Daugiau nei du dešimtmečius NATO oro saugumas Lietuvoje daugeliui pirmiausia reiškė vieną vaizdą: Šiauliuose budintys sąjungininkų naikintuvai, kurie gavę signalą kyla atpažinti prie Baltijos šalių oro erdvės priartėjusio orlaivio.
Ši sistema neišnyksta. Tačiau 2026 m. jos užduotis tapo platesnė. NATO skelbia, kad per 2026-uosius oro policijos veikla buvo integruota į platesnę oro gynybos laikyseną. Baltijos šalyse naikintuvų rotacijos tęsiamos, tačiau jos tampa vienu elementu sistemos, kurioje turi veikti ir antžeminė oro gynyba, jutikliai, kovos su bepiločiais pajėgumai bei bendra NATO vadovavimo ir valdymo sistema.
Lietuvoje pokytis jau nėra vien būsimas planas. Krašto apsaugos ministerija rugsėjį patvirtino, kad prie NATO oro gynybos misijos Baltijos šalyse pereita rugpjūtį. Dar liepos 31 d. Šiauliuose rotaciją pradėjęs Italijos kontingentas su keturiais „Eurofighter Typhoon“ jau buvo pristatytas kaip NATO oro gynybos misijos elementas.
Esmė
Esmė
NATO Baltijos oro policija perėjo į platesnę oro gynybą. Paprastai paaiškiname, ką tai keičia naikintuvams, radarams ir antžeminėms sistemoms.
- Nuo policijos – prie gynybos Oro policija pirmiausia buvo orientuota į orlaivių atpažinimą, perėmimą ir NATO oro erdvės vientisumo užtikrinimą taikos metu. Oro gynyba ruošiama veikti prieš platesnį grėsmių spektrą – nuo lėktuvų ir dronų iki sparnuotųjų raketų.
- Naikintuvas tampa vienu iš kelių sluoksnių Prie jo jungiami antžeminės oro gynybos pajėgumai, įvairūs jutikliai, radarai ir kovos su bepiločiais sprendimai. Visa informacija turi būti sujungta į bendrą oro erdvės vaizdą.
- Pokytis Baltijos šalyse jau įvyko Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, prie naujo NATO oro gynybos režimo Baltijos šalyse pereita 2026 m. rugpjūtį.
Kuo paprastai skiriasi oro policija ir oro gynyba?
Paprasčiausias palyginimas toks: oro policijos užduotis buvo nuolat stebėti, kas vyksta NATO oro erdvėje, ir prireikus pasiųsti naikintuvus išsiaiškinti situacijos. Oro gynybos užduotis – turėti platesnį priemonių rinkinį, kuriuo galima ne tik atpažinti pažeidimą, bet ir gintis nuo įvairių rūšių oro atakų.
| Oro policija | Platesnė oro gynyba |
|---|---|
| Didžiausias dėmesys orlaiviams | Lėktuvai, dronai, sparnuotosios raketos ir kitos oro grėsmės |
| Budintys naikintuvai kyla atpažinti ir perimti | Naikintuvai veikia kartu su antžeminėmis ir kitomis gynybos priemonėmis |
| Nuolatinė taikos meto misija | Sistema projektuojama veikti taikos, krizės ir konflikto sąlygomis |
| Radarai ir vadovavimo sistema jau buvo svarbi misijos dalis | Daugiau skirtingų jutiklių ir ginklų sujungiama į vieną bendrą gynybos tinklą |
Svarbi detalė: tai nereiškia, kad senoji oro policija buvo tik pasyvus lėktuvų stebėjimas. Ji nuo seno veikė NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemoje, o naikintuvai buvo pasirengę reaguoti visą parą.
Pasikeitė mastas. NATO pati oro policiją apibūdina kaip pirmiausia į grėsmes iš orlaivių ir jų perėmimą orientuotą veiklą. Naujoji oro gynybos laikysena skirta platesniam grėsmių spektrui ir leidžia lanksčiau derinti skirtingas priemones.
Dabar svarbiausi ne vien Šiauliuose stovintys naikintuvai
Iki šiol matomiausia NATO oro saugumo dalis Lietuvoje buvo sąjungininkų naikintuvai. Jie išlieka, tačiau integruotoje sistemoje ne mažiau svarbu, kas grėsmę pirmas pastebi ir kokia priemonė geriausiai gali į ją reaguoti.
NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos politikoje numatyta jungti aktyvius ir pasyvius radarus, dislokuojamus ir stacionarius jutiklius, orlaivius, antžemines oro gynybos sistemas, kosmoso duomenis bei vadovavimo ir ryšių sistemas.
Praktiškai tai leidžia kurti sluoksnius. Viena sistema gali būti tinkama mažam ir lėtai skrendančiam dronui, kita – naikintuvui ar sparnuotajai raketai. Tolimesnio nuotolio sistema gali saugoti didesnę teritoriją, o naikintuvai gali būti greitai permetami ten, kur jų reikia.
Tai svarbu ir ekonomiškai. Brangus naikintuvas su brangia raketa nebūtinai yra racionaliausia priemonė kiekvienam nedideliam bepiločiui numušti. Rugsėjo 29 d. NATO generalinis sekretorius Mark Rutte, kalbėdamas apie rytinio flango stiprinimą, būtent pabrėžė poreikį turėti pigesnių kovos su dronais priemonių, kad prieš nebrangias grėsmes nereikėtų nuolat naudoti aukščiausios klasės naikintuvų.
Kas nutinka, kai prie Lietuvos atsiranda įtartinas taikinys?
Supaprastintai grandinė prasideda ne nuo piloto kabinoje, o nuo jutiklių. Radarai ir kitos stebėjimo priemonės aptinka objektą, jo duomenys sujungiami su kita turima informacija ir kuriamas bendras oro situacijos vaizdas.
Tada vadovavimo sistema leidžia nuspręsti, kokia priemonė konkrečioje situacijoje tinkamiausia. Tai gali būti budintis naikintuvas, antžeminė oro gynybos sistema ar specializuota kovos su dronais priemonė.
Ši sistema nėra vien Lietuvos nacionalinė. NATO oro gynyba vykdoma per NATO integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą NATINAMDS. Bendrą atsakomybę turi NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas Europoje, o oro operacijas koordinuoja Sąjungininkų oro pajėgų vadavietė AIRCOM ir Jungtiniai oro operacijų centrai.
Tai leidžia žiūrėti ne tik į Lietuvos sieną, bet į gerokai platesnį regioną. Esant poreikiui, pajėgumai gali būti koordinuojami tarp skirtingų NATO valstybių ir bazių.
Kur čia atsiranda „Patriot“, SAMP/T ir kitos antžeminės sistemos?
Jos yra viena esminių platesnės oro gynybos dalių, tačiau perėjimas į naują režimą nereiškia, kad Lietuvoje nuo šiol nuolat stovi konkretus skaičius „Patriot“ ar kitų sąjungininkų baterijų.
NATO rotacinio oro gynybos modelis buvo pradėtas kurti dar po 2023 m. Vilniaus viršūnių susitikimo. Jo esmė – sudaryti sąlygas sąjungininkams į rytinį NATO flangą rotaciniu principu atgabenti ne tik papildomų naikintuvų, bet ir antžeminių oro bei priešraketinės gynybos sistemų ir jas integruoti į bendrą tinklą.
Lietuvoje šis modelis jau buvo praktiškai išbandytas. Čia buvo dislokuota Nyderlandų „Patriot“, o 2025 m. pratyboms – Italijos SAMP/T sistema. Krašto apsaugos ministerija tuomet pabrėžė, kad šios sistemos turi veikti kartu su kitais NATO oro gynybos elementais.
Kas liko taip pat?
Šiaulių aviacijos bazė nepraranda savo vaidmens, o sąjungininkų naikintuvų rotacijos Baltijos šalyse nesibaigia. NATO nurodo, kad ir perėjus nuo Baltic Air Policing prie platesnės oro gynybos, keturių mėnesių rotacinis modelis tęsiamas, o sąjungininkai gali papildomai dislokuoti kitų pajėgumų.
Liepos pabaigoje į Šiaulius atvykęs Italijos kontingentas atsivežė keturis „Eurofighter Typhoon“. Rugsėjį šie naikintuvai jau dalyvavo realiame reagavime: NATO generalinis sekretorius rugsėjo 29 d. nurodė, kad rugsėjo 15-ąją iš Šiaulių pakilę Italijos naikintuvai numušė Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną.
Tai kartu parodo, kodėl vien termino pakeitimas nėra svarbiausia istorijos dalis. Esmė – kokį taikinį sistema geba aptikti, kaip greitai informacija pasiekia sprendimą priimančią grandį ir ar tuo momentu yra tinkama priemonė grėsmei sustabdyti.
Oro gynyba nereiškia, kad bus automatiškai šaudoma į kiekvieną pažeidėją
Perėjimo į oro gynybą nereikėtų suprasti kaip automatinio leidimo numušti kiekvieną į NATO oro erdvę nuklydusį objektą.
Konkretų reagavimą lemia grėsmės pobūdis, situacija ir galiojančios vadovavimo bei ginklų panaudojimo procedūros. NATO viešai neskelbia visų operacinių taisyklių ir sprendimų priėmimo detalių.
Tačiau bendras principas aiškus: oro gynybos sistema projektuojama taip, kad nuo taikinio aptikimo iki tinkamos gynybos priemonės panaudojimo būtų kuo mažiau nereikalingų grandžių ir būtų galima reaguoti į daugiau skirtingų grėsmių.
Ką šis pokytis praktiškai reiškia Lietuvai?
Didžiausias skirtumas nėra tai, kad virš Lietuvos staiga skraidys visiškai kitokie naikintuvai. Pokytis slypi už jų.
Anksčiau matomiausias sistemos atsakymas buvo budintis naikintuvas: radaras pastebi problemą, lėktuvas pakyla jos patikrinti ir prireikus perimti. Dabar tikslas – kad naikintuvas būtų tik viena tarpusavyje sujungtos sistemos dalis, o ta pati vadovavimo grandinė galėtų pasitelkti ir antžemines raketų sistemas, papildomus jutiklius, kovos su dronais priemones bei sąjungininkų pajėgumus kitose vietose.
Todėl perėjimą nuo oro policijos prie oro gynybos tiksliau būtų vadinti ne naikintuvų misijos panaikinimu, o jos įjungimu į didesnį gynybinį skydą. Oro policija daugiausia saugojo, kad NATO oro erdvė nebūtų nekontroliuojamai pažeidžiama. Platesnės oro gynybos užduotis – būti pasiruošus ne tik pažeidimą pastebėti ir perimti, bet ir gintis nuo viso spektro oro grėsmių.
Komentarai