Pereiti prie pagrindinio turinio
Makroekonomika

Registruotas nedarbas rugsėjį sumažėjo iki 7,7 proc.

Registruotas nedarbas rugsėjį sumažėjo iki 7,7 proc.
Šaltinis: Wikimedia Commons
Skaitymo nustatymai
Šrifto dydis
Teksto plotis

Registruotas nedarbas Lietuvoje rugsėjį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir spalio 1 dieną siekė 7,7 proc., rodo Užimtumo tarnybos paskelbti duomenys.

Per mėnesį registruotų bedarbių sumažėjo 4,1 tūkst., arba 2,8 proc. Spalio pradžioje jų buvo 141,5 tūkst. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bedarbių skaičius sumažėjęs 9,2 tūkst., arba 6,1 proc., o registruoto nedarbo rodiklis – 0,6 procentinio punkto.

Svarbu, kad 7,7 proc. rodiklis yra būtent Užimtumo tarnybos skaičiuojamas registruotas nedarbas – registruotų bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų. Jo nereikėtų tapatinti su kitais nedarbo rodikliais, skaičiuojamais pagal gyventojų užimtumo tyrimus.

Esmė

Rugsėjį registruotas nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,3 proc. punkto iki 7,7 proc. Darbą pradėjo 23 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų.

  • Bedarbių sumažėjo 4,1 tūkst. Spalio 1 dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruota 141,5 tūkst. bedarbių – 2,8 proc. mažiau nei prieš mėnesį.
  • Darbą pradėjo 23 tūkst. žmonių Tai 37,1 proc. daugiau nei rugpjūtį. Daugiausia Užimtumo tarnybos klientų įsidarbino švietimo sektoriuje.
  • Skirtumai tarp savivaldybių išlieka dideli Neringoje registruotas nedarbas siekė 1,8 proc., o Ignalinos rajone – 10,9 proc.

Įsidarbinimas rugsėjį smarkiai išaugo

Ryškiausias rugsėjo pokytis – į darbą grįžusių žmonių skaičius. Per mėnesį dirbti pradėjo 23 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų. Tai 6,2 tūkst., arba 37,1 proc., daugiau nei rugpjūtį ir daugiausia per pastaruosius dvylika mėnesių.

Užimtumo tarnyba rugsėjo suaktyvėjimą sieja tiek su naujų mokslo metų pradžia, tiek su po vasaros atostogų atsinaujinusiomis darbuotojų paieškomis kituose sektoriuose.

Daugiausia – 3,3 tūkst. – Užimtumo tarnybos klientų pradėjo dirbti švietimo srityje. Iš jų po maždaug 1,2 tūkst. įsidarbino mokymo specialistais ir mokytojų padėjėjais. Apgyvendinimo bei maitinimo sektoriuje darbą pradėjo 1,9 tūkst., sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje – 1,2 tūkst. žmonių.

Spalio 1 dieną Lietuvoje iš viso dirbo apie 1,47 mln. žmonių – 8,6 tūkst., arba 0,6 proc., daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai darbuotojų skaičius augo švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei transporto ir saugojimo veiklose.

Darbdaviai paskelbė 11,5 tūkst. laisvų vietų

Rugsėjį 3,3 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Beveik trys ketvirtadaliai – 71,9 proc. – buvo skirti kvalifikuotam darbui, o 28,1 proc. sudarė nekvalifikuoto darbo pasiūlymai.

Du darbuotojai prie gamybos įrenginių fabrike
Iliustracinė gamybos sektoriaus nuotrauka. Ji nėra daryta Lietuvoje ir nerodo konkrečių rugsėjį darbo ieškojusių ar įsidarbinusių žmonių. Shixart1985 / Wikimedia Commons, CC BY 2.0.

Daugiausia darbuotojų ieškojo gamybos įmonės – jos paskelbė apie 2,7 tūkst. laisvų vietų. Administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuje pasiūlyta 1,7 tūkst. vietų, prekyboje – 1,6 tūkst., statyboje – 1,3 tūkst. Šiems keturiems sektoriams teko 62,7 proc. visų rugsėjį paskelbtų darbo pasiūlymų.

Tuo pat metu bedarbio statusas rugsėjį naujai suteiktas 24,1 tūkst. žmonių – 3,7 tūkst., arba 18,2 proc., daugiau nei rugpjūtį. Tai rodo, kad darbo rinkoje vyko intensyvus judėjimas abiem kryptimis, nors bendras registruotų bedarbių skaičius mėnesio pabaigoje sumažėjo.

Neringoje – 1,8 proc., Ignalinos rajone – 10,9 proc.

Registruotas nedarbas rugsėjį mažėjo 38 savivaldybėse, 14-oje augo, o aštuoniose nepasikeitė.

Mažiausias rodiklis spalio 1 dieną buvo Neringoje – 1,8 proc. Birštone jis siekė 4,8 proc., Elektrėnų ir Kretingos rajono savivaldybėse – po 5,5 proc., Joniškio rajone – 5,6 proc.

Kitame skalės gale liko Ignalinos rajonas, kur registruotas nedarbas siekė 10,9 proc. Zarasų rajone jis buvo 10,7 proc., Kalvarijoje – 10,2 proc., Anykščių rajone – 10 proc., o Raseinių rajone – 9,7 proc.

Rugsėjo duomenys rodo bendrą registruoto nedarbo mažėjimą, tačiau šalies viduje darbo rinkos situacija tebėra nevienoda. Nacionalinis 7,7 proc. rodiklis slepia daugiau kaip šešių procentinių punktų skirtumą tarp mažiausią ir didžiausią registruotą nedarbą turinčių savivaldybių.

Ką manote apie šį straipsnį?

Pasidalykite savo nuomone. Registruotis nereikia.

Komentaras išsiųstas. Ačiū!

Kaip vertinate šį straipsnį?

Tęsti skaitymą

Pasirinkite, kurį straipsnį skaityti toliau.