Po dešimtmečių Jungtinėse Valstijose Agnia Grigas su šeima grįžo gyventi į Lietuvą tuo metu, kai karas Ukrainoje ir Rusijos grėsmė dalį žmonių skatina galvoti apie atsitraukimo planus. Šis asmeninis pasirinkimas jos saugumo vertinimui suteikia ne vien teorinį foną.
Jos argumentas nėra tas, kad grėsmės išnyko. Priešingai: Rusijos keliama rizika, Grigas vertinimu, yra ilgalaikė mūsų regiono sąlyga. Skirtumas tas, kad šiandien Lietuva ją pasitinka ne viena.
Esmė
Esmė
Agnia Grigas aiškina, kodėl Lietuva turi daugiau saugumo garantijų, tačiau Europai tenka vis didesnė atsakomybė už savo gynybą.
- Lietuva nėra viena Grigas vertinimą, kad šalis šiandien saugesnė nei anksčiau, grindžia naryste NATO ir Europos Sąjungoje bei gerokai didesniu sąjungininkų dėmesiu regiono gynybai.
- JAV vaidmuo keičiasi Ekspertė tikisi mažesnio JAV karių skaičiaus Europoje ir didesnės europiečių atsakomybės. Dalinis pajėgų mažinimas jau vyksta, tačiau NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai lieka galioti.
- Silpnybė gali būti baimė Grigas perspėja, kad informacinis ir psichologinis spaudimas gali veikti žmonių sprendimus dar iki realios karinės krizės – nuo pasitikėjimo valstybe iki investicijų ar planų išvykti.
„Saugiausia per 300 metų“ – ką ji turi omenyje
„Šiandieną Lietuva yra saugiausia, negu jinai buvo gal per paskutinius 300 metų“, – interviu sakė Grigas. Tai nėra statistinis rodiklis ar pažadas, kad karinė grėsmė neegzistuoja. Tai geopolitinis jos vertinimas: Lietuva yra NATO ir Europos Sąjungos narė, o sąjungininkų gynybos planavime Baltijos regionas užima visiškai kitą vietą nei prieš kelis dešimtmečius.
Šį argumentą sustiprina ir dabartiniai pajėgumai. 2026 metų Lietuvos biudžete gynybai skirta 5,38 proc. BVP. Tuo pat metu Lietuvoje kuriama nuolatinė Vokietijos 45-oji tankų brigada: NATO nurodo, kad iki 2027 metų pabaigos ji turėtų pasiekti visą operacinį pajėgumą, o Lietuvoje bus apie 5 tūkst. kariškių ir civilių darbuotojų.
Tad „saugiausia“ čia nereiškia „be rizikos“. Greičiau tai reiškia, kad Lietuva turi daugiau sąjungininkų, daugiau planų ir daugiau realių pajėgumų nei ankstesniais istorijos laikotarpiais.
JAV skėtis keičiasi, bet tai dar nėra pasitraukimas iš NATO
Kita Grigas žinutė gerokai mažiau raminanti. Jos vertinimu, Europa neturėtų tikėtis, kad pasibaigus Donald Trump kadencijai Jungtinės Valstijos automatiškai grįš prie ankstesnio vaidmens, kai didžiąją Europos saugumo naštos dalį prisiimdavo Vašingtonas.
„Amerikos karių Europoje tikrai mažės“, – sakė ji, pabrėždama, kad dalis pajėgų gali būti ne tik išvedama, bet ir perskirstoma arčiau rytinio NATO flango.
Ši prognozė jau turi realų pagrindą. „Reuters“ liepą pranešė apie JAV pajėgų mažinimą Rytų Europoje, o rugpjūčio pabaigoje – apie Pentagono vykdomą platesnę pajėgų dislokavimo Europoje peržiūrą. Vis dėlto tai nėra tas pats, kas Amerikos pasitraukimas iš NATO. 2026 metų Ankaros NATO deklaracijoje sąjungininkai dar kartą patvirtino 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos principą ir kartu aiškiai įvardijo, kad Europos šalys bei Kanada prisiima didesnę atsakomybę už Aljanso gynybą.
Grigas požiūriu, būtent čia ir slypi „nepatogi tiesa“: Europa turi ruoštis pasauliui, kuriame JAV lieka svarbiausia sąjungininkė, bet nebėra pasirengusi viena nešti tokios didelės saugumo naštos kaip anksčiau.
Baimė kaip pažeidžiamumas
Paklausta apie silpniausią Lietuvos vietą, Grigas pirmiausia kalbėjo ne apie tankų ar karių skaičių. Ji išskyrė psichologinį karą ir visuomenės baimę.
„Žmonės gyvena lygtai jie pralaimėjo, psichologiškai pralaimėjo tą karą“, – sakė ji. Kaip pavyzdžius Grigas minėjo žmones, kurie dėl galimos grėsmės svarsto pervesti pinigus į užsienį, vengia investuoti Lietuvoje ar kuria išvykimo planus.
Šių elgsenos pavyzdžių nereikėtų laikyti visos visuomenės statistiniu paveikslu – interviu nepateikiama duomenų, kurie leistų tai pamatuoti. Tačiau pati mintis svarbi: priešininko tikslas informacinėje erdvėje gali būti ne vien įtikinti konkrečiu melu, bet ir ilgam įtvirtinti bejėgiškumo, nepasitikėjimo ar neišvengiamo pralaimėjimo jausmą.
Grigas jau ne vieną dešimtmetį analizuoja Rusijos „tautiečių gynimo“ politiką. 2026 metų kovą Atlantic Council publikacijoje ji dar kartą aprašė schemą, kai Maskva plačiai apibrėžia „tautiečių“ grupę, kalba apie jų diskriminaciją, dalija Rusijos pasus ir vėliau šią retoriką gali naudoti kaip argumentą intervencijai. Lietuvoje, jos vertinimu, svarbi ne tik karinė, bet ir informacinė bei visuomenės atsparumo dimensija.
Ko iš šios pozicijos nereikėtų suprasti klaidingai
- Tai nėra teiginys, kad Rusija nekelia grėsmės. Grigas priešingai pabrėžia, kad rizika regione buvo ir išliks.
- Tai nėra raginimas atsipalaiduoti gynybos sąskaita. Jos logika remiasi tuo, kad Lietuva ir Europa turi daugiau investuoti į realius pajėgumus, infrastruktūrą ir pasirengimą.
- Psichologinis atsparumas nepakeičia kariuomenės. Jis papildo atgrasymą: visuomenė turi gebėti atskirti riziką nuo panikos, tikrinti informaciją ir nepriimti svarbių sprendimų vien iš baimės.
Grigas mintis galiausiai gana paprasta: rizika niekur nedingo, tačiau panika nėra gynybos strategija. „Geriau dirbti, daryt tuos namų darbus, o ne sėdėti ir bijoti“, – sakė ji.
Komentarai