AI – ne tik programuotojams: kas iš tiesų juo naudojasi

Pasakykite „dirbtinio intelekto vartotojas“ ir galvoje dar nesunku nupiešti programuotoją su keliais monitoriais, prašantį AI parašyti kodą. Toks vartotojas tikrai egzistuoja. Tačiau jis jau nebėra geras visos auditorijos portretas.

Generatyvinio AI įrankiai perėjo ribą, kuri anksčiau skyrė specializuotą technologiją nuo kasdienio įrankio. Žmonės juos naudoja ne tik programavimui, bet ir tekstui taisyti, informacijai ieškoti, pamokoms ruošti, mokytis, idėjoms generuoti ar atlikti įprastas darbo užduotis.

Tai matyti ne iš vienos technologijų bendrovės vartotojų statistikos, o iš skirtingų gyventojų, darbuotojų, mokytojų ir verslo apklausų.

Trečdalis ES gyventojų – jau ne technologijų niša

Eurostat duomenimis, 2025 m. generatyvinio AI įrankius per ankstesnius tris mėnesius buvo naudoję 32,7 proc. 16–74 metų Europos Sąjungos gyventojų.

Dar įdomesnis yra naudojimo tikslas. 25,1 proc. visų apklaustų gyventojų AI naudojo asmeniniais tikslais, 15,1 proc. – darbui, o 9,4 proc. – formaliajam mokymuisi. Vien asmeninis naudojimas buvo dažnesnis nei profesinis.

Tai svarbus skirtumas. Jeigu AI būtų daugiausia programuotojų ar kitų technologijų specialistų darbo priemonė, tokio plataus privataus naudojimo tikėtis būtų sunku.

Lietuva nuo bendro vaizdo neatsilieka. Eurostat duomenimis paremtame Europos skaitmeninių įgūdžių ir darbo vietų platformos apibendrinime nurodoma, kad 2025 m. generatyvinį AI buvo naudoję apie 36,9 proc. 16–74 metų Lietuvos gyventojų – daugiau nei 32,7 proc. ES vidurkis.

Ryškiausias skirtumas – ne profesija, o amžius ir išsilavinimas

Eurostat pjūvis pagal gyventojų grupes parodo dar vieną dalyką: AI naudojimo tikimybę labai stipriai skiria amžius.

2025 m. generatyvinį AI naudojo apie 64 proc. 16–24 metų ES gyventojų, 50 proc. 25–34 metų, 39 proc. 35–44 metų ir 29 proc. 45–54 metų žmonių. 65–74 metų grupėje dalis siekė tik apie 7 proc.

Didelis skirtumas matomas ir pagal išsilavinimą: tarp aukštą formalųjį išsilavinimą turinčių žmonių AI naudojimas siekė 49 proc., tarp vidutinio išsilavinimo – 26 proc., o tarp žemo ar jokio formaliojo išsilavinimo – 22 proc.

Tad tipinis aktyvus vartotojas statistiškai labiau išsiskiria jaunumu ir aukštesniu išsilavinimu nei faktu, kad dirba programuotoju.

Darbe AI reiškia ne vien kodo rašymą

Technologijų sektorius vis dar pirmauja. Gallup 2025 m. trečiojo ketvirčio JAV darbuotojų apklausoje 76 proc. technologijų ir informacinių sistemų darbuotojų teigė AI darbe naudojantys bent kelis kartus per metus.

Tačiau toje pačioje apklausoje tokią patirtį nurodė ir 58 proc. finansų sektoriaus darbuotojų bei 57 proc. profesionalių paslaugų srityje dirbančių žmonių. Net sektoriuose, kuriuose daug darbo atliekama ne prie biuro stalo, AI jau nebuvo retenybė: apie 38 proc. gamybos, 37 proc. sveikatos priežiūros ir 33 proc. mažmeninės prekybos darbuotojų teigė jį naudojantys.

Dar iškalbingiau atrodo įrankių pasirinkimas. Tarp AI darbe naudojusių darbuotojų daugiau nei šeši iš dešimties buvo naudoję pokalbių robotus ar virtualius asistentus. 36 proc. naudojo AI tekstui rašyti ar redaguoti, o programavimo asistentus – tik 14 proc.

Vadinasi, kodas yra matoma AI revoliucijos dalis, tačiau statistiškai jis nėra pagrindinė daugumos darbuotojų sąveika su šiais įrankiais.

Pew Research Center 2025 m. apklausa parodė panašų užduočių profilį. Tarp JAV darbuotojų, kurie AI pokalbių robotus jau buvo naudoję darbe, 57 proc. juos pasitelkė informacijai ar tyrimui, 52 proc. – tekstui redaguoti, 47 proc. – dokumentams ar ataskaitoms rengti. Duomenų analizei arba programavimui juos buvo naudoję 27 proc.

Studentai – viena aktyviausių AI auditorijų

Mitas apie programuotojų dominavimą ypač silpnai atrodo pažvelgus į studentus.

OECD duomenimis, 2025 m. generatyvinio AI įrankius naudojo maždaug trys ketvirtadaliai 16 metų ir vyresnių studentų OECD šalyse. Tarp dirbančių žmonių dalis siekė 41,1 proc.

Eurostat ES duomenys rodo tą pačią kryptį: 63,8 proc. 16–24 metų žmonių 2025 m. buvo naudoję generatyvinį AI, o 39,3 proc. šios amžiaus grupės jį naudojo formaliajam mokymuisi.

Tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas naudojimas padeda išmokti daugiau. OECD pabrėžia skirtumą tarp geresnio užduoties atlikimo su AI ir realaus mokymosi. Tačiau vartotojų portreto klausimu signalas aiškus: studentas šiandien yra ne periferinis, o vienas tipiškiausių generatyvinio AI naudotojų.

AI atėjo ir į kitą klasės pusę

AI nėra tik mokinių ir studentų priemonė. OECD „Digital Education Outlook 2026“, remdamasis TALIS 2024 duomenimis, nurodo, kad 37 proc. pagrindinio ugdymo mokytojų buvo naudoję AI savo darbe.

57 proc. mokytojų taip pat sutiko, kad AI gali padėti rašyti ar gerinti pamokų planus. Tai gerai parodo, kuo technologija patraukli pedagogui: nereikia programuoti modelio ar suprasti jo architektūros, kad būtų galima paprašyti parengti užduoties variantus, pertvarkyti tekstą ar pasiūlyti pamokos struktūrą.

Švietime kartu išlieka rimtų klausimų dėl akademinio sąžiningumo, klaidų, duomenų apsaugos ir per didelio pasitikėjimo sugeneruotu turiniu. Tad didėjantis naudojimas savaime nėra įrodymas, kad kiekvienas naudojimo būdas yra tinkamas.

Smulkusis verslas AI naudoja mažiau, bet jis ten jau yra

Smulkiojo verslo statistika neleidžia sakyti, kad AI jau tapo universaliu kiekvienos mažos įmonės įrankiu. Tačiau ir čia jo naudojimas nebėra vien teorinis.

JAV gyventojų surašymo biuro verslo apklausoje 2025 m. pabaigoje–2026 m. pavasarį AI naudojo maždaug 17–20 proc. visų apklaustų įmonių. Tarp įmonių, turinčių keturis ar mažiau darbuotojų, dalis buvo mažesnė nei 20 proc., o didėjant įmonei naudojimas augo.

Tai nėra dauguma, tačiau net mikroįmonių grupėje kalbame apie realų vartotojų segmentą. Be to, JAV surašymo biuras į AI naudojimą jau įtraukia įvairias verslo funkcijas – nuo rinkodaros ir klientų aptarnavimo iki finansų, personalo, IT bei tyrimų.

Europos duomenys rodo tą pačią kryptį kitu masteliu. Eurostat duomenimis, 2025 m. bent vieną AI technologiją naudojo 19 proc. ES mažų ir vidutinių įmonių, palyginti su 55 proc. didelių įmonių. Ši statistika apima platesnį AI technologijų spektrą nei vien generatyviniai pokalbių robotai, todėl jos nereikėtų tiesiogiai lyginti su gyventojų ChatGPT naudojimu.

AI vartotojas gali būti ir žmogus, kuris tiesiog kažko ieško

AI plitimą už profesinės aplinkos ribų gerai rodo ir 2026 m. Pew Research Center JAV gyventojų apklausa. Joje 49 proc. suaugusiųjų teigė bent kartais naudojantys AI pokalbių robotus.

42 proc. visų apklaustų suaugusiųjų nurodė chatbotus naudojantys informacijos paieškai, ketvirtadalis – pramogai, 24 proc. – vaizdams ar vaizdo įrašams kurti arba redaguoti. Po 20 proc. teigė juos naudojantys medicininei informacijai bei mitybos ar fizinio aktyvumo informacijai gauti.

Šie skaičiai kartu primena ir svarbią ribą: naudojimas nėra tas pats, kas patikimumas. Ypač medicinos, teisės ar finansų klausimais AI atsakymas nėra profesionalios konsultacijos pakaitalas ir gali būti klaidingas.

Taigi kaip atrodo tikrasis AI vartotojo portretas?

Vieno portreto nebėra. Technologijų darbuotojai AI tebenaudoja dažniau nei daugelis kitų profesijų, tačiau jų dominavimas neapibūdina visos rinkos.

Statistika rodo kelias persidengiančias grupes: jauną žmogų, naudojantį AI mokslams ir asmeniniams klausimams; biuro darbuotoją, kuris trumpina dokumentą ar ruošia tekstą; mokytoją, planuojantį pamoką; finansų ar profesionalių paslaugų darbuotoją, ieškantį informacijos; smulkų verslą, automatizuojantį dalį administravimo ar rinkodaros.

Programuotojas vis dar yra svarbi šio paveikslo dalis. Tiesiog šiandien jis jau stovi ne vienas.