Prieš du dešimtmečius paauglių vakarėlis be alkoholio galėjo atrodyti kaip išimtis. Šiandien daliai jaunų žmonių pats klausimas „kodėl negeri?“ jau skamba gerokai mažiau natūraliai.
Skaičiai rodo, kad tai nėra vien įspūdis. 2024 m. ESPAD tyrimo Lietuvoje duomenimis, alkoholį per 30 dienų iki apklausos vartojo 24,4 proc. 15–16 metų moksleivių. 2003 m., kai buvo pasiektas pikas, tokių buvo 77,1 proc.
Bent kartą gyvenime alkoholį 2003 m. buvo bandę 97,9 proc. šio amžiaus mokinių. 2024 m. – 72,6 proc.
Tad klausimas jau nebe tiek ar jaunimas geria mažiau, kiek – kodėl per vieną kartą taip smarkiai pasikeitė elgesys.
Esmė
Esmė
Lietuvos paaugliai alkoholį vartoja gerokai rečiau nei prieš 20 metų. Kodėl pasikeitė vakarėliai, socializacija ir pats požiūris į gėrimą?
- Lietuvoje pokytis milžiniškas 2003 m. per paskutines 30 dienų alkoholį buvo vartoję 77,1 proc. 15–16 metų moksleivių, o 2024 m. – 24,4 proc.
- Gerti nebėra toks būtinas „suaugimo ritualas“ Tyrimai rodo mažesnį bendraamžių spaudimą, didesnį sveikatos ir rizikos suvokimą, stipresnę tėvų kontrolę ir daugiau priimtinų būdų būti kompanijoje negeriant.
- Alkoholio vietą užėmė ne vienas dalykas Dalis bendravimo persikėlė į telefonus ir žaidimus, išaugo nealkoholinių gėrimų pasiūla, o kai kurios kitos rizikos – elektroninės cigaretės, probleminis ekranų naudojimas ar lošimai – niekur nedingo.
Lietuva nėra išimtis: Europa juda ta pačia kryptimi
2024 m. ESPAD tyrimas, apėmęs beveik 114 tūkst. 15–16 metų mokinių 37 Europos šalyse, rodo tą pačią ilgalaikę tendenciją.
32 šalyse, kurių duomenis galima nuosekliai palyginti nuo 1995 metų, kada nors gyvenime alkoholį vartojusių mokinių dalis sumažėjo nuo 88 iki 74 proc. Per paskutines 30 dienų gėrusių dalis krito nuo 55 iki 43 proc.
Sumažėjo ir epizodinis gausus gėrimas: bent penkis alkoholio vienetus per vieną progą per paskutinį mėnesį vartojusių mokinių dalis nukrito nuo 36 proc. 1995-aisiais iki 30 proc. 2024-aisiais – žemiausio ESPAD užfiksuoto lygio.
Vis dėlto „jaunimas nebegeria“ būtų per stipri išvada. Beveik trys ketvirtadaliai Europos paauglių alkoholį vis dar yra išbandę, o tendencijos skirtingose šalyse nevienodos.
Svarbiausias pokytis – gerti nebėra taip socialiai privaloma
Vieno atsakymo, kodėl vartojimas sumažėjo, mokslas neturi. Tačiau tyrimuose vis išnyra ta pati mintis: pasikeitė ne vien alkoholis – pasikeitė paauglystė.
Švedijoje atliktame kokybiniame tyrime jaunimas apibūdino mažesnį spaudimą gerti ir daugiau tolerancijos tiems, kurie alkoholio nenori. Tyrėjai siūlo, kad alkoholis iš dalies prarado ankstesnį statusą kaip beveik savaime suprantamas perėjimo į suaugusiųjų pasaulį simbolis.
Dar ryškiau tai matyti tyrime, kuriame palyginti Naujosios Zelandijos paaugliai 1999–2001 ir 2022 metais. Ankstesnės kartos pasakojimuose vakarėliai, gėrimas ir spontaniškas buvimas gatvėje ar draugų kompanijoje buvo svarbi paauglių socialinio gyvenimo dalis. Dabartinei kartai alkoholis dažniau atrodo kaip pasirenkamas, o ne privalomas elementas.
Kitaip tariant, būti negeriančiu tapo socialiai lengviau.
Ar alkoholį pakeitė telefonas?
Iš dalies – galbūt. Bet tiesioginio teiginio „socialiniai tinklai pakeitė alkoholį“ duomenys neleidžia daryti.
Jaunimas gerokai daugiau socialinio gyvenimo palaiko skaitmeninėje erdvėje. To paties Naujosios Zelandijos tyrimo autoriai pastebėjo, kad dalį funkcijų, kurias ankstesnei kartai atliko vakarėliai – bendravimą, pažintis, statuso demonstravimą ir romantinius kontaktus – šiandien gali atlikti socialiniai tinklai.
Tačiau yra svarbi išlyga: individualaus lygmens tyrimuose intensyvus socialinių tinklų naudojimas nebūtinai siejamas su mažesniu gėrimu. Kai kuriuose tyrimuose yra net priešingai. Todėl ekranus geriau laikyti vienu iš pasikeitusio socialinio gyvenimo elementų, o ne tiesioginiu alkoholio pakaitalu.
Vis dėlto skaičiai gerai parodo, kur šiandien nukeliauja milžiniška laisvalaikio dalis. 2024 m. ESPAD duomenimis, 80 proc. Europos paauglių per paskutinį mėnesį žaidė vaizdo žaidimus. Beveik pusė mokinių pagal tyrime naudojamą skalę rodė padidėjusią probleminio socialinių tinklų naudojimo riziką.
Lietuva čia išsiskiria ir žaidimais: 31 proc. apklaustų mokinių pateko į padidintos probleminio žaidimų naudojimo rizikos grupę – vieną didžiausių rodiklių ESPAD šalyse.
Sveikata, tėvai ir ateities planai tapo svarbesni
Jaunimo gėrimo mažėjimą tyrėjai sieja ir su daug žemiškesniais pokyčiais: stipresne tėvų priežiūra, retesniu nekontroliuojamu vakarojimu, mažesniu tradicinių cigarečių vartojimu bei didesniu alkoholio keliamų rizikų suvokimu.
Anglijos jaunimo tyrime patys 12–19 metų dalyviai tarp galimų priežasčių minėjo alkoholio žalą, pasikeitusias socializacijos vietas, kainą, tėvų įtaką, griežtesnę prieigą ir didesnį dėmesį savo ateičiai.
Šiuolaikiniame jaunimo diskurse taip pat gerokai daugiau kalbama apie miegą, sportą, psichologinę savijautą, išvaizdą ir produktyvumą. Pagirios į tokią gyvenimo būdo logiką įsipaišo prasčiau nei į kultūrą, kurioje savaitgalio nusigėrimas buvo savaime suprantama socialinio gyvenimo dalis.
Baras liko, bet taurėje nebūtinai alkoholis
Pasikeitė ir pats pasirinkimas. Anksčiau žmogui, nenorinčiam alkoholio bare, dažnai likdavo vanduo, kola ar sultys. Dabar nealkoholinis alus, vynas, aperityvai ir kokteiliai tapo atskira rinkos kategorija.
Alkoholio rinką analizuojanti bendrovė IWSR skaičiuoja, kad dešimtyje didžiausių stebimų rinkų nealkoholinių ir mažai alkoholio turinčių gėrimų pardavimo apimtis 2024 m. augo dviženkliu tempu. Vien nuo 2022 iki 2024 m. prie nealkoholinių produktų kategorijos ten prisijungė dešimtys milijonų naujų vartotojų.
Tai svarbus kultūrinis pokytis: žmogus gali dalyvauti tame pačiame bare, vakarėlyje ar rituale, rankoje laikyti panašiai atrodantį gėrimą ir kartu nevartoti alkoholio.
Tačiau nealkoholinių gėrimų bumas nėra įrodymas, kad visa jaunoji karta atsisako alkoholio. Naujesni tos pačios IWSR duomenys net komplikuoja populiarų pasakojimą apie „blaivią Gen Z“.
Su suaugusia Gen Z istorija jau ne tokia paprasta
Paauglių ilgalaikė tendencija labai aiški. Su legalaus amžiaus Gen Z vartotojais vaizdas įvairesnis.
2026 m. IWSR apklausoje 15 rinkų legalaus amžiaus Gen Z grupėje per pastaruosius šešis mėnesius alkoholį vartojusių žmonių dalis siekė 74 proc. – daugiau nei 66 proc. 2023 metais ir jau beveik tiek pat, kiek visoje suaugusiųjų populiacijoje.
Tai nereiškia, kad ankstesnis jaunimo gėrimo mažėjimas „apsivertė“. Skiriasi amžiaus grupės, šalys ir matavimo būdai. Tačiau tai primena, kad frazė „Gen Z nebegeria“ yra pernelyg paprasta.
Mažiau alkoholio nereiškia mažiau visų rizikų
Jeigu ieškome, „kas pakeitė alkoholį“, lengva nuklysti iki kitos klaidos – manyti, kad viena medžiaga tiesiog buvo pakeista kita.
Europos duomenys to nerodo. Pavyzdžiui, kanapių vartojimas daugelyje šalių taip pat nėra smarkiai išaugęs, kuris galėtų paaiškinti alkoholio kritimą.
Ryškesnis pokytis matomas elektroninėse cigaretėse. ESPAD duomenimis, jas per paskutinį mėnesį vartojusių Europos paauglių dalis nuo 2019 iki 2024 m. išaugo nuo 14 iki 22 proc. Lietuvoje situacija kitokia: elektroninių cigarečių vartojimas nuo 2019 m. piko mažėjo, tačiau 2024 m. per paskutines 30 dienų jas vis dar buvo vartoję 19,2 proc. moksleivių.
Prie naujo rizikų žemėlapio prisideda ir žaidimai, socialiniai tinklai bei lošimai. Tai nėra alkoholio epidemiologinis „pakaitalas“, tačiau jie konkuruoja dėl to paties dalyko – jaunų žmonių laiko, dėmesio, pinigų ir socialinio gyvenimo.
Taigi kas iš tikrųjų užėmė alkoholio vietą?
Trumpiausias atsakymas – ne vienas dalykas.
Dalis penktadienio vakaro persikėlė į „Discord“, „TikTok“, žaidimus ir nuolatinį susirašinėjimą. Dalis – į sportą, darbą, studijas ir sveikatingumo kultūrą. Bare atsirado normaliai atrodantis gėrimas be alkoholio. Tėvai dažniau žino, kur yra jų vaikai. O svarbiausia – pats negeriantis žmogus nebūtinai jaučiasi iškritęs iš kompanijos.
Būtent tai turbūt yra didžiausias kartų skirtumas. Ankstesniam paaugliui alkoholis dažnai buvo bilietas į socialinį gyvenimą. Dabartiniam jis vis dažniau yra tik viena iš daugelio opcijų – ir kartais visai ne pati įdomiausia.
Komentarai