudžiamojoje byloje.

Kaip į įtarimus reagavo „Nemuno aušra“?

R. Žemaitaitis viešai neigė, kad partijos finansavime mato neskaidrumo. 2026 m. kovo 4 d. jis komentavo žurnalistų tyrimą ir gynė partijos finansavimo aplinkybes.

Vėliau partija ir su ja susiję asmenys ėmėsi teisinių veiksmų ginčydami institucijų sprendimus.

Partijos vadovas taip pat kreipėsi dėl žurnalistinio tyrimo metu paviešintos informacijos apie bankinius pavedimus. Tačiau 2026 m. rugpjūčio 20 d. prokuratūra pranešė, kad Vilniaus apygardos teismas galutine nutartimi patvirtino atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žurnalistų informacijos rinkimo ir atskleidimo.

Teismas pabrėžė visuomenės interesą žinoti apie galimus politinės organizacijos finansavimo pažeidimus. Šis sprendimas buvo susijęs su žurnalistų darbo teisėtumu, o ne galutiniu pačios partijos finansavimo teisėtumo įvertinimu.

Ar už partijai skirtų pinigų galėjo slypėti verslo interesai?

Interviu K. Žukauskas pateikė ir platesnę politinę interpretaciją. Jo nuomone, galimai neskaidrų partijų finansavimą gali skatinti verslo grupių siekis daryti įtaką joms svarbiems sprendimams.

Jis išskyrė statybų reguliavimą, miškų ūkį ir trąšų sektorių. Pastarąjį tyrėjas sieja su ekonominiais interesais, kuriuos paveikė Baltarusijai taikomi apribojimai.

Pasak K. Žukausko, jo dėmesį atkreipė ir tai, kaip keitėsi R. Žemaitaičio viešoji komunikacija apie baltarusiškų trąšų tranzitą.

Vis dėlto politiko pozicijos tam tikru ekonominiu klausimu sutapimas su verslo interesais dar neįrodo, kad už šią poziciją buvo sumokėta.

Interviu metu išsakytos prielaidos apie galimus verslininkų, Rusijos ar Baltarusijos interesų ryšius su partijos finansavimu nėra savarankiškai patvirtinti faktai. Be papildomų dokumentų ar institucijų išvadų jų negalima pateikti kaip nustatytos finansavimo schemos.

Kodėl partijos finansavimo kilmė tokia svarbi?

Partijų finansavimo taisyklės skirtos ne vien tvarkingai apskaitai. Jos taip pat turi mažinti riziką, kad politinius sprendimus neproporcingai veiktų nuo rinkėjų paslėpti finansuotojai.

Jeigu didelė pinigų suma būtų išdalijama keliems žmonėms, kurie ją oficialiai įmokėtų savo vardu, visuomenė negalėtų aiškiai matyti, kas iš tikrųjų finansuoja politinę organizaciją.

Tačiau tokiam pažeidimui konstatuoti reikia daugiau nei įtartino sutapimo. Būtina nustatyti realų pinigų šaltinį, jų perdavimo aplinkybes ir atsakingų asmenų veiksmus.

Šiuo metu jau yra oficialiai nustatytų rinkimų finansavimo pažeidimų, dėl kurių VRK sprendimas ginčijamas teisme. Atskirai lieka klausimas, ar įrodymai patvirtins platesnį K. Žukausko įtarimų mastą.

Būtent tai ir yra svarbiausia neatsakyta šios istorijos dalis: ar 130 tūkst. eurų suma liks tyrėjo prielaida, ar teisėsaugos ir kitų institucijų surinkti duomenys leis patikimai nustatyti papildomų neteisėto finansavimo atvejų.

Šaltiniai

Komentarai

Registruotis nereikia.

Kaip vertinate šį straipsnį?

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

Kaščiūnas: valstybė grėsmėms turi ruoštis prieš krizę

Politika

Kaščiūnas: valstybė grėsmėms turi ruoštis prieš krizę

Laurynas Kaščiūnas migracijos kontrolę, civilinį atsparumą ir politinį tęstinumą sieja su valstybės gebėjimu veikti iki krizės.

lie 28 7 min. skaitymo

Skaityti
GTA 6 pagaliau išleistas: po 13 metų laukimo „Rockstar Games“ sugrįžo į Vice City

Interneto kultūra

GTA 6 pagaliau išleistas: po 13 metų laukimo „Rockstar Games“ sugrįžo į Vice City

GTA 6 oficialiai išleistas 2026 m. lapkričio 19 d. Sužinokite žaidimo kainą, platformas, istoriją, naujoves ir kada jis pasirodys kompiuteriams.

prieš 2 val. 9 min. skaitymo

Skaityti
Dirksčio reklama ir tūkstančiai už nebaigtą remontą: dvi istorijos

Visuomenė

Dirksčio reklama ir tūkstančiai už nebaigtą remontą: dvi istorijos

Skirmantas Malinauskas sukritikavo Dominyko Dirksčio reklamuotą „Alpha Circle“ ir paviešino žmonių istorijas apie tūkstantinius remonto nuostolius.

prieš 3 val. 10 min. skaitymo

Skaityti

Turinys

Dalintis straipsniu