Mėnuo be kasdienių naujienų: ką laimėtumėte, o ką prarastumėte

Pirmosiomis dienomis greičiausiai pasigestumėte ne pačių naujienų, o įpročio jas tikrinti. Ranka pati siektų telefono laukimo eilėje, per pietus ar vos atsibudus. Būtent ši dalis ir parodo skirtumą tarp poreikio būti informuotam ir poreikio nuolat tikrinti, ar neatsirado kažkas naujo.

Tačiau pažadas, kad po mėnesio be kasdienių naujienų žmogus būtinai taps ramesnis, būtų per stiprus. Tyrimų, kurie tiksliai palygintų mėnesį kasdienio naujienų vartojimo su režimu „viena savaitinė santrauka“, trūksta. Turimi duomenys leidžia kalbėti atsargiau: problema dažniausiai yra ne pats domėjimasis pasauliu, o perteklius, pasikartojimas ir sunkiai kontroliuojamas tikrinimas.

Kai informuotumas virsta nuolatiniu budėjimu

2025 m. Reuters Institute Digital News Report duomenimis, 40 proc. apklaustųjų skirtingose rinkose teigė naujienų kartais arba dažnai vengiantys. Tarp dažnai minimų priežasčių – neigiama naujienų emocija, nuovargis ir jausmas, kad informacijos tiesiog per daug.

Tai nėra vien auditorijos nuotaika. 2026 m. paskelbta 17 tyrimų ir daugiau kaip 13 tūkst. dalyvių apėmusi metaanalizė nustatė teigiamą ryšį tarp naujienų pertekliaus ir jų vengimo. Kitaip tariant, kuo stipresnis informacinio persisotinimo jausmas, tuo labiau žmonės linkę nuo naujienų atsitraukti.

Ypač ryškus poveikis gali būti krizių metu. Po 2013 m. Bostono maratono sprogdinimų atliktas tyrimas parodė, kad labai intensyvus pasikartojančios su išpuoliu susijusios žiniasklaidos vartojimas buvo susijęs su didesniais ūmaus streso simptomais. Tai specifinė ekstremalaus įvykio situacija, todėl jos negalima tiesiogiai perkelti į įprastą antradienio naujienų srautą. Vis dėlto ji gerai parodo vieną mechanizmą: nuolat kartojama grėsminga informacija gali pratęsti psichologinį įvykio buvimą.

FOMO veikia ir naujienose

Baimė kažką praleisti dažniausiai siejama su socialiniais tinklais, tačiau panašus mechanizmas veikia ir sekant naujienas. Atsiranda mintis, kad svarbus įvykis gali nutikti bet kurią minutę, todėl verta dar kartą atnaujinti ekraną.

2025 m. paskelbtame dviejų etapų 834 žmonių tyrime apie naujienų vartojimą Facebook autoriai nustatė grandinę, siejančią naujienų vartojimą, baimę kažką praleisti, informacinį perteklių ir vėlesnį naujienų kuravimą ar vengimą. Tai nereiškia, kad FOMO visiems sukelia doomscrollingą, tačiau padeda paaiškinti paradoksą: kuo labiau stengiamės nieko nepraleisti, tuo greičiau galime pasijusti persisotinę.

Jeigu kasdienis srautas būtų išjungtas, ši kilpa bent iš dalies nutrūktų. Po kelių dienų galėtų paaiškėti, kad nemaža dalis „skubių“ naujienų po savaitės nebeturi jokios reikšmės arba telpa į du sakinius.

Ką prarastumėte skaitydami tik kartą per savaitę

Savaitinė santrauka turi vieną didelį pranašumą: leidžia naujienoms nusistovėti. Pirmąją įvykio valandą dažnai žinome daug fragmentų, bet mažai konteksto. Po kelių dienų jau aiškiau, kas iš tiesų pasikeitė, o kas buvo tik tarpinis pareiškimas, prognozė ar triukšmas.

Tačiau savaitės ritmas netinka viskam. Tą pačią dieną gali būti svarbūs ekstremaliųjų situacijų perspėjimai, transporto sutrikimai, teisės ar taisyklių pokyčiai, tiesiogiai veikiantys žmogų, banko ar kibernetinio saugumo pranešimai, taip pat profesinei veiklai būtina informacija.

Todėl praktiškesnis eksperimentas būtų ne „mėnesį nieko nežinau“, o „mėnesį nebeseku bendro naujienų srauto“. Skubią informaciją galima palikti atskirame kanale, o politiką, geopolitiką, didžiąją dalį verslo ir kitų bendrųjų naujienų perskaityti kartą per savaitę.

Lietuvoje naujienų nuovargis nėra vien teorija

COVID-19 pandemijos metu Lietuvoje atlikta 1036 žmonių internetinė apklausa parodė, kad 32 proc. respondentų buvo pradėję vengti su pandemija susijusių naujienų, o 26 proc. teigė nustoję jas sekti. Tyrimo imtis nebuvo idealiai reprezentatyvi – 83 proc. dalyvių buvo moterys – be to, buvo analizuojamas išskirtinis krizės laikotarpis. Vis dėlto rezultatai rodo, kad informacinis nuovargis gali atsirasti ir tada, kai pati informacija objektyviai svarbi.

Tai ir yra pagrindinė dilema: žmogus gali vienu metu norėti žinoti, kas vyksta, ir nebenorėti to žinoti tokiu dažniu.

Tai kiek naujienų žmogui iš tikrųjų reikia?

Mokslas nepateikia normos, panašios į rekomenduojamą miego trukmę. Nėra patikimos taisyklės, kad sveika skaityti naujienas 20 minučių per dieną, tris kartus per savaitę ar būtent sekmadieniais.

Naudingesnis kriterijus – ne kiekis, o funkcija. Jeigu naujiena keičia tai, ką šiandien turite padaryti, ją verta gauti laiku. Jeigu ji tik praneša ketvirtą tos pačios istorijos atnaujinimą, kurio negalite paveikti ir kuris nekeičia jūsų sprendimų, jo vertė gerokai mažesnė.

Vieno mėnesio eksperimentą būtų galima susidėlioti paprastai: išjungti bendrųjų naujienų programėlių pranešimus, nebeskaityti naujienų socialinių tinklų sraute ir pasirinkti vieną konkrečią savaitės dieną patikimai santraukai. Kartu palikti tik tuos perspėjimus, kurie susiję su saugumu, darbu ar kitais realiais kasdieniais sprendimais.

Po mėnesio svarbiausias klausimas būtų ne „ar žinojau visas naujienas?“. Daug informatyvesni būtų kiti: ar praleidau ką nors, kas realiai pakenkė mano sprendimams, ar jaučiausi prasčiau informuotas svarbiais klausimais, ir kiek kartų paaiškėjo, kad naujiena, kurią anksčiau būčiau tikrinęs dešimt kartų per dieną, po savaitės tilpo į vieną aiškią pastraipą.

Jeigu atsakymas būtų „beveik nieko svarbaus nepraleidau“, eksperimentas parodytų ne tai, kad naujienų nereikia. Jis parodytų kai ką praktiškesnio: informuotumui nebūtinai reikia nuolatinio srauto.