Už tą pačią renovaciją skirtinguose miestuose – skirtinga parama: nuo šiol svarbi bus savivaldybė

Įsivaizduokime du vienodo ploto daugiabučius. Vienas stovi Vilniuje, kitas – Kazlų Rūdoje. Abu siekia tos pačios energinio naudingumo klasės ir nesirenka papildomai skatinamų priemonių. Pagal naują valstybės paramos modelį vien dėl savivaldybės, kurioje stovi namas, jų apskaičiuota bazinė subsidija gali skirtis 77 500 eurų.

Tai nėra vien svarstomas sumanymas. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė spalio 6 d. pasirašė įsakymą Nr. D1-181, kuriuo įtvirtinta nauja paramos apskaičiavimo tvarka. Jis įsigaliojo spalio 7 d. Tačiau 2026 m. spalio 13 d. naujas renovacijos kvietimas dar buvo planuojamas, todėl naujų procentų negalima automatiškai taikyti kiekvienam anksčiau pradėtam projektui.

Kas yra savivaldybių paramos renovacijai indeksas?

SPRI – ne konkretaus žmogaus pajamų įvertinimas, o visos savivaldybės socialinę ir ekonominę padėtį apibūdinantis rodiklis. Pagal jį visos 60 Lietuvos savivaldybių suskirstytos į tris paramos poreikio grupes.

Skaičiuojant indeksą vertinami penki veiksniai: gyventojų pajamos, nedarbo lygis, savivaldybės fiskalinis pajėgumas, šildymo išlaidų kompensacijas gaunančių gyventojų dalis ir skurdo rizikos lygis. Rodikliai sujungiami į bendrą įvertį; aukštesnė SPRI reikšmė reiškia didesnį nustatytą paramos poreikį.

Iki šio pakeitimo bazinės paramos skyrimas nebuvo diferencijuojamas pagal tokią savivaldybių grupavimo sistemą. Aplinkos ministerija aiškina, kad naujove siekiama atsižvelgti į tai, jog tokio pat dydžio renovacijos įsipareigojimas skirtingas pajamas gaunantiems gyventojams gali reikšti nevienodą finansinę naštą.

Kuriai paramos grupei priklauso jūsų savivaldybė?

Pagal skelbiamą savivaldybių suskirstymą 16 savivaldybių pateko į 15 proc. grupę, 14 – į 20 proc., o 30 – į 25 proc. grupę. Tai namo vietos, o ne savininko deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijus. APVA pateiktame savivaldybių skirstyme nurodytos šios grupės.

15 proc. – 16 savivaldybių

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų; Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų; Birštono, Palangos, Neringos, Marijampolės, Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Utenos savivaldybės.

20 proc. – 14 savivaldybių

Alytaus miesto; Kaišiadorių, Molėtų, Telšių, Tauragės, Švenčionių, Rietavo, Šiaulių rajono, Panevėžio rajono, Druskininkų, Mažeikių rajono, Jonavos rajono, Plungės rajono ir Kretingos rajono savivaldybės.

25 proc. – 30 savivaldybių

Kalvarijos, Visagino, Kazlų Rūdos, Pagėgių savivaldybės; Biržų, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Lazdijų, Ignalinos, Zarasų, Raseinių, Radviliškio, Jurbarko, Joniškio, Akmenės, Kupiškio, Anykščių, Šilutės, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Alytaus rajono, Šilalės, Ukmergės, Varėnos, Šalčininkų, Kėdainių, Prienų ir Šakių rajonų savivaldybės.

Šis suskirstymas nėra individualus savivaldybės gyventojų turtingumo įvertinimas. Net 15 proc. grupei priskirtame mieste gyvenantis mažas pajamas gaunantis asmuo gali turėti teisę į atskirą paramą pagal savo namų ūkio padėtį.

Kiek pinigų iš tikrųjų skirs valstybė?

Čia slypi svarbiausia naujos sistemos detalė: 15, 20 ar 25 proc. nereiškia, kad valstybė tiesiog padengs tokią visos rangovo sąmatos dalį. Procentai naudojami nustatant fiksuotą tinkamų finansuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių paramos įkainį, o ši suma dauginama iš daugiabučio naudingojo ploto.

Pavyzdžiui, 1 550 kv. m daugiabučiui, kuris po atnaujinimo pasiektų B ar A energinio naudingumo klasę ir nepasinaudotų papildomais paramos priedais, nustatyti tokie baziniai įkainiai ir sumos:

Taigi tarp mažiausios ir didžiausios grupių bazinių išmokų susidaro 77 500 eurų skirtumas tam pačiam sąlyginiam namui. Šie skaičiai apskaičiuoti pagal patvirtinto įsakymo fiksuotus įkainius, o ne pagal konkretaus statybos rangovo pasiūlymą.

Individualiam butui tenkanti mokėti suma priklausys nuo jo dalies bendrame projekte, faktinės darbų kainos, tinkamų finansuoti išlaidų, pasirinktų sprendimų ir galimų individualių paramos išimčių. Todėl vien procentinio tarifo neužtenka atsakyti, kiek renovacija kainuos vienam buto savininkui.

Už ką bazinė parama gali išaugti iki 40 proc.?

Naujoji tvarka skatina tris renovacijos sprendimų grupes. Kiekviena reikalavimus atitinkanti grupė gali padidinti paramos intensyvumą 5 procentiniais punktais: kai atnaujinamas šilumos punktas ir vidaus šildymo bei karšto vandens sistemos; kai projektas atitinka savivaldybės patvirtintas architektūros kokybės vertinimo gaires; kai pastatas renovuojamas naudojant gamykloje pagamintus skydus ar modulius.

Įgyvendinus visus tris skatinamus sprendimus, 15 proc. bazė gali pakilti iki 30 proc., 20 proc. – iki 35 proc., o 25 proc. – iki 40 proc. Šie priedai nesuteikiami vien dėl to, kad gyventojai planuoja įprastą fasado šiltinimą: būtina atitikti konkrečias finansavimo taisyklių sąlygas. Visos padidintos sumos taip pat skaičiuojamos pagal atitinkamus fiksuotus įkainius, o ne tiesiog pridedant procentą prie galutinės sąskaitos.

Skydinė renovacija numatyta kaip vienas iš būdų darbus atlikti greičiau. Didelė dalis elementų pagaminama gamykloje ir vėliau montuojama pastate, todėl, APVA vertinimu, galima sutrumpinti statybų procesą ir sumažinti nepatogumus gyventojams. Tačiau realų laiką ir kainą lems konkretaus namo techninė būklė bei projekto sprendiniai.

Ne visiems galios 15–40 proc. skalė

Svarbi išimtis numatyta socialiai pažeidžiamiems namų ūkiams. Jiems tenkančiai energinį efektyvumą didinančių renovacijos priemonių išlaidų daliai bus taikomas atskiras Socialinio klimato fondo finansavimas: 80 proc., jeigu pastatas šildomas iškastiniu kuru, arba 50 proc., jeigu naudojamas ne iškastinis kuras. Tam tikriems iškastinį kurą naudojančių centralizuotos šilumos katilinių atvejams taip pat numatyta 80 proc. parama.

Šios sumos taikomos tinkamų finansuoti priemonių išlaidoms pagal patvirtintą metodiką, o ne automatiškai visoms žmogaus renovacijos išlaidoms. Abiem pažeidžiamų namų ūkių atvejais 100 proc. finansuojamos jiems tenkančios techninės pagalbos išlaidos: projekto parengimas, administravimas ir statybos techninė priežiūra. Tokios techninės išlaidos taip pat numatytos finansuoti ir kitiems gyventojams.

Viename daugiabutyje dėl šios priežasties gali būti taikomi skirtingi paramos skaičiavimo režimai: nepažeidžiamiems gyventojams – pagal savivaldybę ir projektą, pažeidžiamiems – pagal jų statusui bei pastato šildymo būdui skirtas taisykles. Gyventojo teisė į atskirą paramą turės būti nustatyta pagal konkrečias kvietimo sąlygas.

Kada pradės veikti nauja tvarka ir iš kur bus pinigų?

Naujasis finansavimo modelis jungia Socialinio klimato fondą, Klimato kaitos programą ir lengvatines renovacijos paskolas. Aplinkos ministerijos spalio 9 d. pranešimu, kompleksinei renovacijai iš Socialinio klimato fondo numatyta 133 mln. eurų, o iš Klimato kaitos programos – 126 mln. eurų paramos. Planuojama finansuoti apie 640 daugiabučių, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių; beveik 8 tūkst. jų laikomi pažeidžiamais.

Šiame kvietime atnaujinti daugiabučiai turės pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę, o apskaičiuotos šiluminės energijos sąnaudos turės sumažėti bent 40 proc. Numatomas lengvatinių paskolų naudojimas darbams finansuoti, o išmokėta valstybės parama mažins gyventojams tenkantį finansavimo likutį pagal taikomas sąlygas.

Naujos taisyklės jau galioja, bet tai nereiškia, kad paraiškos pagal naują kvietimą jau priimamos. Aplinkos ministerija spalio 9 d. skelbė, kad kvietimas bus paskelbtas artimiausiu metu; ankstesnėje APVA informacijoje buvo minima spalio pabaiga. Konkrečias paraiškų datas ir taikymo sąlygas būtina tikrinti oficialiame APVA puslapyje paskelbus kvietimą.

Ką dabar verta pasitikrinti daugiabučio gyventojams?

Pirmiausia nustatykite, kuriai SPRI grupei priklauso būtent namo savivaldybė. Tuomet kartu su bendrija arba namo administratoriumi įvertinkite investicijų planą: pastato plotą, siekiamą energinę klasę, šilumos taupymo tikslą ir tai, ar numatytos kurią nors iš trijų priemokų suteikiančios priemonės.

Vertinant planą svarbu prašyti ne vien bendros renovacijos kainos, bet ir aiškaus apskaičiavimo, kiek valstybė galėtų kompensuoti, kokia dalis liktų gyventojams ir kaip būtų paskirstomos mėnesinės įmokos. Jei name yra atskirai remtinų namų ūkių, jų finansavimas turi būti įvertintas pagal jiems taikomas taisykles.

Galutinis apsisprendimas turėtų remtis konkretaus namo investicijų planu ir naujojo kvietimo dokumentais, o ne vien 15, 20 ar 25 proc. skaičiumi. Būtent fiksuoto įkainio, savivaldybės grupės ir papildomų sprendimų derinys parodys, kokia valstybės paramos suma numatoma konkrečiam daugiabučiui.