Po spalio 3 dieną Vilniaus centre vykusių protestų dėl migracijos politikos dėmesys persikėlė ir į pačių demonstracijų teisines ribas. Viešojoje erdvėje pasirodė vaizdų, kuriuose matyti nacistinį pasveikinimą primenantys gestai, demonstruojama Adolf Hitler knyga „Mano kova“, o dalis protestų dalyvių veidus dengė kaukėmis ar skarelėmis.
LRT.lt aprašė šias situacijas ir pateikė policijos paaiškinimus, kaip jos gali būti vertinamos. Svarbiausia taisyklė paprasta: teisė į taikų protestą yra saugoma, tačiau ji nepanaikina kitų įstatymų.
Esmė
Esmė
Hitlerio saliutas, nacistinė simbolika, veidą dengianti kaukė ir protesto šūkiai: kur Lietuvos teisė brėžia ribą.
- Nacistinis saliutas gali užtraukti atsakomybę Policijos aiškinimu, sąmoningai atliekamas nacistinis pasveikinimas gali būti vertinamas pagal draudžiamos nacistinės simbolikos demonstravimą reglamentuojančias nuostatas.
- Vien Hitlerio knygos turėjimas savaime nėra pažeidimas Vertinama, kas pavaizduota ant konkretaus leidinio, kaip jis demonstruojamas ir kokią prasmę veiksmas įgyja konkrečiame kontekste.
- Veidą dengti savaime nedraudžiama Bendro draudimo proteste dėvėti kaukę ar skarelę nėra, tačiau teisėtai tapatybę nustatančiam pareigūnui pareikalavus žmogui gali tekti veidą atidengti.
Kas leidžiama, o kur prasideda atsakomybės rizika?
| Veiksmas | Ką svarbu žinoti |
|---|---|
| Nacistinis pasveikinimas | Vertinamas pats gestas, jo sąmoningumas ir kontekstas. Policijos aiškinimu, jis gali patekti į draudžiamos nacistinės simbolikos demonstravimo sritį. |
| Svastika, SS ženklas ir kita įstatyme nurodyta simbolika | Viešam demonstravimui taikomi įstatymo ribojimai ir numatytos konkrečios išimtys, pavyzdžiui, istorijos, švietimo, mokslo ar meno kontekste. |
| Adolf Hitler knyga „Mano kova“ | Vien knygos turėjimas savaime nereiškia pažeidimo. Svarbūs viršelyje esantys simboliai, demonstravimo būdas ir aplinkybės. |
| Kaukė, skarelė ar kitas veido uždengimas | Bendro draudimo proteste nėra. Pareigūnui teisėtai nustatant tapatybę gali reikėti veidą atidengti. |
| Griežti politiniai šūkiai | Kontroversiška ar aštri politinė nuomonė savaime nėra draudžiama. Atskiras teisinis vertinimas kyla, jei atsiranda įstatyme apibrėžti neapykantos ar smurto kurstymo požymiai. |
| Smurtas ar grasinimai | Taikaus protesto apsauga smurto neapima; priklausomai nuo aplinkybių gali kilti administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. |
Hitlerio saliutas: svarbus ne vien rankos judesys
Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 524 straipsnis reglamentuoja nacistinių, komunistinių bei tam tikrų totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ir demonstravimą. Tarp įstatyme tiesiogiai nurodomų ženklų yra nacistinė svastika ir SS simbolis. Galiojančią kodekso redakciją skelbia Seimas.
Gestų atveju situacija mažiau mechaninė. Policijos LRT.lt pateiktu aiškinimu, proteste sąmoningai atliekamas nacistinis pasveikinimas gali būti vertinamas kaip nacistinės simbolikos demonstravimas. Todėl reikšmę turi ne tik žmogaus pakelta ranka, bet ir tai, ar gestas atpažįstamai naudojamas kaip nacistinis pasveikinimas bei kokiomis aplinkybėmis jis atliekamas.
Tas pats simbolis ar gestas taip pat gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo naudojimo tikslo. Istorinis eksponatas muziejuje, mokomoji medžiaga ar nacizmo kritikai skirtas kūrinys nėra tas pats, kas simbolio naudojimas politiniam režimui remti ar propaguoti.
Ar galima į protestą atsinešti „Mano kovą“?
Vien Adolf Hitler knygos „Mano kova“ turėjimas ar parodymas savaime nereiškia teisės pažeidimo. Policijos aiškinimu, konkrečioje situacijoje reikia vertinti patį leidimą ir demonstravimo kontekstą.
Skirtumas gali atsirasti, pavyzdžiui, jeigu konkretaus leidimo viršelyje aiškiai demonstruojamas draudžiamas simbolis arba knyga naudojama kaip dalis platesnio veiksmo, turinčio kitą teisinę reikšmę. Todėl vien knygos pavadinimas nėra pakankamas atsakymas – svarbu, kas tiksliai ir kaip demonstruojama.
Veidą dengianti kaukė: bendro draudimo nėra
Susirinkimų įstatymas nenustato bendros taisyklės, pagal kurią protesto dalyviui būtų draudžiama vien dėl dalyvavimo akcijoje užsidengti veidą.
Tai atsispindi ir teismų praktikoje. 2021 m. nagrinėtoje byloje teismas vertino žmogaus atsakomybę dėl mitinge dėvėtos visiškai veidą dengusios kaukės ir konstatavo, kad pats veido uždengimas savaime nėra Susirinkimų įstatymo pažeidimas.
Tačiau yra svarbios išimtys. Susirinkimų įstatymas leidžia pareigūnams reaguoti į situacijas, kai užsimaskavimas kartu su kitomis aplinkybėmis rodo pasirengimą daryti teisės pažeidimus.
Be to, policijos pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais turi teisę nustatyti asmens tapatybę. Todėl tai, kad kaukę proteste paprastai galima dėvėti, nereiškia teisės slėpti tapatybę nuo pareigūno, kai jo reikalavimas yra teisėtas.
Provokuojantis plakatas dar nėra nusikaltimas
Lietuvos Konstitucija saugo saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę. Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta žmonių teisė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus, o jos ribojimai galimi įstatymo nustatytais pagrindais.
Ši apsauga apima ir valdžiai, politinėms partijoms, migracijos politikai ar kitiems protestuotojams nepatogias bei griežtas nuomones. Vien tai, kad šūkis kitam žmogui atrodo žeidžiantis, radikalus ar provokuojantis, savaime dar nenulemia baudžiamosios atsakomybės.
Kita riba atsiranda tada, kai konkretūs žodžiai ar veiksmai atitinka įstatyme apibrėžtą veiką. Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis reglamentuoja viešą neapykantos skatinimą, kurstymą diskriminuoti bei kurstymą smurtauti ar fiziškai susidoroti su įstatyme nurodytomis žmonių grupėmis ar jų nariais.
Todėl konkretų plakatą, šūkį ar pasisakymą tenka vertinti pagal jo tikslius žodžius ir visą kontekstą, o ne vien pagal politinę etiketę ar tai, kurioje protesto pusėje žmogus stovėjo.
Taikaus protesto teisė smurto neapsaugo
Spalio 3 dienos įvykiai parodė ir daug aiškesnę ribą. Vilniaus policijos suvestinėje nurodyta, kad mitingo metu viena neblaivi moteris įtariama keikusis ir sudavusi kitai moteriai, kuri nukrito ir pajuto fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo; galutinę atsakomybę tokiais atvejais nustato teisėsaugos institucijos ir teismas.
Taigi protesto teisinė riba dažniausiai eina ne tarp „priimtinos“ ir „nepriimtinos“ nuomonės. Svarbu, ar konkretus elgesys patenka į įstatymuose apibrėžtas draudžiamas veikas – pavyzdžiui, draudžiamos simbolikos demonstravimą, neapykantos ar smurto kurstymą, grasinimą arba fizinį smurtą. O tokiose ribinėse situacijose kaip gestas, knyga ar veidą dengianti kaukė lemiamos gali būti konkrečios aplinkybės ir veiksmo paskirtis.
Komentarai