AI jau rašo kartu su mumis: kaip tai gali keisti lietuvių kalbą

Parašote kelis sakinius ir paprašote AI juos „padaryti profesionalesnius“. Laiškas tampa sklandesnis. Tada tą patį daro kolega, studentas, mokytojas, įmonės komunikacijos specialistas ir tūkstančiai kitų žmonių.

Iš pirmo žvilgsnio pasikeitė tik tekstai. Tačiau kai ta pati technologija kasdien siūlo, kaip geriau suformuluoti sakinį, kokį žodį pasirinkti ir kokiu tonu kalbėti, atsiranda didesnis klausimas: ar AI tampa ne tik lietuvių kalbos vartotoju, bet ir jos vartoseną formuojančia jėga?

Atsakymas kol kas nėra paprastas. Yra rimtų požymių, kad generatyvinis AI gali veikti žmonių rašymo stilių ir mažinti jo įvairovę. Tačiau neturime pagrindo skelbti, kad jau išmatuotas spartesnis visos lietuvių kalbos kitimas. Poveikis greičiausiai pirmiausia vyksta daug mažesniu mastu – atskiruose laiškuose, vertimuose, mokykliniuose darbuose, įmonių tekstuose ir kasdienėse formuluotėse.

AI jau nėra mažos technologijų grupės įrankis

Kad technologija galėtų paveikti vartoseną, pirmiausia ja turi naudotis pakankamai daug žmonių. Ši sąlyga jau pildosi.

Eurostat duomenimis, 2025 m. generatyvinio AI įrankius per ankstesnius tris mėnesius buvo naudoję 36,9 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų. ES vidurkis siekė 32,7 proc.

Ne kiekvienas iš šių žmonių prašo AI rašyti lietuviškai, tačiau mastas svarbus. Generatyviniai modeliai naudojami tekstams kurti, taisyti, trumpinti, versti ir perrašyti. Vadinasi, vis daugiau lietuviško teksto atsiranda ne vien iš autoriaus galvos – tarp žmogaus minties ir galutinio sakinio įsiterpia modelio pasiūlymas.

Didžiausias pokytis gali būti ne žodynas, o vienodėjantis stilius

Kalbos pokytį lengviausia pastebėti tada, kai atsiranda naujas žodis. Tačiau AI poveikis gali būti daug mažiau matomas: sakiniai pamažu pradeda skambėti panašiau.

2026 m. žurnale „Nature Human Behaviour“ paskelbtame tyrime, apėmusiame daugiau kaip 880 tūkst. tekstų, mokslininkai nagrinėjo didžiųjų kalbos modelių naudojimą kaip rašymo pagalbininkų. Eksperimentuose modeliais perrašyti tekstai išlaikė pagrindinę informaciją, tačiau jų stiliaus įvairovė sumažėjo. Skirtinguose duomenų rinkiniuose rašymo sudėtingumo variacija sumažėjo 21–50 proc.

Tai nereiškia, kad lietuviški tekstai jau vienodėja būtent tokiu pačiu mastu – tyrimas nebuvo skirtas lietuvių kalbai. Tačiau jis parodo mechanizmą, kurio anksčiau tokio masto neturėjome: milijonams žmonių tekstus vienu metu gali redaguoti keli tie patys kalbos modeliai.

Jeigu modeliai dažniau siūlo saugias, statistiškai įprastas konstrukcijas, individualios formuluotės gali būti keičiamos labiau nuspėjamomis. Atskirame laiške to beveik neįmanoma pastebėti. Milijonuose tekstų tai jau gali tapti sisteminiu reiškiniu.

Lietuvių kalba AI nėra tokia pati užduotis kaip anglų

Lietuvių kalba technologijų pasaulyje turi kitokią starto poziciją nei anglų. Jai prieinama gerokai mažiau skaitmeninių duomenų, o turtinga morfologija reikalauja teisingai parinkti linksnius, galūnes ir kitas formas.

2026 m. ACL konferencijos darbe vertinant didžiųjų kalbos modelių gebėjimą vartoti lietuvių kalbos linksnius modelių tikslumas skirtinguose testuose siekė maždaug 66–85 proc. Specialiai lietuvių kalbai pritaikytas modelis nuosekliai aplenkė daugiakalbius modelius.

Tai svarbi detalė. AI ne tik atkartoja kalbą – jis ją filtruoja per savo mokymo duomenis ir modelio architektūrą. Jei tam tikros lietuviškos konstrukcijos mokymo duomenyse retos, sistema gali dažniau rinktis kitą, jai statistiškai saugesnį būdą pasakyti tą pačią mintį.

Todėl sklandžiai skambantis AI tekstas nebūtinai yra geriausias galimos lietuvių kalbos įvairovės pavyzdys.

Technologija atsineša ir savo žodyną

AI poveikis matomas ir visiškai įprastame reiškinyje – kartu su nauja technologija į kasdienę kalbą ateina nauji terminai, jų vertimai ir žargonas.

Viešojoje kalboje susiduria lietuviškos formuluotės ir angliški technologijų terminai. Pavyzdžiui, oficialiose Lietuvos aukštųjų mokyklų generatyvinio AI gairėse dažnai kalbama apie vartotojo „užklausą“, o kasdienėje technologijų aplinkoje nesunku išgirsti ir angliško prompt pagrindu atsiradusias formas.

Tai nėra vien AI sukeltas reiškinys – informacinės technologijos lietuvių kalbą naujais terminais veikė gerokai prieš ChatGPT. Skirtumas tas, kad dabar pats įrankis gali aktyviai dalyvauti terminą pasirenkant: žmogus jo klausia, kaip ką nors pavadinti, ir gautą formuluotę iškart naudoja savo tekste.

Klausimo aktualumą rodo ir institucinis dėmesys. 2025 m. Lietuvių terminologijos forumo konferencija buvo skirta dirbtiniam intelektui, duomenų rinkiniams ir terminologijai.

Tačiau AI lietuvių kalbai nėra vien grėsmė

Tą pačią technologiją, kuri gali skatinti kalbos vienodėjimą, galima naudoti ir priešinga kryptimi – tam, kad lietuvių kalba apskritai turėtų stipresnę vietą skaitmeniniame pasaulyje.

2024–2026 m. Lietuvoje įgyvendintas Bendrojo lietuvių kalbos tekstyno ir vektorizuotų modelių projektas, kurio vertė – 5,1 mln. eurų. Jo tikslas buvo sukurti didelės apimties kokybišką lietuvių kalbos tekstyną ir lietuviškiems duomenims pritaikytus neuroninius modelius.

Projekte „Liepa-3“ tuo pat metu buvo kuriamas 10 tūkst. valandų anotuotas lietuvių kalbos garsynas. Į jį numatyta įtraukti ne tik skaitomą ir spontanišką šneką, bet ir pagrindinių Lietuvos tarmių medžiagą.

Tai svarbu todėl, kad AI lietuvių kalba bus tokia įvairi, kokius lietuviškus duomenis jis gauna. Jei skaitmeniniame pasaulyje dominuos tik standartizuoti oficialūs tekstai, modeliai prasčiau pažins gyvą šneką, regioninius variantus ir retesnes konstrukcijas. Jei duomenų bazė platesnė, technologija gali padėti tą įvairovę išlaikyti.

Ar AI iš tiesų keičia lietuvių kalbą greičiau?

Kol kas patikimiausias atsakymas – nežinome.

Turime duomenų, kad AI plačiai naudojamas Lietuvoje. Turime tarptautinių tyrimų, rodančių, kad AI pagalba gali keisti žmonių rašymo stilių ir mažinti tekstų įvairovę. Žinome, kad lietuvių kalbos modeliai dar nevienodai gerai susidoroja su mūsų kalbos gramatika.

Tačiau norint įrodyti, kad dėl AI pati lietuvių kalba dabar keičiasi greičiau nei ankstesniais laikotarpiais, reikėtų ilgalaikių lietuviškų tekstynų tyrimų, leidžiančių atskirti AI poveikį nuo socialinių tinklų, anglų kalbos, globalizacijos, žiniasklaidos ir įprastos natūralios kalbos kaitos.

Šis klausimas jau peržengė teorijos ribas. 2026 m. rugsėjo 22 d. Lietuvių kalbos instituto tyrėjas Marius Glebus ir „Vilnius Tech“ lektorius Robert Leščinskij viešoje diskusijoje nagrinėjo, kas gresia lietuvių kalbai technologijų eroje ir ar AI jau pakankamai gerai išmokęs lietuviškai.

Pokytis, kurio lengviausia nepastebėti

Didžiausias AI poveikis kalbai gali atrodyti visai ne dramatiškai. Ne vieną rytą nepabusime ir nepamatysime, kad lietuvių kalba staiga kitokia.

Vietoj to žmogus priims vieną pasiūlytą sakinį. Kitą kartą – kitą. Įmonė AI perrašys šimtą laiškų. Studentas pataisys rašinį. Vertėjas pasinaudos automatiniu juodraščiu. Po truputį modelio pasirinktos konstrukcijos pateks į tekstus, kuriuos skaitys kiti žmonės.

Tai dar nėra įrodymas, kad AI „gadina“ ar neišvengiamai vienodina lietuvių kalbą. Technologija gali padėti rašyti aiškiau, suteikti lietuvišką prieigą prie informacijos ir sustiprinti kalbos technologijas. Tačiau pirmą kartą turime įrankį, kuris ne tik perduoda kalbą milijonams žmonių – jis nuolat siūlo, kaip ta kalba turėtų skambėti.

Būtent todėl svarbiausias klausimas gali būti ne tai, ar AI pakeis lietuvių kalbą. Kalbos keičiasi visada. Svarbiau, kiek tos kaitos kryptį paliksime kelių modelių statistiniams pasirinkimams ir kiek sąmoningai pasirūpinsime, kad skaitmeninė lietuvių kalba liktų tokia pat įvairi kaip jos vartotojai.