Ar suaugęs žmogus turėtų iš atminties žinoti Pitagoro teoremą? Visas Lietuvos upes? Augalo ląstelės dalis? Prancūzijos revoliucijos datas?
Tokie klausimai dažnai tampa savotišku egzaminu sau: jei neatsimenu to, ką kažkada mokiausi, vadinasi, mokykla buvo bevertė arba mano atmintis prasta.
Tačiau prasmingesnis testas būtų kitoks. Ar galite suprasti sudėtingesnį tekstą, apskaičiuoti 20 proc. nuolaidą, pastebėti klaidinantį grafiką, atskirti koreliaciją nuo priežasties ir patikrinti abejotiną teiginį?
Būtent čia mokyklinės žinios iš egzaminų medžiagos virsta suaugusio žmogaus įrankiais.
Esmė
Esmė
Nėra normalaus procento, kiek mokyklos turime atsiminti. Svarbiau išlaikyti skaitymo, skaičiavimo ir problemų sprendimo pagrindus.
- Svarbiau ne faktų kiekis, o tai, ką su jais mokate daryti Suaugusiam praktiškai svarbesni gebėjimai suprasti tekstą, skaičiuoti procentus ir proporcijas, vertinti grafiką, atskirti faktą nuo nuomonės ir spręsti naują problemą.
- Dalis mokyklinių žinių gali išlikti dešimtmečius Klasikiniai ilgalaikės atminties tyrimai rodo, kad pirmus kelerius metus žinių prarandama daugiausia, tačiau gerai išmoktos medžiagos dalis gali išlikti prieinama labai ilgai.
- „Galiu susirasti internete“ neišsprendžia visko Kad galėtumėte įvertinti paieškos, socialinių tinklų ar AI pateiktą atsakymą, galvoje vis tiek reikia turėti pakankamą žinių ir gebėjimų pagrindą.
Nėra skaičiaus, kiek mokyklos „privalote“ atsiminti
Nėra mokslinio standarto, pagal kurį sveikas 35 ar 55 metų žmogus turėtų prisiminti, tarkime, 60 ar 80 proc. mokyklinės programos.
Toks procentas būtų ir sunkiai prasmingas. Vienas žmogus kasdien naudoja anglų kalbą ir beveik niekada – geometriją. Kitas dirba inžinerijoje, bet nuo mokyklos laikų nėra analizavęs literatūros kūrinio. Tai, kas reguliariai naudojama, paprastai išlieka prieinama geriau, o nenaudojamos detalės nyksta.
Be to, atmintis nėra archyvas, kuriame kiekviena formulė arba data saugoma vienodomis sąlygomis. Yra didelis skirtumas tarp gebėjimo informaciją spontaniškai atkurti ir gebėjimo ją atpažinti ar greitai išmokti iš naujo.
Kas liko po 50 metų: vienas garsiausių mokyklinių žinių tyrimų
Psichologas Harry P. Bahrick dar 1984 m. atliko neįprastai ilgą perspektyvą apimantį tyrimą: buvo tikrinamos 733 žmonių ispanų kalbos žinios, įgytos mokykloje ar koledže prieš laikotarpį nuo vienų iki 50 metų.
Tyrimo rezultatai parodė įdomų modelį. Žinių kiekis gana smarkiai mažėjo per pirmuosius maždaug 3–6 metus, tačiau dalis gerai įsisavintos medžiagos vėliau išliko stebėtinai stabili dešimtmečius.
Kuo daugiau žmogus iš pradžių buvo mokęsis ir kuo geriau medžiagą buvo įsisavinęs, tuo daugiau jos išliko ilgainiui. Bahrick šiai itin ilgai išliekančių žinių daliai net pasiūlė terminą „permastore“.
Tai nėra įrodymas, kad kiekvienas mokyklos dalykas veikia lygiai taip pat. Tačiau tyrimas parodo svarbų principą: pamiršti dalį konkrečių detalių nėra tas pats, kas prarasti viską, ko išmokote.
Kas iš mokyklos iš tiesų turėtų likti suaugusio žmogaus galvoje?
Naudingiau kalbėti ne apie visos programos procentą, o apie funkcinį žinių branduolį. Tai dalykai, kuriuos suaugęs žmogus nuolat arba netiesiogiai naudoja priimdamas sprendimus.
| Sritis | Kas praktiškai svarbu | Ko nebūtina mokėti atmintinai |
|---|---|---|
| Kalba ir skaitymas | Suprasti tekstą, argumentą, ironiją, sąlygas, atskirti teiginį nuo įrodymo | Visų gramatikos terminų ar literatūros datų |
| Matematika | Procentai, proporcijos, vienetai, apytikris skaičiavimas, grafikų ir lentelių supratimas | Retai naudojamų formulių, kurias galima patikimai susirasti |
| Gamtos mokslai | Suprasti įrodymų svarbą, priežastį ir koreliaciją, riziką, tikimybę ir matavimo paklaidą | Ilgų terminų, klasifikacijų ar formulių sąrašų |
| Istorija ir pilietiškumas | Suprasti pagrindinę įvykių seką, institucijų funkcijas, priežastis ir pasekmes | Kiekvienos datos ar valdovo valdymo metų |
| Informaciniai gebėjimai | Patikrinti šaltinį, palyginti kelis teiginius, pastebėti interesų konfliktą ir klaidinančius duomenis | Kaupti galvoje informaciją, kuri greitai keičiasi |
Čia svarbus vienas paradoksas. Internetas ir AI sumažino poreikį prisiminti daugybę detalių, tačiau kartu padidino poreikį turėti pakankamai žinių, kad galėtume suprasti, ar gautas atsakymas apskritai turi prasmę.
Jeigu nežinote, kas yra procentas, vien skaičiuotuvas nepadės nuspręsti, kurį skaičių į jį įvesti. Jei nežinote pagrindinės istorinio įvykio chronologijos, sunkiau pastebėti internete pateiktą absurdišką datą.
Lietuvoje problema matoma ne per istorijos datas, o per kasdienius gebėjimus
Naujausias OECD suaugusiųjų gebėjimų tyrimas gerai parodo, kodėl mokyklinių žinių klausimą verta formuluoti praktiškai.
2022–2023 m. vertinant 16–65 metų Lietuvos gyventojus, 38 proc. pateko į žemiausią raštingumo gebėjimų lygį arba žemiau jo, 32 proc. – skaičiavimo gebėjimų, o 46 proc. – adaptyvaus problemų sprendimo.
24 proc. Lietuvos suaugusiųjų žemai pasirodė visose trijose srityse. Lietuvos vidutiniai rezultatai buvo mažesni už OECD vidurkį.
Šie skaičiai nereiškia, kad trečdalis lietuvių „pamiršo mokyklą“. PIAAC nėra viktorina apie sostines, formules ar rašytojų gimimo datas. Tyrime vertinama, kaip žmonės supranta tekstinę ir skaitinę informaciją bei sprendžia realias problemas.
Ir būtent tai yra svarbiausias skirtumas: praktiniame gyvenime žinių kokybę dažnai geriau parodo gebėjimas jomis naudotis nei gebėjimas jas išvardyti.
Paprastesnis testas sau nei „ar prisimenu Pitagoro teoremą?“
Norint suprasti, ar mokyklinis pagrindas dar veikia, galima sau užduoti penkis klausimus:
- Ar sugebėčiau apytiksliai apskaičiuoti 15 proc. nuo sumos ir pastebėti akivaizdžiai klaidingą rezultatą?
- Ar perskaitęs vieno puslapio tekstą galiu savais žodžiais nusakyti pagrindinę jo mintį?
- Ar žiūrėdamas į grafiką patikrinu ašis, laikotarpį ir tai, kas iš tikrųjų matuojama?
- Ar suprantu, kad du kartu pasikeitę dalykai dar neįrodo, jog vienas sukėlė kitą?
- Ar radęs stiprų teiginį internete galiu nustatyti, kas jį paskelbė ir kuo jis pagrįstas?
Jei su šiais dalykais sekasi, faktas, kad nebeprisimenate chloroplasto sandaros ar konkrečios formulės, neturėtų labai jaudinti.
Kodėl vis dėlto neverta visko perduoti „Google“ ar ChatGPT?
Galimybė informaciją greitai susirasti keičia tai, ką verta laikyti galvoje, bet nepadaro vidinių žinių nereikalingų.
OECD suaugusiųjų gebėjimų sampratoje pabrėžiama ne izoliuotų faktų atmintis, o gebėjimas pasiekti, suprasti, analizuoti ir panaudoti informaciją realiose situacijose. Tam žmogus turi remtis ir tuo, ką jau žino.
Kitaip tariant, išorinė atmintis puikiai tinka detalėms. Tačiau galvoje reikalingas karkasas, prie kurio tas detales galima pritvirtinti.
Jei atrodo, kad viską pamiršote, nepradėkite nuo vadovėlio skaitymo
Atminties tyrimai rodo, kad ilgalaikiam išlaikymui ypač naudinga ne vien pakartotinai skaityti informaciją, o mėginti ją aktyviai atkurti ir prie jos sugrįžti po tam tikro laiko.
Psichologas Jeffrey D. Karpicke apžvelgė, kaip pats informacijos atkūrimas iš atminties stiprina galimybę ją vėliau prisiminti. O BrainFacts aprašytas kartojimo intervalais principas rodo, kad medžiagos paskirstymas per laiką ilgalaikei atminčiai paprastai naudingesnis nei intensyvus „kalimas“ vienu prisėdimu.
Praktiškai tai gali atrodyti labai paprastai: pasirinkite vieną sritį, kurią norite atgaivinti, pirmiausia pabandykite atsakyti iš atminties, tada pasitikrinkite klaidas ir po kurio laiko prie tų pačių klausimų grįžkite. Dešimtys atsitiktinių faktų vienu vakaru duos mažiau naudos nei nuosekliai atkurtas pagrindas.
Verdiktas: nereikia nešiotis mokyklinio vadovėlio galvoje
Suaugusiam žmogui nereikia prisiminti visos mokyklinės programos ir nėra prasmingo procento, kuriuo būtų galima išmatuoti, ar jis „pakankamai išsilavinęs“.
Tačiau turėtų išlikti tai, dėl ko tie faktai apskritai buvo mokomi: gebėjimas skaityti ir suprasti, skaičiuoti, pastebėti mastą, orientuotis priežastyse ir pasekmėse, vertinti įrodymus ir išmokti tai, ko šiuo metu nežinote.
Geras suaugusio žmogaus išsilavinimo testas nėra „kiek atsakymų prisimenu be pagalbos?“, o „ar turiu pakankamai pagrindo suprasti problemą ir patikimai rasti trūkstamą atsakymą?“
Komentarai