Ryškiausia konstruktyvi dienos žinia Europai – Vokietijos sprendimas vienu metu stiprinti Ukrainos oro gynybą ir finansuoti energetikos infrastruktūros remontą prieš artėjančią žiemą. Tuo pat metu rinkimai ir valdžios pokyčiai Latvijoje, Brazilijoje, Bosnijoje ir Austrijoje keičia politinį foną, o Jemene, Etiopijoje ir prie Hormūzo sąsiaurio išlieka didelė saugumo bei energetikos įtampa.
Esmė
Esmė
Vokietija skelbia naują paramą Ukrainai, Latvijoje ryškėja rinkimų nugalėtojas, o Brazilija skaičiuoja prezidento rinkimų balsus.
- Vokietija didina paramą Ukrainai Berlynas rengia apie 1 mlrd. eurų karinės paramos paketą ir dar apie 350 mln. eurų energetikos infrastruktūrai prieš žiemą.
- Latvijoje aiškėja rinkimų nugalėtojas Po spalio 3 d. balsavimo, suskaičiavus 97 proc. balsų, Andris Kulbergs vadovaujamas Jungtinis sąrašas turėjo 35,3 proc. ir 42 vietas iš 100.
- Jemene ir Tigrėjuje – dideli fronto pokyčiai Jemeno tarptautiniu mastu pripažinta valdžia pradėjo plataus masto puolimą prieš husius, o Etiopijos vyriausybei lojalios pajėgos perėmė Mekelės kontrolę.
- Rinkimai ir politiniai pokyčiai Brazilijoje pradėtas prezidento rinkimų balsų skaičiavimas, Bosnijoje paskelbti preliminarūs prezidentūros rezultatai, o Austrijos vicekancleris Andreas Babler pranešė pasitrauksiantis 2027 m. pradžioje.
Vokietija rengia apie 1,35 mlrd. eurų paramą Ukrainai
Spalio 4 d. Kyjive kancleris Friedrich Merz paskelbė, kad Vokietija rengia dar apie 1 mlrd. eurų karinės paramos paketą Ukrainai ir skirs apie 350 mln. eurų energetikos pagalbai. Vokietijos vyriausybė nurodo, kad lėšos bus skirtos ir bendrai antidronų sistemų gamybai, generatoriams, pastotėms bei būtinam remontui.
Į karinį paketą taip pat įtrauktos tolimojo nuotolio ginkluotės, kovinių dronų ir palydovinių technologijų priemonės. Energetikos dalies tikslas – sumažinti Rusijos smūgių infrastruktūrai poveikį ir padėti Ukrainai pasirengti žiemai.
Latvijoje Kulbergs blokas priartėjo prie naujos koalicijos
Spalio 3 d. vykusiuose Latvijos parlamento rinkimuose, suskaičiavus 97 proc. balsų, ministro pirmininko Andris Kulbergs centristinis Jungtinis sąrašas surinko 35,3 proc. balsų ir galėjo gauti 42 iš 100 vietų. Reuters vertinimu, toks rezultatas palieka Kulbergs pagrindiniu kandidatu formuoti naują Ukrainą remiančią koaliciją.
Vien Jungtinis sąrašas daugumos neturi. Koalicijai jam reikėtų partnerių, o tarp realių variantų minimi Nacionalinis aljansas arba „Progresīvie“. Kulbergs kampanijoje žadėjo tęsti paramą Ukrainai ir išlaikyti aukštas gynybos išlaidas.
Jemeno valdžia pradėjo plataus masto puolimą prieš husius
Spalio 4 d. Saudo Arabijos remiama, tarptautiniu mastu pripažinta Jemeno valdžia paskelbė pradėjusi didelę karinę kampaniją, kurios tikslas – susigrąžinti husių kontroliuojamas teritorijas. Prezidentas Rashad al-Alimi tai paskelbė per televiziją, praneša Reuters.
Ši kampanija svarbi ne tik Jemenui. Rugsėjį husiai užėmė strategiškai svarbų Bab el Mandebo sąsiaurį ir maždaug 150 km Raudonosios jūros pakrantės, todėl kovos tiesiogiai liečia vieną svarbiausių tarptautinės laivybos maršrutų.
Vyriausybei lojalios pajėgos perėmė Mekelės kontrolę
Spalio 4 d. Etiopijos vyriausybei lojalios pajėgos perėmė Tigrėjaus sostinės Mekelės kontrolę. Tigrėjaus liaudies išsivadavimo frontas (TPLF) pats patvirtino pasitraukęs iš miesto, o humanitarinis šaltinis ir vietos gyventojas kontrolės pasikeitimą patvirtino Reuters.
Mekelės praradimas yra didelis smūgis TPLF vadovaujamam aljansui, rugsėjo 23 d. pradėjusiam puolimą prieš federalines pajėgas. Dabartinės kovos yra didžiausia eskalacija nuo 2020–2022 m. pilietinio karo ir didina platesnio regioninio konflikto riziką.
Brazilija pradėjo skaičiuoti prezidento rinkimų balsus
Spalio 4 d. 17 val. Brazilijos sostinės laiku užsidarius rinkimų apylinkėms, šalyje prasidėjo pirmojo prezidento rinkimų turo balsų skaičiavimas. Šios apžvalgos rengimo metu galutinis nugalėtojas dar nebuvo paskelbtas; Brazilijos Aukščiausiasis rinkimų teismas rezultatus skelbia realiu laiku nuo 17 val.
Tarp 13 kandidatų pagrindiniai varžovai yra prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva ir senatorius Flávio Bolsonaro. Jei nė vienas kandidatas nesurinks daugiau kaip pusės galiojančių balsų, du geriausiai pasirodę kandidatai spalio 25 d. susitiks antrajame ture, nurodo Reuters.
Bosnijoje pirmauja trys prezidentūros kandidatai
Spalio 4 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje, suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. apylinkių balsų, dėl vietų trijų narių prezidentūroje pirmavo Denis Bećirović, Željka Cvijanović ir Darijana Filipović. Reuters skelbė, kad bendras aktyvumas dviejuose šalies dariniuose siekė 42,2 proc.
Rinkimų svarba peržengia vidaus politiką: Bosnijos ir Hercegovinos judėjimas Europos Sąjungos link stringa dėl lėtų reformų ir ilgalaikių politinių blokadų. Nauja prezidentūros sudėtis savaime šių kliūčių nepašalins, tačiau gali paveikti tolesnį politinį kursą.
Austrijos vicekancleris Babler paskelbė apie pasitraukimą
Spalio 4 d. vakare Austrijos vicekancleris ir valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovas Andreas Babler paskelbė, kad 2027 m. pradžioje trauksis iš abiejų pareigų. Partijos vadovybė sutarė, kad vicekanclerio poste jį pakeis finansų ministras Markus Marterbauer, pranešė Reuters.
Babler pasitraukimas reiškia būsimą vadovybės kaitą vienoje iš trijų Austrijos valdančiosios koalicijos partijų. Pats koalicijos pasitraukimas ar vyriausybės žlugimas spalio 4 d. nebuvo paskelbtas.
OPEC+ nekeičia lapkričio gavybos tikslo, Hormūzas lieka rizikos tašku
Spalio 4 d. septynios OPEC+ šalys per virtualų susitikimą nutarė lapkričiui palikti rugsėjo mėnesio privalomą naftos gavybos lygį. OPEC nurodė, kad Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas kitą kartą susitiks lapkričio 1 d.
Tą pačią dieną Iranas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris nebus atvertas, kol nebus įvykdytos septynios birželį sudaryto tarpinio susitarimo su JAV sąlygos. Reuters pažymi, kad iki karo per šį sąsiaurį judėjo apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų, todėl jo statusas išlieka reikšmingas energijos rinkoms.
.JPG){kind=link}
Komentarai