„Už narkotikus“, „ginklams“, teroristinės organizacijos pavadinimas ar sankcionuotos valstybės vardas – draugams tokia pavedimo paskirtis gali atrodyti kaip nevykęs pokštas. Banko sistemai humoras nebūtinai bus toks akivaizdus.
Mokėjimo paskirties tekstas gali būti vienas iš duomenų, kuriuos finansų įstaigos naudoja sankcijų ir kitoms rizikoms tikrinti. Todėl net teisėtas kelių eurų pavedimas kartais gali būti pristabdytas vien todėl, kad jo duomenys sukėlė automatinį perspėjimą.
Tai nereiškia, kad bankai turi vieną visuotinį „uždraustų žodžių“ sąrašą. Konkretūs filtrai, jų jautrumas ir papildomos patikros priklauso nuo banko, mokėjimo rūšies, šalių, valiutos ir kitų aplinkybių.
Esmė
Esmė
Pavedimo paskirtį gali tikrinti bankų rizikos sistemos. Paaiškiname, kokie juokai sukelia problemų ir ką daryti, jei mokėjimas sustabdytas.
- Bankai vertina ir laisvo teksto laukus Sankcijų bei kitose atitikties sistemose gali būti tikrinama ne tik siuntėjo ir gavėjo tapatybė, bet ir pavedimo paskirtis.
- Problema – kontekstas ir klaidingi sutapimai Teroristinių organizacijų, sankcionuotų asmenų, šalių, ginklų ar narkotikų paminėjimai gali sukelti automatinį perspėjimą, nors pavedimas iš tikrųjų būtų nekaltas.
- „Suveikė filtras“ dar nereiškia „pinigai konfiskuoti“ Dažniausiai pirmas rezultatas yra mokėjimo sustabdymas, papildoma patikra arba prašymas paaiškinti operaciją.
- Saugiausia paskirtis – nuobodi ir tiksli Rašykite, už ką iš tikrųjų mokate: sąskaitos numerį, nuomą, vakarienę ar kitą tikrą mokėjimo paskirtį. Banko pavedimas nėra geriausia vieta juodam humorui.
Taip, pavedimo paskirtis gali patekti į patikrą
Tarptautinius sankcijų tikrinimo principus aprašančios Wolfsberg Group gairės tarp dažnai tikrinamų operacijos duomenų tiesiogiai mini laisvo teksto laukus, įskaitant mokėjimo paskirties informaciją ir SWIFT pranešimų lauką, kuriame nurodoma pavedimo paskirtis.
Tikrinami gali būti asmenų ir bendrovių pavadinimai, bankai, geografinės vietos, laivai ir kita rizikai reikšminga informacija. Jeigu teksto dalis panaši į sankcijų sąraše esantį pavadinimą, sistema gali sugeneruoti perspėjimą, kurį vėliau tenka įvertinti žmogui.
Kad tokie klaidingi sutapimai yra reali techninė problema, rodo net SWIFT sankcijų tikrinimo mokomoji medžiaga. Joje pateikiamas pavyzdys, kai paprastas angliškas žodis „said“ laisvo teksto lauke sutampa su sankcionuoto asmens alternatyviu vardu. Tokias situacijas sistemos turi mokėti atskirti nuo tikro sankcijų pažeidimo.
Yra buvę atvejų, kai keliolikos eurų „pokštas“ virto tyrimu
Tai nėra vien teorinė rizika. Europos Tarybos MONEYVAL atliktame Latvijos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vertinime aprašyti keli labai iškalbingi atvejai.
2015 m. vieno pavedimo siuntėjas juokaudamas panaudojo „bin Laden“ vardą. Bankas mokėjimo nevykdė, kol situacija buvo tikrinama, o teisėsauga vėliau nustatė, kad tai iš tiesų buvo draugui skirtas pokštas.
Dar ryškesnis atvejis užfiksuotas 2016 m.: 30 eurų pavedimo paskirtyje buvo parašytas pokštas apie AK-47, „Al Qaeda“ ir Osama bin Laden. Lėšos buvo įšaldytos, informacija perduota institucijoms, o tyrimas galiausiai nustatė, kad mokėjimas su terorizmu nesusijęs. Kitas panašus atvejis buvo vos 13,99 euro vertės. Šie pavyzdžiai pateikti oficialioje MONEYVAL Latvijos vertinimo ataskaitoje.
Jie parodo svarbų dalyką: maža suma savaime nepadaro keistos paskirties nematomos. Rizikos sistemos vertina ne vien pavedimo dydį.
Kas iš tikrųjų nutinka suveikus filtrui?
Žodis „užblokavo“ gali reikšti kelis skirtingus dalykus. Bankas gali laikinai sustabdyti konkretų mokėjimą, paprašyti papildomos informacijos, atmesti operaciją arba, rimtesniais atvejais, apriboti naudojimąsi sąskaita.
Vien juokelis pavedimo paskirtyje nereiškia, kad visa sąskaita automatiškai bus užšaldyta. Paprastai svarbus visas kontekstas: kas siunčia pinigus, kam, kokia suma, į kokią šalį, ar operacija dera su įprasta kliento veikla ir ką konkrečiai aptiko kontrolės sistema.
Lietuvos bankas aiškina, kad mokėjimo paslaugų teikėjas gali prašyti informacijos apie operacijas, kurios sukėlė pagrįstų įtarimų, o tam tikrais atvejais gali jų ir nevykdyti.
Jeigu finansų įstaiga nustato įtartiną piniginę operaciją, jai gali atsirasti ir teisinė pareiga ją sustabdyti. Lietuvos bankas kartu pabrėžia, kad finansų įstaigos neprivalo papildomai tirti kiekvieno įprasto mokėjimo, jeigu nėra pagrindo įtarti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.
Momentinis pavedimas nereiškia, kad jokios kontrolės nebėra
Čia yra svarbus naujesnis ES niuansas. Momentinių euro mokėjimų taisyklės pakeitė būdą, kuriuo tikrinamos tam tikros tikslinės finansinės sankcijos. Mokėjimo paslaugų teikėjai turi reguliariai – bent kartą per dieną – patikrinti savo klientus pagal tokių sankcijų sąrašus, o ne kiekvieno momentinio pavedimo metu iš naujo tikrinti siuntėją ir gavėją.
ES reglamente dėl momentinių mokėjimų kartu aiškiai palikta galimybė taikyti kitų sankcijų ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Todėl būtų klaidinga manyti, kad momentinis mokėjimas dėl savo greičio apskritai nepatenka į rizikos kontrolę.
Gavėjo vardo patikra – visai kita sistema
Lietuvoje nuo 2025 m. spalio 9 d. atliekant euro pavedimus vartotojai taip pat mato gavėjo patikros rezultatą. Bankas palygina įrašytą gavėjo vardą ar įmonės pavadinimą su nurodyto IBAN savininku.
Ši gavėjo tikrinimo paslauga pirmiausia skirta apsaugoti nuo sukčiavimo ir klaidingai įvestų gavėjų. Ji nėra tas pats, kas pavedimo paskirties ar visos operacijos vertinimas pinigų plovimo ir sankcijų rizikos požiūriu.
Kokių „juokelių“ geriau vengti?
Nėra prasminga sudarinėti magiško žodžių sąrašo, kurį aplenkus mokėjimas esą visada praeis. Be to, tikros mokėjimo paskirties maskavimas gali sukelti dar daugiau klausimų.
Praktinė taisyklė paprastesnė: nerašykite fiktyvių nuorodų į nusikalstamą veiklą, terorizmą, ginklų ar narkotikų prekybą, sankcionuotus asmenis ar organizacijas vien dėl humoro. Toks tekstas gali būti visiškai nekaltas žmogui, bet automatinė sistema pirmiausia mato duomenų sutapimą, o ne jūsų draugystės kontekstą.
Žinoma, pats žodis „ginklas“, „vaistai“, valstybės pavadinimas ar asmens vardas savaime nereiškia neteisėto mokėjimo. Yra daugybė teisėtų priežasčių juos vartoti. Esmė ta, kad išgalvotas rizikingas kontekstas gali sukurti nereikalingą klaidingą signalą.
Ką tada rašyti pavedimo paskirtyje?
Jeigu apmokate sąskaitą – nurodykite jos ar užsakymo numerį taip, kaip prašo gavėjas.
Jeigu mokate nuomą – tinka aiški formuluotė, pavyzdžiui, „nuoma už rugsėjį“.
Jeigu dalijatės išlaidas – galima rašyti „už vakarienę“, „už bilietus“ ar kitą tikrą paskirtį.
Jeigu gavėjas pateikė konkretų mokėjimo identifikatorių, nekeiskite jo ir neprirašykite šalia juokelių – automatinė gavėjo apskaitos sistema taip pat gali nebeatpažinti pavedimo.
Ką daryti, jei pavedimas jau sustabdytas?
Pirmiausia patikrinkite banko ar mokėjimo programėlės pranešimus. Jeigu prašoma paaiškinti operaciją, pateikite tikrą jos paskirtį ir, jei reikia, tai pagrindžiančius dokumentus – sąskaitą, sutartį ar kitą informaciją.
Neverta bandyti pakartoti tos pačios operacijos kelis kartus su vis kitokia išgalvota paskirtimi. Jei pirmasis mokėjimas buvo sustabdytas dėl atitikties patikros, toks elgesys gali tik dar labiau apsunkinti situaciją.
Tarptautinių sankcijų patikros atvejais Lietuvos bankas rekomenduoja, kad ribojimai paprastai netruktų ilgiau kaip tris dienas, nors teisės aktuose vieno universalaus termino visoms situacijoms nėra.
Taigi atsakymas į klausimą yra taip: „nekaltas“ juokelis gali sustabdyti visiškai teisėtą pavedimą. Ne todėl, kad bankas nesupranta humoro, o todėl, kad dalis finansinių nusikaltimų ir sankcijų kontrolės yra automatizuota, o klaidingi sutapimai neišvengiami. Pavedimo paskirtyje nuobodumas šiuo atveju yra privalumas.
Komentarai