Naktį pasienyje pasigirsta elektrinio variklio zvimbimas. Po kelių akimirkų termovizoriaus ekrane pasirodo nedidelis objektas su po juo kabančiu ryšuliu. Pareigūnai panaudoja antidroninę įrangą, skraidyklė pradeda leistis ir kažkur tamsoje dingsta tarp medžių.
Toks scenarijus Lietuvos pasienyje su Baltarusija jau nėra egzotika. 2026 m. rugsėjo 23 d. VSAT paskelbė per mažiau nei devynis metų mėnesius perėmusi 58 kontrabandininkų bepiločius. Per visus 2025 m. jų buvo 59, o 2024 m. – 54.
Tačiau dronai yra tik viena daug platesnio pokyčio dalis. Sustiprėjus sienos apsaugai, dalis kontrabandos iš Baltarusijos vis dažniau bandoma gabenti oru – dronais ir oro balionais.
Esmė
Esmė
Dalis cigarečių kontrabandos keliasi į orą. Kaip VSAT aptinka, sutrikdo ir suranda iš Baltarusijos atskrendančius dronus?
- Droną pirmiausia reikia pastebėti Viešuose VSAT pranešimuose minimos vaizdo stebėjimo sistemos, termovizoriai, naktinio matymo priemonės ir net paprastas skraidyklės garsas.
- „Antidronas“ nebūtinai numuša droną Pareigūnų naudojama antidroninė įranga gali sutrikdyti skrydį ar valdymą. Vienos skraidyklės priverstinai leidžiasi, kitos pakeičia kryptį arba nukrenta.
- Nutupdyti droną – tik pusė darbo Toliau reikia rasti skraidyklę ir krovinį, o kartais – ir su siunta susijusius žmones. Paieškai pasitelkiami patruliai, tarnybiniai dronai bei kinologai su šunimis.
Kodėl dalis kontrabandos pakilo į orą?
VSAT šį pokytį sieja su sustiprėjusia sienos apsauga. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje įrengtas fizinis barjeras, o sienos ruožas stebimas techninėmis sistemomis. Tai gerokai apsunkino ankstesnį modelį, kai cigaretės būdavo nešamos, permetamos ar kitaip gabenamos per sieną sausuma.
VSAT dar ankstesnėse kontrabandos apžvalgose fiksavo, kad stiprėjant fizinei ir elektroninei sienos apsaugai kontrabandininkai vis dažniau renkasi nuotolinius metodus.
2025 m. poslinkis tapo ypač ryškus. VSAT duomenimis, daugiau kaip keturi penktadaliai iš Baltarusijos į Lietuvą oru patekti mėginusių ir pasieniečių perimtų cigarečių buvo gabenami oro balionais arba dronais. Per metus perimti 635 balionais atskraidinti kroviniai ir 59 dronai, o bendras tokiu būdu į pasieniečių rankas patekęs kiekis viršijo 1,6 mln. cigarečių pakelių.
Tad kalbant apie „oro kontrabandą“ svarbu nepervertinti vien dronų: 2025 m. balionų buvo gerokai daugiau. Tačiau būtent bepiločiai parodo technologinę šių varžybų pusę – į vieną elektroninę sistemą atsakoma kita.
Pirmas etapas: danguje pamatyti tai, ko beveik nesimato
Mažas dronas naktiniame danguje nėra lengvas taikinys akims. Vieši VSAT pranešimai rodo, kad skraidyklės aptinkamos keliais būdais.
Kartais pirmuoju jutikliu tampa pats žmogus. Rugsėjo 23-iosios atveju Šalčininkų rajone pareigūnai pirmiausia išgirdo iš Baltarusijos pusės sklindantį dronui būdingą garsą, o vėliau skraidyklę su kroviniu patvirtino termovizoriumi.
Kitais atvejais objektus užfiksuoja pasienio vaizdo stebėjimo sistemos. Pavyzdžiui, 2026 m. liepą Šalčininkų rajone per tokią sistemą buvo pastebėti keli iš Baltarusijos skrendantys dronai. Viešuose pranešimuose taip pat minimi nešiojami naktinio matymo prietaisai.
Tai svarbi detalė: kova su kontrabandiniais dronais neprasideda nuo „ginklo“, nukreipto į dangų. Pirmiausia reikia suprasti, kad objektas apskritai artėja, patvirtinti jo kryptį ir įvertinti situaciją.
Ką iš tiesų daro antidroninė įranga?
VSAT viešai neskelbia savo antidroninių sistemų techninės konfigūracijos, veikimo nuotolių ar kitų operacinių parametrų. Tai suprantama – pernelyg detalus apsaugos sistemos aprašymas kartu būtų instrukcija, kaip ją mėginti apeiti.
Iš oficialių pranešimų galima suprasti bendrą principą. Pasieniečiai rašo apie dronų „valdymo perėmimą“, „skrydžio sutrikdymą“ arba priverstinį nutupdymą. Elektroninės counter-UAS sistemos apskritai gali paveikti ryšius, kuriais remiasi bepiločio valdymas ar navigacija, todėl rezultatas priklauso nuo konkrečios skraidyklės.
Ji gali pradėti leistis, pakeisti kryptį ar prarasti stabilų skrydį. Oficialiuose VSAT pranešimuose yra visų šių baigčių pavyzdžių – nuo gana tvarkingai nutupdytų bepiločių iki į žemę ar medžius atsitrenkusių ir smarkiai apgadintų skraidyklių.
2026 m. rugsėjį vienas antidroninės įrangos paveiktas dronas Šalčininkų rajone nukrito ir net buvo apdegęs. Krovinys – cigaretės – išliko.
Dronas nukrito – bet operacija dar nesibaigė
Sutrikdyti skrydį nebūtinai reiškia po kelių sekundžių turėti droną rankose. Skraidyklė gali nukristi lauke, miške ar kitoje sunkiau apžiūrimoje vietoje.
Todėl viešuose VSAT įvykių aprašymuose nuolat kartojasi antras etapas: tikėtina teritorija kontroliuojama, į ją siunčiamos pasienio sargybos ir pradedama paieška.
Čia technologija susitinka su labai tradicinėmis priemonėmis. 2026 m. liepą Vilniaus rajone naktį nutupdyto drono iš karto rasti nepavyko. Paieška buvo tęsiama pasitelkus tarnybinį bepilotį ir kinologą su šunimi – būtent kinologas galiausiai aptiko skraidyklę miške.
Kituose epizoduose paieškai naudojami papildomi patruliai bei pačių pasieniečių dronai. Tad paradoksas akivaizdus: vienus bepiločius pasienyje tenka gaudyti kitais bepiločiais.
Svarbus ne vien dronas, bet ir žmogus, kuris laukia krovinio
Kontrabandinė skraidyklė yra tik transportas. Kad schema turėtų prasmę, kažkas Lietuvos pusėje turi pasiimti atgabentą krovinį.
Todėl pareigūnų darbas nesibaigia konfiskavus cigaretes. Kai kuriais atvejais nustatomi ar sulaikomi ir su krovinio paėmimu siejami žmonės. 2026 m. rugpjūtį VSAT paskelbė apie atvejį, kai po drono perėmimo buvo sulaikyti du, įtariama, jo krovinio pasiimti atvykę asmenys.
Ant kai kurių skraidyklių ar jų krovinių pasieniečiai taip pat aptinka lokacijos įrenginių. Tokie radiniai tampa ne tik konfiskuoto krovinio dalimi, bet ir medžiaga tyrimui.
Kaip atrodo visa perėmimo grandinė?
| Etapas | Kas viešai žinoma apie VSAT veiksmus |
|---|---|
| Aptikimas | Naudojamos pasienio vaizdo stebėjimo sistemos, termovizoriai, naktinio matymo priemonės; pareigūnai dronus kartais pirmiausia išgirsta. |
| Patvirtinimas | Įvertinama objekto kryptis ir tai, ar prie skraidyklės matomas krovinys. |
| Skrydžio nutraukimas | Naudojama tarnybinė antidroninė įranga. VSAT viešai neskelbia jos techninių parametrų. |
| Paieška | Kontroliuojama tikėtina kritimo ar nusileidimo teritorija, siunčiami patruliai, prireikus naudojami tarnybiniai dronai ir kinologai. |
| Tyrimas | Fiksuojama skraidyklė, krovinys bei kiti rasti įrenginiai, ieškoma su siunta galimai susijusių asmenų. |
Kodėl nėra vieno mygtuko „numušti droną“?
Žodis „dronas“ apima labai skirtingas skraidykles. Pasienyje aptinkami ir komercinių konstrukcijų, ir savadarbiai bepiločiai. Skiriasi jų dydis, valdymo sistema ir elgsena praradus ryšį.
Dėl to counter-UAS technologijose svarbi ne viena stebuklinga priemonė, o visa seka: laiku aptikti objektą, jį patvirtinti, saugiai sutrikdyti skrydį ir surasti tai, kas nukrito.
Viešai prieinama informacija sąmoningai neatskleidžia, kokiose vietose įrengtos konkrečios priemonės, kokius nuotolius jos dengia ar kokiais techniniais parametrais veikia. Tačiau VSAT skelbiami atvejai leidžia matyti rezultatą: elektroninės priemonės jau tapo kasdiene pasienio darbo dalimi.
58 dronai dar nėra metų rekordas – bet iki jo liko vienas
2024 m. pasieniečiai perėmė 54 cigaretes iš Baltarusijos gabenusius dronus. 2025 m. – 59. 2026 m. rugsėjo 23 d. skaičius jau buvo pasiekęs 58.
Vien šių skaičių nereikėtų interpretuoti taip, tarsi kiekvienais metais dronų kontrabanda augtų vienodu tempu. Nusikalstamos schemos greitai keičiasi, o 2025 m. ypač išaugo paprastesnių oro balionų naudojimas.
Tačiau ilgalaikis pokytis matomas aiškiau: kai kontrabandininkui darosi sunku fiziškai kirsti sieną, dalis schemų persikelia į orą. O tai keičia ir pasienio apsaugą – šalia tvoros, kamerų ir patrulių atsiranda termovizoriai, tarnybiniai bepiločiai bei elektroninės kovos su dronais priemonės.
Šiuolaikinėje sienos apsaugoje kontrabandos gaudymas todėl vis mažiau primena vien automobilio stabdymą kelyje. Kartais pirmas ženklas, kad vyksta nusikaltimas, yra ne padangų garsas, o tylus zvimbimas naktiniame danguje.
.jpg){kind=link}
Komentarai