Į Lietuvą pradėjo grįžti JAV rotacijos kariai: laukiama dviejų batalionų

Pagrindinė nuotrauka – iliustracinė: JAV karys per pratybas Pabradės poligone 2026 m. gegužės 8 d. Tai nėra spalio 13-ąją atvykusių karių kadras. Nuotrauka: Sgt. Joseph Honce / U.S. Army. JAV kariuomenės vaizdinė medžiaga informacinėje žiniasklaidoje gali būti naudojama nurodant šaltinį, jei konkrečiai nenurodyta kitaip.

Pirmieji po pertraukos į Lietuvą grįžtančios JAV karinės rotacijos kariai jau atvyko į šalį. Apie tai spalio 13-osios vakarą socialiniame tinkle „X“ pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Puikios naujienos – pirmieji sugrįžtantys JAV rotacijos kariai nusileido Lietuvos žemėje. Kartu esame stipresni!“ – paskelbė prezidentas. Jis taip pat padėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Pirmųjų karių atvykimas yra ženklas, kad po kelių mėnesių neapibrėžtumo atkuriamas didesnis JAV sausumos pajėgų rotacinis buvimas Lietuvoje.

Kodėl kalbama apie JAV karių „sugrįžimą“

JAV kariai Lietuvoje įvairiomis rotacijomis tarnauja jau daugiau nei dešimtmetį, o sunkieji JAV kariuomenės batalionai reguliariai dislokuojami nuo 2019 metų.

Situacija pasikeitė šią vasarą. Ankstesnei rotacijai baigiant tarnybą ir Vašingtonui peržiūrint savo pajėgų išdėstymą Europoje, kita rotacija neatvyko iš karto. Birželį krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad naujo JAV kontingento atvykimo laikas ir dydis dar buvo peržiūrimi.

„Reuters“ tuo metu skelbė, kad ankstesniems kariams išvykstant Lietuva pirmą kartą nuo 2020-ųjų galėjo likti be maždaug tūkstančio karių dydžio JAV šarvuotosios rotacijos. Vasarą šalyje liko kiek daugiau nei 100 amerikiečių karių.

Spalio pabaigoje laukiama dviejų batalionų

Aiškesnis sprendimas paaiškėjo rugsėjo pabaigoje. Po susitikimo Vašingtone su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikos reikalams Elbridge'u Colby R. Kaunas pranešė, kad į Lietuvą grįš du amerikiečių batalionai.

Ministras LRT tuomet sakė, kad vienas jų bus sunkusis batalionas, atvykstantis su tankais „Abrams“ ir kita sunkiąja technika, o antrasis – inžinerinis.

Buvo planuojama, kad visas kontingentas Lietuvą pasieks spalio pabaigoje. Todėl spalio 13-ąją prezidento paskelbta žinia reiškia proceso pradžią, o ne tai, kad abu batalionai jau atvyko visa sudėtimi.

Anksčiau skelbta, kad bendras karių skaičius turėtų būti panašus į ankstesnių rotacijų – apie tūkstantį. JAV kariai Lietuvoje paprastai tarnauja maždaug devynis mėnesius.

Kodėl JAV pajėgų grįžimas Lietuvai svarbus

JAV sunkiosios pajėgos Lietuvos gynybos požiūriu svarbios ne vien dėl karių skaičiaus. Ankstesnės rotacijos į šalį atvykdavo su tankais „Abrams“, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, savaeigėmis haubicomis ir kita technika.

Lietuva pastaraisiais metais taip pat investavo į infrastruktūrą JAV pajėgoms. Pabradėje įrengtos nuolatinės kareivinės ir kita infrastruktūra, pritaikyta dviem amerikiečių batalionams bei jų sunkiajai technikai.

JAV karių buvimas kartu leidžia Lietuvos kariuomenei reguliariai treniruotis su viena pagrindinių NATO sąjungininkių ir yra Aljanso atgrasymo rytiniame flange dalis.

Tai dar nereiškia nuolatinės JAV bazės

Rotacinių pajėgų sugrįžimo nereikėtų painioti su atskirai Lietuvoje aptariama nuolatinės JAV karinės bazės idėja. Rotacijos atveju vienus amerikiečių karius po nustatyto tarnybos laikotarpio pakeičia kiti.

Lietuvos vadovai yra viešai pareiškę norą, kad JAV pajėgos šalyje būtų dislokuotos nuolat, o D. Trumpas spalio pradžioje sakė, kad Vašingtonas tokią Lietuvos idėją apsvarstys. Tačiau sprendimo steigti nuolatinę JAV bazę Lietuvoje kol kas nėra.

Šiuo metu konkretus pokytis yra kitas: po vasarą atsiradusios rotacijos pertraukos pirmieji JAV kariai jau grįžo, o iki spalio pabaigos Lietuvoje laukiama gerokai didesnio amerikiečių kontingento.