Ką dainuoja ką tik pasaulio čempionu tapęs lietuvis? Linas Andrijauskas juokiasi, kad skambėjo ir „Trys milijonai“, ir Jessica Shy. Tačiau vos grįžus iš pasaulio čempionato šventinė nuotaika dar maišėsi su nuovargiu ir sunkiai suvokiamu faktu: jis iš tiesų yra pasaulio čempionas.
Šalia jo į Lietuvą grįžo ir Martynas Jasiūnas – pasaulio vicečempionas. Vienam ant kaklo kabėjo auksas, kitam – sidabras, tačiau abu kalbėjo panašiai: šie medaliai greičiau atvėrė naują etapą, nei uždarė seną.
Esmė
Esmė
Linas Andrijauskas tapo IFMA pasaulio čempionu, o Martynas Jasiūnas iškovojo sidabrą. Abu lietuviai po pertraukų vėl turi naujų tikslų.
- Istorinis auksas 34-erių Andrijauskas laimėjo vyrų „Elite“ kategorijos iki 81 kg pasaulio čempionatą ir pasiekė didžiausią savo karjeros rezultatą.
- Jasiūnui – pasaulio sidabras Martynas Jasiūnas vyrų „Elite“ kategorijoje iki 75 kg sustojo tik finale ir po ilgesnės sporto pauzės vėl kalba apie naujus tikslus.
- Sugrįžimas virto medaliais Dar prieš kelis mėnesius abu sportininkai tik grįžo į rimtesnį varžybinį režimą, o dabar iš pasaulio čempionato parsivežė du aukščiausio lygio apdovanojimus.
- Nori įkvėpti jaunimą Abu kovotojai yra ir treneriai, todėl savo rezultatus mato ne tik kaip asmeninę pergalę, bet ir kaip pavyzdį jaunesnei Lietuvos muaythai kartai.
Andrijausko sugrįžimas baigėsi pasaulio auksu
Andrijauskas triumfavo vyrų „Elite“ svorio kategorijoje iki 81 kg. Dar prieš kelis mėnesius pats jo sugrįžimas į rimtas varžybas nebuvo savaime suprantamas.
Jo pasirodymas Lietuvos čempionate jau buvo šiokia tokia staigmena – aktyvi sportininko karjera buvo pristabdyta, o kas bus toliau, pats kovotojas aiškiai nežinojo.
Lietuvos čempionatas tapo savotišku bandymu. Andrijauskas ir Jasiūnas buvo sutarę: jeigu abu taps šalies čempionais, važiuos ir į pasaulio čempionatą. Planą pakoregavo tai, kad jiems teko susitikti tarpusavyje, tačiau minties apie pasaulio pirmenybes jie neatsisakė.
„Nusprendėm, kad turim tris mėnesius pasiruošti pasaulio čempionatui. Ką ir padarėm“, – pasakojo Andrijauskas.
Treneriui pačiam prireikė trenerio
Marijampolėje Andrijauskas pats įpratęs būti tuo žmogumi, kuris stovi sportininko kampe ir duoda nurodymus. Rengiantis pasaulio čempionatui vaidmenis teko pakeisti.
„Treneriui reikia trenerio“, – šyptelėjo jis.
Andrijauskas pasakojo subūręs komandą ir akcentavo gerą tarpusavio sinchronizaciją. Jo teigimu, visos trys kovos buvo atliktos laikantis iš anksto parengto plano.
Čempiono akimis, auksas todėl nėra vien jo asmeninis medalis. Tai visos komandos darbo rezultatas – nuo pasirengimo iki sprendimų ringe.
34-erių čempionas: amžius – ne priežastis sustoti
Andrijauskui – 34-eri. Pasak jo, savo kategorijoje jis buvo vienas vyriausių dalyvių.
Pačiam lietuviui tai tapo dar viena šio čempionato pamoka.
„Tai labai geras pavyzdys, kad tas amžius yra nedidelė kliūtis pasiekti stiprių rezultatų“, – sakė jis.
Sportininkas neslepia prieš pasaulio čempionatą turėjęs kelias asmenines „varneles“, kurias norėjo pasižymėti prieš galutinai ramiai pereidamas į trenerio vaidmenį. Po aukso sąrašas, panašu, dar neužvertas.
Apie konkrečius likusius tikslus Andrijauskas kol kas nekalba. Tačiau paklaustas apie naujus sportinius iššūkius pripažįsta: „Žinoma, kad kirba.“ Pirmiausia sprendimus jis ketina aptarti su treneriu ir leisti kūnui atsigauti po pasaulio čempionato.
Jasiūnas sustojo per vieną žingsnį nuo aukso
Martynas Jasiūnas vyrų „Elite“ kategorijoje iki 75 kg iškovojo pasaulio vicečempiono titulą. Sidabras iškart sukėlė dvejopas emocijas: džiaugsmą dėl vieno didžiausių karjeros rezultatų ir apmaudą, kad iki aukso trūko vienos pergalės.
„Kai esi per vieną žingsnį iki paties rimčiausio pasiekimo, yra apmaudu. Bet vis tiek reikia džiaugtis“, – sakė Jasiūnas.
Jam sidabro medalis kartu tapo naujos svajonės pradžia. „Laimi tie, kurie nepasiduoda“, – kalbėjo sportininkas, neslėpdamas, kad dabar jau kyla mintis dar kartą siekti aukso.
Jasiūnas: buvo laikas, kai išvis nesportavau
Jasiūno medalis taip pat gimė po ilgos pauzės. Kovotojas pasakojo, kad kurį laiką praktiškai nesportavo – sportinį režimą buvo pakeitusi tiesiog aktyvi kasdienybė. Rimčiau treniruotis jis vėl pradėjo maždaug prieš pusmetį.
Lietuvos čempionatas tapo riba, nuo kurios sprendėsi, ar verta leistis į pasaulio čempionato avantiūrą. Laimėtas šalies titulas davė atsakymą.
Jasiūnas pripažįsta supratęs, kad gyvenimas be sportinių tikslų jam netinka. Kai nėra režimo, disciplinos ir konkretaus rezultato, kurio siekiama, atsiranda jausmas, kad laikas tiesiog iššvaistomas.
„Kai esi įpratęs gyventi sportiniu režimu, kitaip nesigauna“, – sakė jis.
Dabar jų kovas stebi ir pačių auklėtiniai
Andrijausko ir Jasiūno istorijoje atsirado dar vienas sluoksnis, kurio ankstesnėje jų karjeros dalyje nebuvo. Abu dabar patys treniruoja jaunimą.
Andrijauskas skaičiavo, kad didelė dalis jo auklėtinių iki šio sezono apskritai nebuvo matę savo trenerio kovojančio. Per kelis mėnesius jie išvydo jį Lietuvos čempionate, o netrukus pasitiko jau su pasaulio čempiono medaliu.
Jasiūnas pabrėžė, kad būtent tai yra viena bendrų jų misijų – parodyti jauniesiems sportininkams, iki kur galima nueiti.
„Norim būti pavyzdys jaunajai kartai“, – sakė pasaulio vicečempionas.
Abu tikisi, kad stiprūs suaugusiųjų rezultatai ne tik įkvėps vaikus siekti daugiau, bet ir padės Lietuvos muaythai sportui sulaukti didesnio dėmesio.
Po medalių – noras tiesiog grįžti namo
Didelės čempioniškos šventės iškart po finalų nebuvo. Andrijauską po kovos dar užlaikė dopingo kontrolė, o grįžus pas komandą energijos vakarėliui beveik nebeliko.
Jasiūnas pasakojo, kad sportininkai ir komandos nariai tiesiog pavalgė, aptarė čempionatą, pasidžiaugė rezultatais ir bandė pailsėti.
Andrijauskui po kelionės į Lietuvą labiausiai norėjosi ne naujos šventės, o namų ir tylos.
„Noriu grįžti namo, ramiai pagulėti ir suprasti, kas čia buvo“, – sakė naujasis pasaulio čempionas.
Prieš kelis mėnesius Andrijauskas ir Jasiūnas dar tik tikrino, kiek toli gali nuvesti jų sugrįžimas. Atsakymą abu parsivežė ant kaklo.
Komentarai