ESO vadovybės krizę sukėlė ne viena personalija. Ji kilo po rugpjūčio 22-osios audros, kai elektros tiekimas piko metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o ESO tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 tūkstančių.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, audra buvo išskirtinė ir meteorologiniu požiūriu: pagal nuo 1970 metų turimus duomenis tai buvo vienintelė vasaros audra, kai pavojingas ar stipresnis vėjas užfiksuotas visose vėjo parametrus matuojančiose šalies meteorologijos stotyse. Ventėje gūsiai siekė 33,1 m/s.
Tačiau politinės ir vadybinės diskusijos kilo ne dėl to, ar ESO galėjo sustabdyti audrą. Klausimas buvo kitas – ar tinklas ir bendrovė buvo pakankamai pasirengę tokio masto įvykiui ir kodėl daliai gyventojų elektros teko laukti itin ilgai.
Esmė
Esmė
Po rekordinės audros traukiasi ESO vadovas ir valdyba. Aiškiname, ar tai gali keisti sąskaitas, investicijas ir elektros tinklo patikimumą.
- Sąskaitos dėl atsistatydinimų automatiškai nesikeičia ESO persiuntimo kainos yra reguliuojamos, o 2026 metų tarifai jau nustatyti. Vien vadovų pasikeitimas nesuteikia bendrovei galimybės tiesiog padidinti elektros kainos vartotojui.
- Dabartinės investicijos nestabdomos „Ignitis grupė“ paskelbė, kad valdybos pasitraukimas nekeičia jos 2026 metų investicijų prognozės. 2026–2029 m. strategijoje elektros skirstymo tinklams numatyta 1,4–1,6 mlrd. eurų.
- Tikrasis klausimas – kas bus daroma kitaip Nauja vadovybė turės peržiūrėti tinklo atsparumo planą. Kol kas nežinoma, ar tai reikš papildomas investicijas, kitokius kabeliavimo ir tinklo priežiūros prioritetus ar naujus reagavimo į audras standartus.
Kas tiksliai atsistatydino?
| Data | Kas įvyko |
|---|---|
| Rugpjūčio 22 d. | Lietuvą nusiaubė itin stipri audra; piko metu be elektros liko daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. |
| Rugsėjo 10 d. | ESO vadovas Renaldas Radvila pateikė atsistatydinimą. Paskutinė jo darbo diena – rugsėjo 30-oji. |
| Rugsėjo 11 d. | Apie atsistatydinimą nuo rugsėjo 30-osios pranešė visi ESO valdybos nariai. Jų kadencija turėjo baigtis tik 2027 m. vasario 13 d. |
| Spalio 1 d. | Laikinuoju ESO vadovu turi tapti dabartinis Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas. |
Pranešdamas apie pasitraukimą R. Radvila pripažino, kad bendrovė audrai turėjo būti geriau pasirengusi ir kad po 2024 metų audros nebuvo padaryta viskas, ką buvo galima padaryti.
Kitą dieną apie pasitraukimą pranešusi valdyba sprendimą aiškino poreikiu pakeisti ESO valdymą ir į naują valdybą pritraukti daugiau tinklo atsparumo bei veiklos tęstinumo kompetencijų. Oficialiame pranešime valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas taip pat akcentavo, kad sprendžiant tinklo pažeidžiamumą negalima orientuotis vien į mažiausią paslaugos kainą.
Ar dėl to gali padidėti elektros sąskaita?
Artimiausiu metu vien dėl vadovų pasikeitimo – ne. ESO vadovas ar valdyba negali savo nuožiūra rytoj pakeisti gyventojui taikomo elektros persiuntimo tarifo.
Skirstymo ir persiuntimo paslaugų kainodara yra reguliuojama. 2026 metų ESO persiuntimo paslaugos kainos nustatytos pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimus ir galioja nuo sausio 1-osios.
Be to, pati „Ignitis grupė“, pranešdama apie ESO valdybos pasitraukimą, nurodė, kad šis įvykis nekeičia grupės 2026 metų investicijų ir koreguoto EBITDA prognozių.
Ilgesniu laikotarpiu atsakymas nėra toks kategoriškas. Jeigu po audros būtų nutarta gerokai didinti investicijas į kabeliavimą, tinklo automatizavimą, medžių keliamų rizikų mažinimą ar avarines pajėgas, dalis ekonomiškai pagrįstų tinklo sąnaudų ateityje galėtų atsispindėti reguliuojamoje kainodaroje. Tačiau tam reikėtų konkrečių sprendimų ir reguliavimo proceso. Šiuo metu apie tokį tarifo pakeitimą dėl vadovybės krizės nepaskelbta.
Ar keisis investicijos į elektros tinklą?
Kol kas paskelbta priešingai – esami investiciniai planai nenutraukiami. 2026–2029 metų „Ignitis grupės“ strateginiame plane iš 2,5–3 mlrd. eurų bendrų investicijų maždaug 1,4–1,6 mlrd. eurų numatyta atsparaus ir efektyvaus elektros skirstymo tinklo plėtrai.
2026 metų pirmąjį pusmetį į Tinklų segmentą jau buvo investuota 208,3 mln. eurų – 26,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Tačiau būtent investicijų prioritetai dabar gali tapti svarbiausia diskusija. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas po R. Radvilos atsistatydinimo pareiškė, kad būtina iš esmės atnaujinti tinklo atsparumo didinimo planą.
Tai gali reikšti ne didesnę bendrą pinigų sumą, o kitokį jų paskirstymą: kokias oro linijas pirmiausia kabeliuoti, kur automatizuoti tinklą, kaip valdyti augmenijos riziką ir kiek avarinių brigadų bei rangovų pajėgumų užsitikrinti ekstremalioms situacijoms. Konkretus naujas planas dar nepaskelbtas.
Ar pasikeitus vadovams tinklas taps patikimesnis?
Ne iš karto. Vadovo pavardė nepakeičia antžeminės linijos požeminiu kabeliu ir nepašalina medžio, galinčio per kitą audrą nuversti laidus.
Tinklo patikimumui svarbūs ilgalaikiai infrastruktūros sprendimai, automatizavimas, gedimų lokalizavimas, miškuose esančių linijų apsauga ir tai, kaip greitai ekstremalios situacijos metu galima sutelkti žmones, techniką bei generatorius.
Vadovybės pasikeitimas svarbus tiek, kiek jis pakeis šių darbų prioritetus ir tempą. Valdyba savo pasitraukimą būtent ir susiejo su siekiu, kad naujoje komandoje būtų daugiau tinklo atsparumo bei veiklos tęstinumo kompetencijų.
Kas valdys ESO, kai vadovas ir valdyba pasitrauks?
Nuo spalio 1-osios laikinuoju ESO vadovu paskirtas Audrius Ruseckas. Nuolatinio vadovo atranka jau inicijuota.
„Ignitis grupė“ taip pat paskelbė ruošianti atnaujintą ESO valdybos kompetencijų profilį ir pradėsianti naujos valdybos atranką. Kol valdyba laikinai neveiks, bendrovės veiklos tęstinumą turės užtikrinti laikinasis vadovas ir visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio funkcijas įgyvendina vienintelis ESO akcininkas – „Ignitis grupė“.
Todėl rugsėjo 30-oji nereiškia, kad ESO vienu metu liks be jokio sprendimų priėmimo mechanizmo.
Jei po audros ilgai neturėjote elektros, svarbesnis kitas klausimas
Vadovybės pasikeitimas nekeičia jau paskelbtos kompensavimo tvarkos. Klientams, kuriems po rugpjūčio 22-osios audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, kompensacija už viršytą atkūrimo terminą turi būti apskaičiuojama automatiškai.
Atskirai privatūs klientai gali prašyti atlyginti pagrįstus tiesioginius nuostolius. ESO paskelbė, kad supaprastinta tvarka maksimali suma priklauso nuo tiekimo atkūrimo trukmės: iki 220 eurų, jei tiekimas atkurtas per 3–6 paras, iki 440 eurų – per 7–13 parų, ir iki 660 eurų, jei sutrikimas truko 14 ar daugiau parų.
Ko kol kas dar nežinome
Didžiausi pokyčiai vartotojams priklausys ne nuo paties atsistatydinimo fakto, o nuo sprendimų, kurie bus priimti po jo.
- Koks bus naujas tinklo atsparumo planas. Kol kas nėra paskelbta, kurie infrastruktūros darbai bus spartinami ir kokie konkretūs tikslai bus keliami.
- Ar reikės papildomų pinigų. 2026 metų investicijų prognozė nepakeista, tačiau vėlesniems metams planai dar gali būti koreguojami.
- Kokia bus nauja valdyba. „Ignitis grupė“ tik rengia jos kompetencijų profilį ir atranką.
- Ar būsimi pokyčiai turės poveikį tarifams. Tokio sprendimo šiuo metu nėra; galimas poveikis priklausytų nuo būsimų investicijų, jų finansavimo ir VERT sprendimų.
Tad vartotojui svarbiausia stebėti ne tai, kokia pavardė atsiras ant ESO vadovo kabineto durų. Tikrasis šios krizės testas bus daug konkretesnis – ar iki kitos didelės audros bus sumažintas pažeidžiamų tinklo vietų skaičius ir ar nutrūkus elektrai ją pavyks grąžinti greičiau.
Komentarai