Pereiti prie pagrindinio turinio
Teisėtvarka

„Baudžiakas“ be kalėjimo: kaip teistumas iš tikrųjų pakeičia žmogaus gyvenimą?

„Baudžiakas“ be kalėjimo: kaip teistumas iš tikrųjų pakeičia žmogaus gyvenimą?
Šaltinis: lrt.lt
Skaitymo nustatymai
Šrifto dydis
Teksto plotis

Įsivaizduokime žmogų, kuriam teismas už padarytą nusikaltimą paskyrė baudą. Jis ją sumoka, toliau gyvena namuose, eina į darbą ir rūpinasi šeima. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visas baudžiamosios bylos poveikis jau praeityje.

Tačiau po kurio laiko žmogus nusprendžia keisti darbą. Naujoje darbovietėje paprašoma dokumentų apie teistumą. Vėliau jis svarsto galimybę dirbti srityje, kuriai taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Galiausiai planuoja kelionę į šalį, kurios imigracijos taisyklėse pateikiami klausimai apie ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius.

Būtent tokiose situacijose paaiškėja, kad baudžiamoji atsakomybė ir kalėjimas nėra tas pats. Net ir be realaus laisvės atėmimo gali atsirasti teisinių bei praktinių pasekmių.

Kita vertus, paplitęs įsitikinimas, kad teistumas visam gyvenimui uždaro visas duris, taip pat yra klaidingas. Lietuvos įstatymai nustato konkrečias jo pasekmes, terminus ir išimtis. Todėl labai svarbu suprasti, kas žmogui iš tiesų paskirta ir ką apie jo situaciją numato teisės aktai.

Esmė

Ar teistumas trukdo įsidarbinti, gauti paskolą ar keliauti? Aiškiname, kokios pasekmės laukia Lietuvoje net ir tada, kai kalėjimo išvengiama.

  • Kalėjimas nėra būtina teistumo sąlyga Teistumą gali turėti ir žmogus, kuriam už nusikaltimą paskirta bauda, laisvės apribojimas ar atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
  • Didžiausias poveikis – tam tikroms profesijoms Valstybės tarnyboje, švietimo, darbo su vaikais ir kai kuriose kitose srityse taikomi specialūs reputacijos bei teistumo reikalavimai. Tačiau kiekvienas darbdavys negali automatiškai reikalauti visos žmogaus baudžiamosios istorijos.
  • Paskolos automatiškai neuždraudžiamos Bankai pirmiausia vertina pajamas, finansinius įsipareigojimus ir kredito istoriją. Pats teistumas savaime nėra automatinis būsto ar vartojimo paskolos draudimas.
  • Teistumas nėra amžinas, bet išimčių yra Baudžiamasis kodeksas numato teistumo išnykimo terminus. Vis dėlto kai kurioms profesijoms specialūs įstatymai gali nustatyti ilgesnius apribojimus.

Pirmiausia – kas apskritai yra teistumas?

Kasdienėje kalboje žodis „baudžiakas“ dažnai vartojamas kalbant apie bet kokį baudžiamąjį procesą. Tačiau teisiškai būtina atskirti kelias skirtingas situacijas: ikiteisminį tyrimą, kaltinimų pareiškimą, apkaltinamąjį nuosprendį, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir teistumą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnį, teistumas yra su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už nusikaltimą susijusi teisinė būsena.

Tai reiškia, kad vien pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nepadaro žmogaus teistu. Lygiai taip pat vien faktas, kad asmuo buvo apklaustas policijoje ar jam pareikšti įtarimai, nėra teistumas.

Tačiau jeigu teismas pripažįsta žmogų kaltu dėl nusikaltimo ir apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėja, teistumas gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar asmuo išsiunčiamas į kalėjimą.

Čia yra viena dažniausiai neteisingai suprantamų baudžiamosios teisės taisyklių: teistumą lemia ne vien bausmės griežtumas, o nusikalstamos veikos teisinis vertinimas ir galutinis procesinis sprendimas.

Bauda, lygtinumas ar laidavimas – pasekmės skiriasi

Ne visi baudžiamosios bylos užbaigimo būdai sukuria vienodą teisinę padėtį.

Situacija Ar atsiranda teistumas?
Už nusikaltimą įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bauda Taip, pagal BK 97 straipsnio taisykles
Už nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas Taip, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu
Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavyzdžiui, pagal laidavimą Teistumas neatsiranda, tačiau gali būti kitų teisinių pasekmių
Asmuo nuteistas tik už baudžiamąjį nusižengimą Teistumas BK 97 straipsnio prasme neatsiranda
Skirta administracinė bauda Baudžiamojo teistumo nėra

Šie skirtumai ypač svarbūs tada, kai reikia užpildyti dokumentus ar atsakyti į klausimą, ar žmogus yra teistas.

Pavyzdžiui, žmogus, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra tokioje pačioje padėtyje kaip asmuo, kuriam už nusikaltimą paskirta bauda. Abu galėjo išvengti kalėjimo, tačiau jų teisinis statusas skiriasi.

Be to, kai kurie specialieji įstatymai vertina ne tik galiojantį teistumą, bet ir ankstesnius teismo sprendimus ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybes. Todėl vien pasakyti, kad žmogus neturi teistumo, ne visada pakanka nustatyti jo tinkamumui konkrečioms pareigoms.

Darbas ir karjera: kur teistumas gali tapti kliūtimi?

Vienas dažniausių praktinių klausimų – ar nuteistas žmogus gali toliau dirbti.

Bendro atsakymo, kad visi teisti žmonės negali įsidarbinti, Lietuvos teisėje nėra. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje numatyta, kad dėl teistumo gali būti ribojamos tik tos teisės ir laisvės, kurių ribojimą nustato įstatymai.

Tai reiškia, kad žmogus, turintis teistumą, nepraranda bendros teisės dirbti. Tačiau konkrečioms pareigoms gali būti taikomi papildomi reikalavimai.

Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas nustato nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Pagal juos vertinama, kokio sunkumo nusikaltimas buvo padarytas ir kiek laiko praėjo nuo bausmės atlikimo.

2026 metais galiojančioje įstatymo redakcijoje numatyti skirtingi terminai: už nesunkų nusikaltimą – treji metai nuo bausmės atlikimo, už apysunkį – ketveri, už sunkų – aštuoneri, už labai sunkų – dešimt metų. Tai nėra universalūs teistumo išnykimo terminai – šios taisyklės taikomos būtent valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos vertinimui.

Taigi gali susidaryti situacija, kai žmogaus teistumas pagal Baudžiamąjį kodeksą jau išnykęs, bet specialusis įstatymas dar neleidžia jam eiti tam tikrų pareigų.

Darbas su vaikais – atskiri ir griežtesni reikalavimai

Dar viena svarbi sritis – veikla, susijusi su vaikais.

Lietuvoje veikia teisėto darbo su vaikais QR kodo sistema. Ji skirta patikrinti, ar asmeniui netaikomi įstatymuose nustatyti apribojimai dirbti arba vykdyti kitą veiklą su vaikais.

Kaip aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reikalavimai taikomi vaikams paslaugas teikiančių švietimo, sporto, kultūros, socialinių paslaugų ir kitų įstaigų darbuotojams, taip pat tam tikrais atvejais kitą tiesioginį bei reguliarų kontaktą su vaikais turinčioms pareigoms.

Tačiau tai nereiškia, kad bet koks teistumas automatiškai uždraudžia dirbti su vaikais. Apribojimai siejami su įstatyme konkrečiai nurodytomis nusikalstamomis veikomis ir kitomis nustatytomis sąlygomis.

Praktiškai tai reiškia, kad žmogus, norintis dirbti mokykloje, sporto klube ar vaikų dienos centre, turi tikrinti būtent jo pareigoms taikomus reikalavimus, o ne remtis bendru įsitikinimu, kad bet kokia sena baudžiamoji byla reiškia draudimą.

Ar darbdavys gali paprašyti teistumo pažymos?

Gali, tačiau ne bet kada ir ne be pagrindo.

Nuo 2024 metų liepos 1 dienos Lietuvoje galioja išplėstos, bet aiškiomis sąlygomis apribotos darbdavių galimybės tvarkyti darbuotojų ir kandidatų teistumo duomenis.

Pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) išaiškinimą, toks duomenų tvarkymas galimas, kai būtina įvykdyti teisės aktuose nustatytą prievolę arba kai egzistuoja tinkamai pagrįstas darbdavio teisėtas interesas.

Pastaruoju atveju darbdavys turi įvertinti, ar duomenų rinkimas iš tiesų būtinas, ar darbuotojo teisės nėra viršesnės, ir įgyvendinti nustatytas apsaugos priemones.

VDAI nurodo, kad darbdavys turi parengti teisėto intereso vertinimą, nustatyti pareigas, kurioms reikalingas atitinkamas patikrinimas, ir tvarkyti tik būtinus konkretaus darbuotojo duomenis.

Pavyzdžiui, vien darbdavio smalsumas arba noras patikrinti visų kandidatų praeitį savaime nėra pakankamas pagrindas nevaržomai rinkti baudžiamosios istorijos informaciją.

Jeigu kandidato prašoma pateikti teistumo duomenis, verta išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jų reikia, kokios nusikalstamos veikos aktualios konkrečioms pareigoms ir kokia duomenų apimtis būtina.

Ar dėl teistumo bankas gali neduoti paskolos?

Šioje srityje ypač daug nepagrįstų baimių.

Lietuvoje nėra bendros taisyklės, pagal kurią žmogui, turinčiam teistumą, būtų automatiškai draudžiama gauti būsto paskolą, vartojimo kreditą ar automobilio lizingą.

Pagal Lietuvos banko pateikiamus atsakingojo skolinimo principus, kreditoriai vertina žmogaus pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, jų vykdymą, kredito istoriją ir kitas reikšmingas finansines aplinkybes.

Kitaip tariant, kredito istorija ir teistumas nėra tas pats.

Žmogus gali turėti teistumą, tačiau stabilias pajamas, laiku mokėti visas įmokas ir neturėti pradelstų finansinių įsipareigojimų. Ir priešingai – niekada neteistas žmogus gali turėti prastą kredito istoriją dėl negrąžintų skolų.

Tačiau baudžiamoji byla gali turėti netiesioginių finansinių pasekmių.

Pavyzdžiui, jei teismo sprendimu žmogus privalo atlyginti didelę žalą, sumokėti baudą ar dėl profesinių apribojimų netenka pajamų, jo galimybės skolintis gali suprastėti. Tokiu atveju reikšmingi tampa konkretūs finansiniai įsipareigojimai ir pajamų pokyčiai.

Be to, kai kurios finansų sektoriaus pareigos, veiklos ar licencijos turi specialius reputacijos reikalavimus. Tačiau jų negalima painioti su įprasta gyventojo paraiška būsto paskolai.

Taigi teiginys, kad turint „baudžiaką“ bankas automatiškai nebeskolina pinigų, yra netikslus. Sprendimas priklauso nuo finansinės situacijos, kreditoriaus vertinimo ir konkrečių aplinkybių.

Kelionės į užsienį: kada teistumas tampa problema?

Dar viena dažna baimė – ar teistas žmogus apskritai gali išvykti iš Lietuvos.

Pats teistumas nėra bendras draudimas keliauti po Europos Sąjungą. Tačiau konkrečiam žmogui gali būti paskirti individualūs teismo ar probacijos priežiūros apribojimai.

Pavyzdžiui, jei asmeniui atidėtas bausmės vykdymas ir nustatyta pareiga be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų, tokios pareigos būtina laikytis.

Lietuvos probacijos tarnyba nurodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gali būti taikomos įvairios pareigos: dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis priklausomybės ligas, laikytis nustatyto buvimo namuose laiko ar gauti leidimą išvykti iš tam tikros teritorijos.

Vis dėlto tokių pareigų buvimas priklauso nuo konkretaus teismo sprendimo. Jos netaikomos automatiškai kiekvienam teistam žmogui.

JAV ir kitos valstybės gali vertinti ankstesnius nuosprendžius

Kelionės į kai kurias ne Europos Sąjungos šalis gali būti sudėtingesnės.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose galioja specialios atvykimo taisyklės, pagal kurias tam tikri ankstesni nusikaltimai gali paveikti galimybę naudotis bevizio keliavimo programa arba gauti vizą.

JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnyba aiškina, kad pasikeitus keliautojo aplinkybėms, įskaitant tam tikrus apkaltinamuosius nuosprendžius, gali reikėti iš naujo kreiptis dėl ESTA leidimo ar gauti vizą.

Tačiau ne kiekvienas nusikaltimas automatiškai užkerta kelią atvykti į JAV. Vertinama konkreti veika ir taikytinos imigracijos teisės nuostatos.

Ypač svarbu suprasti, kad Lietuvos teisėje išnykęs teistumas nebūtinai reiškia, kad užsienio valstybė visais atvejais ignoruos ankstesnį nuosprendį. Užsienio imigracijos formose gali būti klausiama ne tik apie šiuo metu galiojantį teistumą, bet ir apie ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius.

Todėl prieš perkant brangius negrąžinamus bilietus verta patikrinti pasirinktos valstybės oficialius atvykimo reikalavimus ir atsakyti į pateikiamus klausimus tiksliai.

Pažymos, leidimai ir kiti kasdieniai formalumai

Praktinės teistumo pasekmės gali išryškėti ir situacijose, kurios iš pradžių visai neatrodo susijusios su baudžiamąja teise.

Pavyzdžiui, teistumo duomenys gali būti reikšmingi siekiant tam tikrų leidimų, profesinių kvalifikacijų ar vykdant įstatymais reguliuojamą veiklą.

Vienas tokių pavyzdžių – leidimai ginklams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato specialius nepriekaištingos reputacijos kriterijus, pagal kuriuos gali būti vertinami ir ankstesni nusikaltimai.

Tačiau pats teistumas nereiškia, kad žmogui automatiškai panaikinami visi leidimai ar atimamos visos teisės. Reikšmę turi konkretus specialusis įstatymas ir sprendimo aplinkybės.

Jei reikia oficialiai patvirtinti teistumo statusą, galima kreiptis dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pažymos.

Tokias pažymas išduoda Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Prašymą galima pateikti elektroninių paslaugų portale.

Departamento paaiškinime pabrėžiama, kad pažymos turinys priklauso nuo jos gavimo tikslo ir tam tikslui taikomų teisės aktų reikalavimų.

Todėl pažyma konkrečiai darbo vietai ar kitam teisiniam tikslui ir platesnis registro duomenų išrašas nėra būtinai tas pats dokumentas.

Reputacija: pasekmės, kurių teistumo išnykimas automatiškai nepanaikina

Teistumas yra teisinė būsena, o reputacija – platesnis socialinis klausimas.

Net jeigu žmogui paskirta bauda jau sumokėta, o vėliau teistumas išnykęs, apie baudžiamąją bylą galėjo sužinoti bendradarbiai, verslo partneriai, klientai ar pažįstami.

Ypač jautrios situacijos gali kilti tada, kai byla susijusi su žmogaus profesine veikla, turtu, pasitikėjimu ar viešomis pareigomis.

Tačiau negalima teigti, kad kiekvieno teisto asmens gyvenimas dėl to būtinai pasikeičia vienodai. Vieno žmogaus byla gali būti žinoma tik siauram ratui, kito – sulaukti viešo dėmesio.

Be to, oficialūs teistumo duomenys nėra laisvai visiems prieinama vieša duomenų bazė.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO veikia vieša teismų sprendimų paieška, tačiau teismų sprendimai paprastai skelbiami pašalinus asmens tapatybę ir kitą saugomą informaciją atskleidžiančius duomenis.

Vis dėlto anksčiau žiniasklaidoje paskelbta informacija, vieši asmens pareiškimai ar kiti teisėtai paskelbti duomenys savaime neišnyksta vien dėl to, kad teistumas pagal įstatymą pasibaigė.

Būtent todėl praktinį baudžiamosios bylos poveikį reikėtų skirti į dvi dalis: įstatymuose numatytus apribojimus ir aplinkinių žmonių reakcijas. Pirmųjų ribos nustatytos teisės aktuose, o antrųjų neįmanoma prognozuoti vien iš nuosprendžio.

Kada teistumas išnyksta ir ar žmogus vėl laikomas neteistu?

Lietuvos Baudžiamasis kodeksas aiškiai numato, kad teistumas nėra neribotos trukmės teisinė būsena.

Pagal BK 97 straipsnį, teistumo trukmė priklauso nuo padarytos veikos pobūdžio, sunkumo ir paskirtos bausmės.

Asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, teistumą turi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Už neatsargius nusikaltimus nuteisti asmenys pagal bendrąją taisyklę teistumą turi bausmės atlikimo laikotarpiu.

Už tyčinius nusikaltimus nuteistiems ir paskirtą bausmę realiai atlikusiems asmenims taikomi papildomi terminai.

Tyčinio nusikaltimo kategorija Teistumo terminas po bausmės atlikimo
Nesunkus arba apysunkis nusikaltimas 3 metai
Sunkus nusikaltimas 5 metai
Labai sunkus nusikaltimas 8 metai
Įstatyme numatyti pavojingo recidyvisto ir kai kurie kiti specialūs atvejai 10 metų

Įstatyme numatyta galimybė teismui, praėjus ne mažiau kaip pusei nustatyto teistumo termino, nuteistojo prašymu sutrumpinti arba panaikinti teistumą. Tačiau tai nėra automatinis sprendimas.

Taip pat svarbu, kad padarius naują nusikalstamą veiką teistumo išnykimo termino eiga tam tikrais atvejais nutrūksta.

Kai teistumas pagal įstatymą išnyksta, asmuo laikomas neteistu. Vis dėlto tai nebūtinai panaikina visus specialiuosiuose įstatymuose nustatytus reputacijos ribojimus, kurie gali būti siejami ir su ankstesnio nuosprendžio faktu.

Taip pat nereikėtų teistumo išnykimo painioti su istorinių registro duomenų ištrynimu. Teisinio statuso pasikeitimas savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijų teisėtai saugomos žinios apie ankstesnį procesą yra sunaikinamos.

Trys situacijos, parodančios, kodėl vien nuosprendžio neužtenka

Pirmas pavyzdys – darbuotojas, kuriam paskirta bauda už nusikaltimą. Jis sumoka baudą ir toliau dirba privačioje bendrovėje. Jei įstatymai jo pareigoms nenustato teistumo ribojimų, o teismas nepaskyrė atskiro draudimo užsiimti konkrečia veikla, vien teistumas savaime nereiškia, kad žmogus privalo netekti darbo.

Antras pavyzdys – žmogus, kuriam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Jis lieka gyventi namuose, tačiau privalo vykdyti teismo nustatytas pareigas. Jeigu nustatyti išvykimo ar judėjimo apribojimai, jie gali veikti darbo grafiką ir kelionių planus net ir be realaus įkalinimo.

Trečias pavyzdys – žmogus, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jam neatsiranda teistumas BK 97 straipsnio prasme, tačiau tam tikri specialieji profesinės reputacijos reikalavimai gali vertinti ir tokį procesinį sprendimą. Todėl pretenduojant į reguliuojamas pareigas reikia tikrinti konkrečią teisės normą.

Ką praktiškai pasitikrinti gavus nuosprendį?

Jei žmogus nuteistas baudžiamojoje byloje, svarbiausia neapsiriboti vien klausimu, ar reikės eiti į kalėjimą.

Pirmiausia reikia tiksliai perskaityti nuosprendžio rezoliucinę dalį ir suprasti, už kokią veiką asmuo nuteistas, kokia bausmė paskirta, ar jos vykdymas atidėtas ir kokie papildomi įpareigojimai nustatyti.

Toliau verta išsiaiškinti, ar dabartiniam darbui arba planuojamai profesijai taikomi specialūs reputacijos reikalavimai. Jei darbdavys prašo teistumo duomenų, reikėtų pasitikslinti tokio prašymo teisinį pagrindą.

Jeigu planuojama kelionė už Europos Sąjungos ribų, būtina įvertinti pasirinktos valstybės imigracijos taisykles ir galiojančius individualius judėjimo apribojimus.

Finansinėje srityje naudinga įsivertinti realius nuosprendžio padarinius: baudą, priteistą žalą, galimus mokėjimus ir poveikį pajamoms. Tai gali būti reikšmingiau už patį teistumo faktą.

Galiausiai, kai kyla klausimų dėl teistumo išnykimo ar konkretaus įrašo pažymoje, galima kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą arba pasikonsultuoti su baudžiamosios teisės specialistu.

Gyvenimas po „baudžiako“: nuo ko iš tiesų priklauso pasekmės?

Baudžiamasis nuosprendis be kalėjimo gali būti reikšmingas gyvenimo įvykis, bet jo pasekmės nėra vienodos visiems.

Žmogus, nuteistas už nesunkų nusikaltimą ir dirbantis pareigose, kurioms netaikomi specialūs reputacijos reikalavimai, gali ir toliau gyventi įprastą gyvenimą. Kitas asmuo, siekiantis dirbti valstybės tarnyboje ar kitoje griežtai reguliuojamoje srityje, gali susidurti su konkrečiais įstatymo ribojimais.

Skirtis gali ir finansiniai padariniai: vienam nuosprendis reiškia sumokėtą baudą, kitam – ilgalaikę pareigą atlyginti žalą. Kelionių srityje svarbu ne tik pats teistumas, bet ir paskirtos pareigos bei pasirinktos valstybės atvykimo taisyklės.

Teisiškai svarbiausi keturi klausimai: už kokią veiką žmogus nuteistas, koks sprendimas įsiteisėjo, kokie apribojimai konkrečiai numatyti įstatymuose ir ar teistumas dar galioja.

Todėl nėra pagrindo nei teigti, kad „baudžiakas“ be kalėjimo nieko nereiškia, nei kad jis automatiškai sugriauna žmogaus karjerą, finansus ir galimybes keliauti.

Didžiausias skirtumas slypi ne vien bausmės dydyje, o konkrečiose jos teisinėse pasekmėse. Būtent jas verta išsiaiškinti dar prieš priimant svarbius darbo, finansų ar asmeninio gyvenimo sprendimus.

Ką manote apie šį straipsnį?

Pasidalykite savo nuomone. Registruotis nereikia.

Komentaras išsiųstas. Ačiū!

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

Pasirinkite, kurį straipsnį skaityti toliau.