Raudona etiketė, nubraukta didesnė suma ir „-40 %“. Tokį pasiūlymą lengva perskaityti kaip žinutę: jeigu nepirksi dabar, prarasi progą sutaupyti.
Tačiau pirkėjui naudingesnis klausimas yra daug paprastesnis: ar už dabartinę kainą šią prekę apskritai verta pirkti?
Vienas geriausių būdų į tai atsakyti – turėti savo kainų atmintį. Ne visų prekių, o kelių produktų, kuriuos perkate nuolat.
Esmė
Esmė
Didelis nuolaidos procentas dar nereiškia geros kainos. Padeda kainų palyginimas ir įprastų kainų už kilogramą ar litrą atmintis.
- Pirmiausia žiūrėkite į galutinę kainą „-40 %“ gali atrodyti įspūdingai, bet svarbiausia yra suma, kurią iš tikrųjų sumokėsite.
- Turėkite savo kainų orientyrus Nereikia įsiminti visos parduotuvės. Pakanka žinoti, kiek paprastai mokate už kilogramą kavos, sūrio, mėsos ar litrą dažnai perkamos prekės.
- Didelis procentas negarantuoja pigiausio pasiūlymo Akcijinė kaina vienoje parduotuvėje gali būti didesnė už įprastą tos pačios prekės kainą kitur.
Atsiminkite ne akciją, o kainą už kilogramą
Jeigu tą patį produktą perkate kas savaitę ar kas mėnesį, gana greitai galima susidaryti asmeninį kainos orientyrą. Pavyzdžiui, kiek paprastai kainuoja kilogramas jūsų perkamo sūrio, kavos, vištienos, riešutų ar litras skalbiklio.
Tam nebūtina atsiminti kainos cento tikslumu. Užtenka žinoti intervalą. Jeigu įprastai už kilogramą produkto mokate apie 8–9 eurus, „akcija“ už 10,50 euro jau nebeatrodys tokia patraukli, net jei šalia bus parašyta „-30 %“.
Tokia kainų atmintis ypač naudinga todėl, kad pakuotės skiriasi. Vienas produktas gali būti 400 gramų, kitas – 500, trečias – 750. Žiūrint tik į pakuotės kainą lengva apsigauti, o kaina už kilogramą ar litrą leidžia palyginti tiesiogiai.
Pirma kaina, tik tada procentas
Tarkime, prekė anksčiau kainavo 100 eurų, o dabar jai taikoma 40 proc. nuolaida – mokėsite 60 eurų. Matematiškai viskas teisinga.
Bet jeigu kitoje parduotuvėje identiška prekė be jokios ryškios akcijos kainuoja 55 eurus, „-40 %“ pasiūlymas nėra pats pigiausias.
Nubraukta kaina suteikia atskaitos tašką. 60 eurų šalia 100 eurų atrodo mažai. Jeigu matytumėte tik užrašą „60 eurų“, sprendimą galbūt vertintumėte visai kitaip.
Ką apsaugo 30 dienų taisyklė
Lietuvoje skelbiant prekės kainos sumažinimą ankstesne kaina paprastai laikoma mažiausia kaina, kurią tas pardavėjas taikė per 30 dienų iki kainos sumažinimo. Tai aiškina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Pavyzdžiui, jeigu prekė 27 dienas kainavo 30 eurų, o paskutines tris dienas iki naujos akcijos – 27 eurus, naują 25 eurų kainą reikėtų lyginti su 27 eurais, nes tai buvo mažiausia ankstesnių 30 dienų kaina.
Šios taisyklės tikslas – apsunkinti praktiką, kai prieš pat išpardavimą kaina trumpam pakeliama, o vėliau jos sumažinimas pateikiamas kaip didžiulė nuolaida.
Tačiau ši apsauga turi ribą. 30 dienų taisyklė neatsako į klausimą, ar ta pati prekė pas kitą pardavėją nekainuoja dar mažiau. Ji reguliuoja kainos sumažinimo atskaitos tašką pas konkretų pardavėją, o ne nustato vieną „teisingą“ rinkos kainą.
Penki patikrinimai prieš perkant per akciją
Ignoruokite procentą ir perskaitykite galutinę kainą. Įsivaizduokite, kad nubrauktos sumos ir „-40 %“ ženklo nėra. Ar už nurodytą kainą vis tiek norėtumėte šios prekės?
Prisiminkite, kiek mokėjote anksčiau. Jei produktą perkate nuolat, palyginkite dabartinę kainą su savo įprastu orientyru. Net apytikslė kainų atmintis dažnai pasako daugiau nei didelis nuolaidos procentas.
Žiūrėkite į eurus už kilogramą, litrą ar vienetą. Tai ypač svarbu maistui, skalbikliams, higienos prekėms ir kitoms prekėms, kurių pakuotės skiriasi.
Palyginkite tą patį produktą kitur. Brangesnėms prekėms verta patikrinti kelis pardavėjus. Elektronikai ar buitinei technikai svarbu lyginti tikslų modelį ir komplektaciją.
Paklauskite, ar prekės reikėjo dar prieš pamatant akciją. Jeigu poreikis atsirado tik pamačius raudoną etiketę, „sutaupymas“ gali būti tiesiog papildomos išlaidos. Nusipirkę nereikalingą 60 eurų daiktą, 40 eurų neuždirbote – išleidote 60.
Susikurkite 10 produktų kainų atmintinę
Nereikia sekti šimtų kainų. Daug praktiškiau pasirinkti 5–10 produktų, kuriuos perkate dažniausiai, ir žinoti jų įprastą kainą už kilogramą, litrą ar vienetą.
Tai gali būti kava, sviestas, sūris, mėsa, kiaušiniai, skalbiklis, tualetinis popierius ar kitos jūsų krepšelyje nuolat atsirandančios prekės.
Jeigu nenorite kainų laikyti galvoje, telefone galima turėti labai trumpą užrašą: „kava – gera kaina iki X Eur/kg“, „sūris – iki X Eur/kg“, „skalbiklis – iki X Eur/l“. Orientyrus kartkartėmis verta atnaujinti, nes bendras kainų lygis keičiasi.
Po kelių apsipirkimų pradėsite daug greičiau pastebėti, kada kaina iš tiesų gera, o kada įspūdingai atrodo tik nuolaidos procentas.
O jeigu prekė beveik visada „su akcija“?
Vien tai, kad akcija trunka ilgiau nei 30 dienų, automatiškai nereiškia pažeidimo. VVTAT aiškina, kad teisės aktai nenustato maksimalios kainos sumažinimo kampanijos trukmės.
Vis dėlto tarnyba pažymi, kad atvejai, kai akcijinė kaina galioja ilgiau nei įprasta kaina arba prekė niekada nebuvo parduodama deklaruojama reguliaria kaina, tam tikromis aplinkybėmis gali būti vertinami kaip klaidinanti reklama ar nesąžininga komercinė veikla.
Pirkėjui tai dar viena priežastis nelaikyti žodžio „akcija“ kainos kokybės garantija.
Kas tada yra normali prekės kaina?
Vienos oficialios „normalios kainos“ daugumai prekių nėra. Skirtingi pardavėjai turi skirtingas maržas, tiekimo sąlygas ir kainodaros strategijas.
Pirkėjui naudingiau galvoti apie įprastą kainų intervalą. Jeigu žinote, kad konkretus produktas paprastai kainuoja 7–9 eurus už kilogramą, pasiūlymą už 7,20 euro galite įvertinti daug tiksliau nei vien perskaitę „-35 %“.
Todėl geriausia apsauga nuo prastos akcijos yra ne gebėjimas mintinai perskaičiuoti nuolaidos procentą, o paprastas kainų pojūtis: kiek šis produktas paprastai kainuoja ir kiek už jo kilogramą, litrą ar vienetą moku dabar.
Komentarai